Rusijos nacionalinio saugumo prioritetai
5 (100%) 1 vote

Rusijos nacionalinio saugumo prioritetai

1121

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

I. Rusijos prioritetai globaliame lygmenyje 4

II. Rusijos nacionalinio saugumo kryptys euro-azijiniame lygmenyje 5

2.1. Rusijos vieta euro-atlantinėje erdvėje 5

2.2. Rusija ir Azijos-Ramiojo vandenyno regionas 5

2.3. Rusijos nacionalinis saugumas Artimuosiuose Rytuose 6

III. Rusijos nacionalinis saugumas regioniniame lygmenyje: postsovietinė erdvė 7

Išvados 9

Literatūros sąrašas 10

Įvadas

Nacionalinis saugumas yra pagrindinė nacionalinio intereso dalis – “valstybės išlikimo imperatyvas.” Tradiciškai nacionalinio saugumo koncepcija suprantama kaip valstybės išlikimas, valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsauga, galimybė adekvačiai reaguoti į realias ir potencialias išorės grėsmes, pasitelkus politinius, ideologinius, ekonominius, diplomatinius ir karinius šalies resursus. Į nacionalinio saugumo sampratą taip pat įtraukiama ir šalies vidinė grėsmė, kuri susijusi su valstybės visuomenės nuostatomis.

Pasibaigus Šaltajam karui, karinė grėsmė nacionaliniam saugumui atslūgo,- pasaulio bendruomenės dėmesys susitelkė ties politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir ekologinėmis problemomis ir grėsmėmis.

Rašto darbo tikslas: išanalizuoti, kokius prioritetus teikia Rusijos Federacija (toliau: Rusija) nacionalinio saugumo srityje paskutinįjį XX a. dešimtmetį (1990-2000 m.).

Darbo eigoje bus laikomasi anksčiau apibrėžtos tradicinės nacionalinio saugumo sampratos. Darbe nebus nagrinėjamos ideologinės priemonės, kadangi šiuolaikiniame pasaulyje jos prarado savo aktualumą. Siekiant glaustumo ir konkretumo bus apsiribojama tik valstybės strategija, nukreipta į išorės grėsmes. Vidaus politikos elementai rašto darbo metu nagrinėjami nebus.

Rusijos nacionalinio saugumo prioritetai bus analizuojami trijuose lygmenyse:

1. Globalus lygmuo. Jis apima valstybės veiklos kryptis užtikrinant tarptautinį saugumą. T.y. Rusijos ir kitų valstybių bendradarbiavimą kovojant su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu, kontroliuojant branduolinio ginklo ir masinio naikinimo priemonių gamybą ir platinimą, taip pat bendradarbiavimą energetikos, gamtinių resursų, ekologijos srityse ir pan.

2. Euroazijinis lygmuo. Rusijos santykis su euroazijiniais dariniais:

· Vakarų: euro-atlantinė erdvė;

· Rytų: azijinis-Ramiojo vandenyno regionas;

· Pietų: Artimųjų Rytų regionas.

3. Regioninis lygmuo. Rusijos vaidmuo postsovietinėje erdvėje.

Rašto darbo metu bus pasitelkiamas analitinis ir loginis metodai.

I. Rusijos prioritetai globaliame lygmenyje

Globalus lygmuo apima sritis, kurios užtikrina tarptautinį, kartu ir nacionalinį valstybių saugumą. Galima išskirti šias pagrindines globalaus lygmens sritis:

· Organizuotas tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas. Į šią sritį įeina kova su nelegalia ginklų prekyba, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat tarptautiniu terorizmu ir pan. Pastaraisiais metais pastebima, kad Rusijos kaimynystėje esančių valstybių (Čečėnijos, Irako ir kt.) nusikalstamos struktūros plečia savo veiklą, įsitvirtindamos naujai atsiradusioje nišoje-sąlyginai nestabilioje Rusijoje. Nesugebėdama viena su tuo kovoti, Rusija siekia inicijuoti tarptautinių organizacijų kūrimą ir stiprinimą kovai prieš tarptautinį nusikalstamumą, terorizmą ir narkotikų prekybą.

· Branduolinio ginklo ir masinio naikinimo priemonių (cheminių, baktereologinių) gamybos ir platinimo kontrolė. Šiuo metu Rusija pasirašiusi nemažai dvišalių, daugiašalių sutarčių, reglamentuojančių organizuotą bendrą kovą su masinio naikinimo priemonių gamyba ir platinimu. Tuo tarpu branduolinėje strategijoje jaučiamas didžiųjų valstybių nuomonių išsiskyrimas. Nepaisant pasirašytų ir ratifikuotų sutarčių, ribojančių ir mažinančių branduolinį potencialą valstybėse (1995 m. JAV-Rusijos sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir kt.), Rusijos valdžia neskuba jų laikytis. Šiuo metu Rusijoje nusistovėjo nuostata, kad branduolinis ginklas yra vienintelė atrama, kuri kariniu aspektu nenaudinga, “tačiau istorinio silpnumo situacijoje padeda išsaugoti pagrindinius kozirius tarptautinėje arenoje. Be branduolinio ginklo Rusija ateityje negalėtų tapti autoritetu didžiosioms valstybėms ir tarptautinėms institucijomis.” Todėl, nors ir branduolinis Rusijos potencialas mažinamas, likusią dalį stengiamasi modernizuoti. Šiuo metu vienas pagrindinių Rusijos uždavinių yra naujos branduolinio ginklo koncepcijos kūrimo inicijavimas, tarpvalstybinio bendradarbiavimo koordinuojant branduolinės koncepcijos įgyvendinimą stiprinimas.

· Energetika, gamtiniai resursai, ekologija. Trečiųjų šalių įsiliejimas į tarptautinę rinką, naujausių technologijų plitimas daro įtaką energijos paklausos didėjimui. Tai lemia konkuravimą dėl energijos resursų. Todėl Rusijai, turinčiai didelius energetinius resursus, būtina įvesti kompleksinę sistemą, padėsiančią be trukdžių tiekti energiją užsienio valstybėms. Taip pat vertėtų pradėti įgyvendinti energijos kaupimo programą. Ekologinė Rusijos padėtis yra labai problematiška: ilgą laiką nebuvo rūpinamasi gamtosauga, teršiama aplinka ir teritoriniai vandenys. Šiuo metu Rusija pasirįžusi dalyvauti tarptautinėse programose ekologinei padėčiai gerinti. Tačiau šis bendradarbiavimas vyksta tik tiek,
kiek tai netrukdo šalies pramonei vystyti.

· Regioninių konfliktų reguliavimo sritis. NATO, JAV ir Rusija stengiasi bendradarbiauti užtikrinant regioninį ir tarptautinį stabilumą. Tačiau “formaliai deklaruojant bendrų pajėgų poreikį ir pasiruošimą dalintis atsakomybe reguliuojant krizes, JAV praktikoje pastebimos tendencijos diktuoti savo sąlygas” , priimant sau palankius sprendimus. Todėl Rusija suinteresuota skatinti kitų valstybių pasipriešinimą JAV hegemonijai. Pagrindinės jos veiklos kryptys yra Europa, Azijos-Ramiojo vandenyno regionas ir postsovietinė erdvė. Šios pagrindinės veiklos kryptys bus aptariamos kituose skyriuose.

II. Rusijos nacionalinio saugumo prioritetai euro-azijiniame lygmenyje

2.1. Rusijos vieta euro-atlantinėje erdvėje

Rusijos ir Vakarų santykiai užsimezgė iškart po Šaltojo karo pabaigos. 1991 m. NATO ir buvusio Varšuvos pakto valstybės pasirašė Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo sutartį, kuri paskatino buvusias priešiškomis valstybes pradėti dialogą saugumo klausimais. 1994 m. pradėjo funkcionuoti “partnerystė taikos vardan”. Pastoviai vyksta Rusijos ir NATO konsultavimasis svarbiausiais saugumo ir taikos klausimais. Reikėtų paminėti Europos šalių finansinę paramą (per Pasaulinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą) Rusijos atsigaunančiai ekonomikai. Šis politinis ir ekonominis bendradarbiavimas padeda Rusijai integruotis į vieningą transatlantinę sistemą.

Tačiau NATO plėtimasis lėmė Rusijos ir Vakarų santykių atšąlimą. Daugumos autorių nuomone, NATO galios didinimas ir priartėjimas prie Rusijos sienų pažeidžia Rusijos nacionalinį saugumą. Anot Gadžievo, Rusijos nuomonės nepaisymas šiuo klausimu “suteikia šiam blokui išimtinę teisę į Europos saugumo užtikrinimą ir faktinį Rusijos išstūmimą iš Europos karinės-politinės erdvės.” Tačiau nauja konfrontacija su Vakarais šiuo metu neleistina, kadangi ji ”galutinai išsems Rusijos resursus, bet prieš tai – sengiantis tuos resursus gauti – turbūt sustabdys reformas ir sukels šalyje ekonominę ir politinę suirutę.” D.Trenino manymu, siekiant išvengti “greito ir destabilizuojančio NATO plėtimosi, reikia greitai ir iš esmės išplėsti bendradarbiavimą su Vakarais, kartu aktyvizuoti kontaktus su buvusiais sąjungininkais.” T.y. NATO plėtimosi klausimą spręsti diplomatiškai, ieškant kompromisų.

2.2. Rusija ir Azijos-Ramiojo vandenyno regionas

Azijos-Ramiojo vandenyno regionas yra vienas svarbiausių Rusijos nacionalinio saugumo prioritetų. Jis suteikia jai galimybę įsilieti į naujas ginklų, žaliavų ir pramoninių prekių rinkas. Šiuo metu Rusija bando užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Australija, Naująja Zelandija, Taivaniu ir kitomis šio regiono šalimis. Rusijai strategiškai naudingiausios partnerystės yra su: Japonija, Kinija, Indija – valstybėmis, pretenduojančiomis į supervalstybės statusą.

Dar Sovietų Sąjungos laikais kilę nesutarimai su Japonija dėl Kurilų salų, išlieka aktualūs ir paskutinįjį XX a. dešimtmetį. Nepaisant jų, pastebimas abiejų valstybių santykių “atšilimas”. Prasidėjo Japonijos ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas. Nedaug resursų turinčiai Japonijai Rusija svarbi kaip žaliavų tiekėja, taip pat kaip strateginė atsvara Kinijai. Tuo remdamasi Rusija galėtų išsireikalauti ne tik didesnės japonų finansinės paramos, bet ir nuolaidų Kurilų salų klausimu.

Kita potenciali Rusijos sąjungininkė yra Kinija. Ji svarbi tiek ekonominiu (Kinija yra pagrindinė ginklų, karinės technikos pirkėja), tiek kariniu-politiniu aspektais. Kinija suinteresuota Rusijos, kaip atsvaros Japonijai ir JAV, strategine partneryste. Abi šalys siekia bendromis jėgomis pasipriešinti islamo įsigalėjimui ir musulmonų šalių – Turkijos, Irano, Saudo Arabijos ir kt. – įtakos didėjimui Centrinėje Azijoje. Šiuo metu Rusija suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Kinija visomis kryptimis.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1228 žodžiai iš 2429 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.