Rusijos karine strategija baltijos valstybiu atzvilgiu
5 (100%) 1 vote

Rusijos karine strategija baltijos valstybiu atzvilgiu

Turinys

Įvadas 3

1. Karinės doktrinos požiūris į Baltijos šalis 5

2. Rusijos federacijos siekiai ir tikslai 7

3. Karinės strategijos ir jos įtakos Baltijos valstybėms kaita 9

4. Politinės sistemos įtaka karinės doktrinos požiūriui 11

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14

Įvadas

Tris Baltijos valstybės, tik nesenai išsivadavusios iš SSRS okupacijos, jau sėkmingai prisijungė prie svarbiausių tarptautinių ir regioninių organizacijų, nuosekliai žengia demokratijos keliu ir bando įdiegti vakarietišką gerovės tipą savo valstybėse.

Niekas mūsų nesirengia okupuoti jėga, tačiau kai kurie dalykai kelia nerimą”, – sako profesorius Vytautas Daujotis . Priežasčių tam galima surasti daugybę, ir visas jas deramai galima būtų argumentuoti. Šiame darbe bus bandoma išnagrinėti vieną priežastį ,kuri turi didelę įtaką visų trijų Baltijos valstybių politikai ir vystimuisi. Tą priežastimi yra įvardijamas Rusijos įtaka ir noras sugrąžinti jai svarbų regioną į savo įtakos zoną. Taigi bus bandomą nagrinėti Rusijos Karinės strategijos, arba doktrinos įtaką Baltijos valstybėms, jų politiniam ir ekonominiam gyvenimui ir kitiems aspektams.

Aktualios literatūros ir didelių darbo įvardyta tema nėra daug. Rusijos karinė doktrina, trumpi straipsniais ir ištraukos. Nagrinėjamai temai išanalizuoti ir iškeltiems tikslams pasiekti bus naudojamos 2002 , 2003 , 2004 , 2005 Lietuvos metinių strategijų apžvalgos, įvairūs straipsniai iš internetinių portalų www. geopolitika.lt , www. veidas.lt , ir kitų. Analizuojant nurodytą temą bus mėginama remtis ne vien lietuviška literatūra ar internetiniais portalais lietuvių kalba, bet ir Rusijos autorių darbais, tokiais kaip ,,Проект новой военной доктрины РФ: США приравнены к террористам” ir kiti straipsniai rusų kalba.

Darbo tikslas yra išnagrinėti kokią įtaką Baltijos valstybėms ir jų vystimuisi turi Rusijos karinė politika. Darbe nebus stengiamasi išanalizuoti ir tiksliai nustatyti poveikio gaires ir mastus, tiesiog bus bandoma apibrėžti poveikio šaltinius ir rūšis. Tuo tikslu darbas bus suskirstytas į keturias dalis, kurios turi didžiausią įtaką Rusijos karinės strategijos pozicijai. Iš pradžių bus bandoma apibūdinti dabartinę Rusijos karinę doktriną, pagrindinius jos aspektus, liečiančius tris Baltijos šalis. Vėliau bus pabandytą nusakyti Rusijos federacijos siekius, ir tikslus Baltijos regione. Trečioje dalyje bus siekiama parodyti Rusijos karinės doktrinos įtakos pokyčius nuo SSRS žlugimo iki dabar. Galiausiai numatoma apibūdinti, kokią įtaką Rusijos karinės doktrinos požiūriui į Baltijos šalis turi Rusijos politinis elitas.

Iškeltiems darbo rezultatams pasiekti bus naudojamas aprašomosios analizės modulis. Šis modelis labiausiai tiko naudotų straipsnių analizei ir fragmentuotos literatūros aprašymui.

1. Karinės doktrinos požiūris į Baltijos šalis

Dabar galiojanti Rusijos Karinė doktrina, priimta 2000-siais, teigia, kad karinio konflikto su kuria nors valstybe ar valstybių bloku tikimybė yra labai nedidelė ir nė viena valstybė nėra laikoma potencialiu Rusijos priešu. Pagrindinėmis naujosiomis grėsmėmis Rusijos saugumui ir teritoriniam vientisumui laikomas tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklų plitimas, narkotikų kontrabanda. Tarp kitų grėsmių nurodomos ,,teritorinės pretenzijos Rusijos Federacijai“ bei ,,karinių blokų ir sąjungų, galinčių grasinti Rusijos Federacijos saugumui, plėtimasis.

Karinės grėsmės ir tradicinė, paremta teritorine gynyba, saugumo samprata tebedominuoja visų trijų Baltijos valstybių saugumo diskurse. Visgi nuo 1994 m., Rusijai išvedus karinius dalinius ir visų Baltijos valstybių teritorijos, šios valstybės nebesusiduria su tiesioginę Rusijos karine grėsme .

Kaip jau buvo minėta Rusija oficialiai neišskiria realios karinės grėsmės iš kitų šalių, tačiau jos požiūris į skirtingas valstybės aiškiai skiriasi. Karinėje doktrinoje yra minimi regionai, tarp jų ir Baltijos, kurie yra labai svarbus tiek geopolitiniu, tiek ir ekonominiu požiūriu Rusijos Federacijai. Lietuvos Respubliką vertėtų išskirti iš kitų valstybių vien dėl savo geografinės padėties, juk būtent Lietuvai atskiria Rusijos eksklavą, Kaliningrado sritį nuo didžiosios Rusijos. Be abejonė, yra paliečiamas ir rusakalbių, gyvenančių Baltijos valstybėse, klausimas. Šituo aspektu yra daugiau išskiriamos Latvijos ir Estijos Respublikos. Rusijos požiūris, po visų trijų Baltijos valstybių prisijungimo prie NATO, , ne radikaliai, bet pasikeitė. Tam didelės reikšmės turėjo, dar iki šiol aiškiai jaučiama Rusijos Federacijos ir NATO priešprieša, kuri po 2001 rugsėjo 11 d. įvykių buvo sušvelnėjusi, bet palaipsniui vėl griežtėja. Kaip teigiama 2004 metinėje apžvalgoje, ypač 2003 – 2004 m. Rusijos karinėje politikoje įvyko daug radikalių pokyčių, kurios ateityje greičiausiai turės labai didelę reikšmę Baltijos regionui

Taigi JAV ir NATO – pagrindinis neoficialus Rusijos karinis priešininkas. Pagal daugelį požymių, Rusija vis dar rengiasi pasauliniam karui, o ne lokalinio ar separatistinio pobūdžio konfliktams, kurie yra dabar vertinami, kaip viena iš didžiausių pasaulinio saugumo problemų. Pati Rusija jau dešimtmetį kariauja
Čečėnijoje, o prieš tai SSRS apie 10 m. kariavo Afganistane. Ar Rusija, dideles lėšas skirdama raketinio-branduolinio ginklo tobulinimui, rengiasi žymiai realiau gresiantiems lokaliniams karams arba separatistinio pobūdžio susirėmimams? Atsakymo ilgai ieškoti nereikia, o greičiau reikėtų iškelti kitą klausimą, kurio atsakymas parodytų su kuo ruošiasi kariauti Rusija?

Stiprėjant Rusijos Federacijai ir akivaizdžiai didėjant jos norui susigrąžinti buvusią SSRS galybę, neatmetamas ir radikalus karinės strategijos pasikeitimas. Tendencijos tam jau yra matomos. Visų pirmą karinių pajėgų restruktūrizacija ir įdiegtos reformos davė laukiamų rezultatų. Dar anksti lyginti buvusią SSRS karo mašinos galybę ir apskritai, nemanoma, kad Rusija siek pasiekti tokį lygį, bet tikrai bandys reabilituoti savo karo mašiną. Kaip pavyzdys gali būti nurodomas didėjantis, Baltijos laivyno, esančio Kaliningrado srityje ir tenai esančios įgulos, aktyvumas. Tai galima traktuoti, kaip tiesioginį signalą Baltijos valstybėms, kartu ir visoms NATO narėms, apie atsigaunančias Rusijos užmačias. Nesenas incidentas dėl Rusijos naikintuvo SU-27, iškėlė naujus klausimus. Ar tai buvo sąmoninga provokacija, ar pačios Rusijos vidinės koordinavimo problemos? Aiškaus atsakymo taip ir nėra, tačiau tiek sąmoningos provokacijos, tiek vidinio koordinavimo trūkumas vienodai yra pavojingos Baltijos valstybėms.

Reali, kad karinė agresija iš Rusijos Baltijos valstybių atžvilgiu šiuo metu sunkiai įmanoma, ne dėl Rusijos karinio silpnumo, o dėl to, jog Rusijai šiuo metu nėra naudinga konfrontacija su ES ir NATO valstybėmis. Pirmiausia ES valstybės Rusijai svarbios kaip jos energetinių išteklių vartotojos. Taigi, jei Rusija norėtų sukelti karinę grėsmę bent vienai iš trijų Baltijos valstybių, ji tai sugebėtų padaryti kelių mėnesių bėgyje, tačiau jai tiesiog nėra tokio poreikio. Visgi Rusijos Federacija bando atkurti tokia Baltijos valstybių priežiūra, kokia buvo joms esant SSRS sudėti. Neseniai netoli Sankt Peterburgo, Leningrado srityje. Rusijos gynybos ministras Sergėjus Ivanovas inspektavo, prie Lechtusi gyvenvietės statomą radiolokacinį išankstinio perspėjimo apie raketinį puolimą kompleksą ,,Voronež“. Šis kompleksas įrengiamas vietoje Latvijoje, Skrundoje buvusios tos pačios paskirties komplekso ,,Darjal-U“. Naujasis kompleksas – žymiai modernesnis, yra pajėgus fiksuoti ne tiktai tarpžemyninių balistinių, bet ir operatyvinių-taktinių bei sparnuotųjų raketų skrydžius ir paleidimus. Planuojama, kad kompleksas pradės kovinį budėjimą 2007 m..

Taigi Baltijos regionui yra skiriamas ypatingas dėmėsis. Iš istorijos yra žinoma, kad Rusijos imperiniai siekiai niekada nepralenkdavo trijų Baltijos valstybių, dėl įvairių priežasčių, tarp kurių svarbiausia ir svariausia yra geopolitinė šio regiono reikšmė. Dar SSRS laikais Baltijos valstybėje buvo sutelktas didelis kiekis strateginės ginkluotės ir pajėgų, su tikslų greitai ir efektyviai reaguoti į Vakarų agresiją. Dabar jau ir šį regioną Rusija priversta vadinti Vakarais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1234 žodžiai iš 3946 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.