Rusijos mokesciu sistema
5 (100%) 1 vote

Rusijos mokesciu sistema

TURINYS

Įvadas 3

1. Rusijos mokesčių sistemos raida ir istorija 5

2. Rusijos mokesčių sistemos pagrindai, ypatūmai ir trūkumai 8

3. Rusijos mokesčių sistemos įtaka šalies ekonomikai 17

Išvados 19

Literatūros sąrašas 21

ĮVADAS

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės bei komercinės veiklos, vystymo, administracines. Valstybių kurimosi pradžioje svarbiausia jų funkcija buvo apginti savo piliečius nuo kitų valstybių piliečių užpuolimo ir palaikyti vidaus tvarką. Valstybėms vystantis, jų funkcijos išsiplėtė. Tvarkai palaikyti reikėjo sukurti teisingumo bei teisėtvarkos sistemą, išplėsti ryšius, reglamentuoti turtingųjų vaidmenį visuomenėje, ginti vargšus, teikti jiems socialines paslaugas (nemokamą švietimą, medicininį aptarnavimą) taip pat tvarkyti išplėstinius ūkininkavimo santykius.

Valstybės pareiga yra vykdyti visas tas veiklas, kurių pasiūlos be prievartos nesulauktume iš privačių asmenų. Pavyzdžiui, šiems asmenims nenaudinga organizuoti apsaugą nuo užsienio užpuolimo ir išlaikyti armiją, karo laivyną, oro pajėgas, organizuoti civilinę gynybą bei slaptųjų tarnybų veiklą. Taip pat privatūs asmenys vargiai imtųsi palaikyti vidaus saugumą ir išlaikyti policiją, teismus. Be to, minėtose veiklos srityse privatūs asmenys gali būti ir nepatikimi.

Valstybė turi vykdyti kai kurių produktų gamybą, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebus suinteresuota arba nesugebės teikti. Pavyzdžiui, tiesti kelius, tiltus, kanalus, statyti uostus, elektrines, juos prižiūrėti. Valstybei reikia rūpintis piliečių bendra gerove, t.y. statyti ligonines, mokyklas, tiesti gatves, įrengti parkus ir t.t. Valstybė taip pat privalo imtis atsakomybės už savo piliečius, kai jie laikinai arba visam laikui netenka darbo, tampa invalidais, gyvena amoraliai, ydingai ir teikti jiems pagalbą. Todėl akivaizdu, kad normaliai valstybės veiklai ir jos funkcijoms vykdyti būtini pakankami finansiniai ištekliai.

Šalies biudžeto didžiausią pajamų dalį sudaro įvairių mokesčių, įmokų įplaukos. Mokesčiai plačąją prasme suprantami kaip valstybės ar vietinės valdžios nustatyti privalomieji mokėjimai į atitinkamo lygio biudžetą. Už šiuos privalomuosius mokėjimus jokia paslauga tiesiogiai mokėtojui neteikiama arba už įmokas nėra atlyginama. Efektyviai veikianti mokesčių sistema numato biudžeto pajamų lygį bei sudaro šalies ekonominės ir socialinės politikos pagrindą.

Bet kurios valstybės mokesčių sistema suprantama kaip mokesčių, įmokų, rinkliavų, kurie renkami laikantis tam tikros nustatytos tvarkos, sąsaja.

Bet kurioje šalyje mokesčių sistema atlieka šias pagrindines funkcijas:

1. Fiskalinę – tai yra veikianti šalies mokesčių sistema turi užtikrinti įplaukas į biudžetą

2. Reguliuojančią – mokesčių sistema turi įtakoti šalies arba jos administracinių vienetų ekonominį vystymąsi, struktūrizuoja ekonomiką, sukuria arba sustiprina, susilpnina arba panaikina tam tikras ryšis.

Todėl kiekvienoje šalyje veikiančios mokesčių sistemos efektyvumas įvertinamas atsižvelgiant į šių funkcijų atlikimą.

Rusijos Federacijos mokesčių sistema turi būti apibūdinama Mokesčių Kodeksu (šiuo metu jau galioja I ir II kodekso dalys) bei juo remiantis įvestais federaliniais mokesčiais ir įmokomis. Tačiau dešimtajame dešimtmetyje mokesčių sistemos sukūrimo baze buvo laikomas “Mokesčių sistemos pagrindų įstatymas”, priimtas dar 1991 m. bei jau nevieną kartą keičiamas.

Mokesčių kodeksas numato visus taikomus Rusijos Federacijoje mokesčius ir įmokas, jų atsiradimo pagrindą bei jų mokėjimo tvarką, taikymo, įvedimo bei panakinimo principus, mokesčių mokėtojų, mokesčių įstaigų ir kitų dalyvių teises ir įsipareigojimus, kontrolės formas ir metodus, atsakomybę už mokesčių tvarkos nesilaikymus ir pažeidimus ir t.t.

Mokesčių surinkimą Rusijos Federacijoje vykdo Mokesčių ir įmokų ministerija, jos padaliniai yra visuose federacijos subjektuose. Mokesčių mokėjimo ir reikalavimų vykdymo kontrolės funkciją atlieka Mokesčių policija. Šiuo metu visi surinkti mokesčiai bei įmokos yra pervedami į Federalinį Iždą, kuris atlieka Federalinio biudžeto funkcijas. Pirmais rinkos refomų metais federalinių išlaidų finansavimas vyko per gautų lėšų paskirstymo įstaigų biudžetines sąskaitas, kurios buvo atidarytos Centriniame ir kituose komerciniuose bankuose. Įmokos į socialinius nebiudžetinius fondus (Pensijų fondas, Federalinis užimtumo fondas, Federalinis ir teritoriniai privalomojo medicinos draudimo fondai, Socialinio draudimo fondas) yra pervedamos tiesiogiai. Federalinio Iždo tinklo sukūrimas buvo faktiškai užbaigtas 1998 m.

Pagal Rusijos Mokesčių kodeksą, mokestis suprantamas kaip privalomas, negrąžinamas mokėjimas, kurį atlieka organizacijos ir fiziniai asmenys siekiant finansiškai aprūpinti valstybės veiklą ir (arba) municipalinius organus.

Šiame darbe plačiau susipažinsime su Rusijos Fedreacijos mokesčių sistema, jos istorija, trukūmais.

1. RUSIJOS MOKESČIŲ SISTEMOS ISTORIJA IR RAIDA

Senovinės Rusijos finansų sistema pradėjo vystytis tik IX amžiaus pabaigoje, kai vyko žemių ir genčių susijungimas po Rusijoje įvestos krkščionybės (988 m).
Po totorių-mongolų jungo panaikinimo Ivanas III (XV amžiaus pabaiga – XVI amžiaus pradžia) pilnai pertvarkė mokesčių sistemą: įvesti tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, tais pačiais laikais pirmą kartą buvo įvesta mokesčių deklaracija.

Rusijos mokesčių surinkimas į šalies biudžetą prasidėjo mažiau kaip prieš 200 metų. Mokesčiai kaip mokslas gimė XVI amžiaus pradžioje, tačiau XVIII amžius laikomas Rusijos mokesčių sistemos raidos pradžia. Dar imperatoriaus Petro I valdymo laikais (1672-1725) buvo išleisti mokesčių įsakai, kurie pasirodė esą efektyvūs. Ši epocha turėjo ypatingą vaidmenį Rusijos mokesčių sistemos raidoje. Tačiau pažymėtina, kad Petro I laikais Rusijoje buvo labai sudėtinga mokesčių sistema, apimanti netgi kirvių, ažuolinių karstų ir kt. mokesčius.

Jekaterinos II laikais (1729-1797) taip pat buvo vykdytos mokesčių reformos, kurios šiek tiek supaprastino tuometinės Rusijos mokesčių sistemą. Pažymėtina, kad 42% šio periodo įplaukų sudarė netiesioginiai mokesčiai.

Povilas I išleido keletą įsakų, o kalbant apie XIX amžiaus pradžią, pažymėtina, kad didžiąją biudžeto įplaukų dalį sudarė iš baudžiauninkų surinkti mokesčiai. XX amžiaus pradžioje didžiausią šalies pajamų dalį sudarė 21-25% – vyno monopolija, 20% – akcizai ir muitinės rinkliavos, 18-23% – įplaukos už geležinkelių eksploatavimą.

Aleksandras I savo valdymo laikotarpyje išleidžia keletą svarbių įsakų, o Nikolajaus I, Aleksandro II ir Aleksandro III laikais mokesčių sistemą buvo pertvarkyta. 1917 m. sausio mėnesį pirmą kartą Rusijos istorijoje įvedamas pajamų mokestis.

1818 m. N.I. Turgenevas (1789-1871) išleido veikalą “Mokesčių teorijos patirtis”, kuriame siūlomos 5 pagrindinės mokesčių taikymo ir surinkimo taisyklės:

1. “Tolygus mokesčių pasiskirstymas” – mokesčiai turi atitikti mokesčių mokėtojų pajamas.

2. “Mokesčių tikslumas” – neaiškumas dėl mokesčių kiekio ir apmokėjimo terminų užtikrina mokesčių mokėtojo priklausomybę nuo mokesčių rinkėjų.

3. “Mokesčių surinkimas tinkamiausiu laiku” – mokesčių naštos mažinimas reiškia ne tik mokesčių sumažėjimą kiekybiniu atžvilgiu, bet ir jų pasiskirstymą laike.

4. “Mokesčių orientacija į grynąsias pajamas” – reikia apmokestinti pajamas, ypač grynąsias pajamas, o ne patį kapitalą.

5. “Pigus mokesčių surinkimas” – reikia siekti mokesčių surinkimo kaštų minimizavimo.

Nepaisant to, kad praėjo beveik 200 metų, šios taisyklės yra aktualios šiuolaikinės apmokestinimo sistemos principams.

Porevoliucinės Rusijos mokesčių sistemos raida skirstoma į 8 etapus:

1. I etape (1918-1921 mm.) mokesčių sistema beveik likviduojama, pagrindinė mokesčių našta perkelta ant pasiturinčių klasės pečių. Pilietinio karo laikotarpyje pagrindinį vaidmenį atliko ne mokesčių įplaukos į biudžetą, o tiesioginė buržuazijos ekspropriacija, kuri sudarė net 80% visų įplaukų į biudžetą.

Sovietų periodo pradžioje vietinės valdžios organai įvedė keletą chaoso mokesčių: buvo apmokestinami gramofonai, apykaklės ir t.t. Pilietinio karo laikais nacionalizavimas, darbo užmokesčio natūralizavimas ir kitos priemonės iš esmės panaikino visas įplaukas į biudžetą.

2. II etapas (1921-1930 mm.) pasižymi mokesčių sistemos atgimimu ir vystymusi. Šiuo laikotarpiu buvo taikomi netiesioginiai mokesčiai, tačiau tiesioginiai vis dar sudarė mokesčių sistemos pagrindą. Šio laikotarpio biudžetą papildydavo net 86 įplaukų tipai.

3. III etape (1931-1941 mm.) buvo likviduojama II etapo (NEP’as) mokesčių sistema – vykdoma 1930-1932 m. mokesčių reforma. Valstybės įmonėms buvo įvesti du pagrindiniai mokesčiai – apyvartos mokestis ir pajamų išskaitymai. Šiuo laikotarpiu Rusijos mokesčių sistema tapo dar sudėtingesnė dėl mokesčių tarifų. Įplaukas į valstybės biudžetą taip pat sudarė muitinės rinkliavos, miškų mokesčiai ir kt. Tarp mokesčių, išskaitomų iš gyventojų, pažymėtinas pajamų mokestis.

4. IV etape (1941-1960 mm.) Rusijos mokesčių sistema buvo dalinai atstatyta dėl šalies resursų mobilizacijos būtinumo Pasaulinio karo metu ir šalies ūkio atgimimo pokarinėje Rusijoje. 1941 m. buvo padvigubinti pajamų ir žemės ūkio mokesčiai. 1942 m. šis mokestis keičiamas karo mokesčiu, kuris buvo panaikintas 1946 m. 1941 m. įvestas vienišų ir mažai turinčių vaikų šeimų mokestis.

Šeštame dešimtmetyje organizacijų ir įmonių mokesčių įplaukos sudarė tik 2% visų įplaukų į šalies biudžetą.

5. V etapas (1960-1964 mm.) pasižymi daliniu IV etape sukurtos mokesčiu sistemos likvidavimu. Septintame dešimtmetyje didžiausią dalį įplaukų sudaro organizacijų ir įmonių mokesčiai. 1960 m. bandoma sumažinti darbuotojų ir tarnautojų darbo užmokesčio mokesčius iki minimumo arba net jų pilno panaikinimo.

6. VI etapas (1965-1989 mm.) – mokesčių sistemos reforma. 1965 m. įvedamas įmonėms ir organizacijoms privalomas pagrindinių fondų ir apyvartinių lėšų mokestis. Įvedamas kolūkių pajamų mokestis. 1971-1975 m. mažinami gyventojų mokesčiai: naikinami darbo užmokesčių mokesčiai darbuotojams uždirbantiems iki 70 rublių per mėnesį. Devintajame dešimtmetyje renkami vietiniai mokesčiai: pastatų savininkų, žemės, transporto priemonių
savininkų mokesčiai.

7. VII etapas (nuo 1990 m.) – šalies mokesčių sistemos pertvarkymo pradžia. 1990 m. buvo priimti du pagrindiniai įstatymai: “TSRS piliečių, užsienio šalių piliečių ir asmenų neturinčių pilietybės pajamų mokesčio įstatymas” ir “Įmonių, sąjungų bei organizacijų mokesčiai”. Rusijos Federacijos įstatymas “Rusijos Federacijos mokesčių sistemos pagrindai”, priimtas 1991 12 27, reglamentuoja visus apmokestinimo principus šalyje. Taip pat didelę reikšmę apmokestinimo sferoje turėjo ir kiti įstatymai: “Pelno mokesčio įstatymas”, “Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas” ir “Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas”. Visa šiuolaikinė Rusijos apmokestinimo sistema grindžiama daugiau kaip 20 įstatymų, kurie apima visas šalies ekonominio gyvenimo sritis. Pagal struktūrą ir principus, nauja (nuo 1992 m.) Rusijos mokesčių sistema atspindi pasaulinėje praktikoje taikomas mokesčių sistemas. Valstybėje taikomų mokesčių tipai faktiškai atitinka šiuolaikinio pasaulio rinkos ekomomikos mokesčius.

8. VIII etapas (nuo 1998 m.) – baigiamasis šalies mokesčių sistemos formavimosi etapas. 1998 07 31 buvo priimta, o 1999 01 01 įsigaliojo pirma Rusijos Federacijos mokesčių kodekso dalis, 2000 08 05 priimta ir antra. Kodeksas leidžia sistematizuoti esančias normas, reguliuojančias apmokestinimo procesus, sukūria vienodą, logiškai užbaigtą sistemą.

2. RUSIJOS MOKESČIŲ SISTEMOS PAGRINDAI, YPATUMAI IR TRŪKUMAI

Finansinio stabilumo galimybės, ypač biudžeto pajamų dalis, priklauso nuo dviejų tarpusavyje susijusių veiksnių. Pirma – mokesčių bazės vystymas, t.y. bendra šalies ekonominė situacija, ir antra – šalies mokesčių sistema. Nuo to, kaip optimaliai parinkti mokesčių objektai, mokesčių tarifai, kaip organizuotas mokesčių surinkimo procesas ir t.t., priklauso grįžtąmasis ryšys tarp mokesčių sistemos ir mokesčių bazės. Taip pat yra trečias veiksnys – mokesčių aparato efektyvumas ir organizavimas. Kaip jau buvo minėta, 1992 m. buvo priimta eilė įstatymų, kurie tapo šiuolaikinės Rusijos mokesčių sistemos pagrindu. Pastaraisias metais buvo priimta daug jų pataisymų, tačiau pagrindiniai apmokestinimo principai išlieka tie patys. Pirmieji pabandymai pereiti prie mokesčių sistemos, atsisakant diferencijuotų įmokų į biudžetą už įmonių pelną, buvo atlikti dar 1990-1991 m., tačiau netinkamai parengti žingsniai 1992 m. buvo pakeisti labiau sinchronizuota apmokestinimo įstatymų stuktūra. “Mokesčių sistemos pagrindų įstatymas” reglamentuoja bendruosius apmokestinimo principus, mokesčius, įmokas, rinkliavas ir kitus privalomus mokėjimus. Kiti privalomi mokėjimai – tai privalomos įmokos į kitus valstybinius nebiudžetinius fondus: Pensijų Fondas, Medicinos Draudimo Fondas, Užimtumo, Socialinio draudimo, Kelių federalinis ir teritoriniai fondai. Mokesčių objektai yra pajamos (pelnas), prekių vertė, kai kurios veiklos rūšys, vertybinių popierių operacijos, gamtos resursų panaudojimas, juridinių ir fizinių asmenų turtas, turto perleidimas, produkcijos, darbo ir paslaugų pridėtinė vertė bei kiti. Pažymėtina, kad tas pats objektas gali būti apmokestinamas vienos rūšies mokesčiu tik vieną kartą per įstatymų nustatytą laikotarpį. Įstatymų numatyta, kad gali būti taikomos apmokestinimo lengvatos:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2020 žodžiai iš 6224 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.