Ryšių su žiniasklaida organizavimas
5 (100%) 1 vote

Ryšių su žiniasklaida organizavimas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………….. 3

1. TRUMPA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA…………………………………. 4

2. RYŠIAI SU VISUOMENE

2.1. Ryšių su visuomene samprata………………………………………… 4

2.2. Ryšių su visuomene informavimo skyriai……………………………. 7

3. RYŠIŲ SU ŽINIASKLAIDA PADALINYS ĮMONĖS ORGANIZACINĖJE

VALDYMO STRUKTŪROJE (OVS)

3.1. Ryšių su žiniasklaida padalinio struktūra įmonės OVS……………… 9

3.2. Vidinės ir išorinės komunikacijos vadyba…………………………… 12

3.3. Įmonės atstovo žiniasklaidai pareigybinė instrukcija………………… 14

3.4. Informacijos pateikimo šalies žiniasklaidai pavyzdžiai……………… 17

4. SPAUDOS KONFERENCIJOS ORGANIZAVIMAS

4.1. Spaudos konferencijos organizavimas………………………………. 18

4.2. Kvietimas žurnalistams……………………………………………… 19

4.3. Konferencijos scenarijus…………………………………………….. 19

4.4. Įmonės atstovų kalba konferencijos metu…………………………… 21

4.5. Pasiruošimas galimiems klausimams ir atsakymams……………….. 22

4.6. Galimų nemalonių situacijų numatymas……………………………. 24

4.7. Kokteilio priėmimas………………………………………………… 25

4.8. Spaudos konferencijos išlaidų sąmata………………………………. 26

5. KITI PERIODINIŲ RYŠIŲ SU ŽINASKLAIDA BŪDAI………………….. 26

6. IŠVADOS……………………………………………………………………… 30

7. LITERATŪRA………………………………………………………………… 31

ĮVADAS

Šio darbo tikslas yra trumpai apibūdinti tai kas tai yra ryšiai su visuomene, ryšiai su žiniasklaida, kas sudaro komunikacijos vadybą. Trumpai aptarsime spaudos atstovo darbą ir pareigas, susipažinsime su kelias informacijos pateikimo žiniasklaidai pavyzdžiais. Taip pat aprašysime kaip organizuojamos spaudos konferencijos ir kokteilio priėmimas.

Ryšiai su visuomene mūsų dienomis įgyja naują aspektą: internetas, naujos vadybos tendencijos verčia peržiūrėti keletą dešimtmečių nekitusius vadybos principus. Ryšių su visuomene specialistai tam naudoja žiniasklaidą, internetą, reklamą, rinkodarą, komunikacijos ir psichologijos mokslus, klasikinius ryšius su visuomene ir pan. Siekdami naudos tam tikrai atstovaujamai organizacijai ryšių su visuomene specialistai turi sugebėti pateikti ir panaudoti daugelį turimų žinių ne tik iš minėtų sričių, jie turi būti profesionalai ir savęs pristatymo, t.y. jie turi būti gerai įvaldę komunikacijos įgūdžius, perpratę grupių psichologiją, susipažinę su bendravimo ir diplomatiniu protokolu ir pan.

Ryšiai su visuomene tai – vadybos funkcija. Viena iš pagrindinių priemonių ryšiuose su visuomene visuomet buvo žiniasklaida, kaip priemonė, užtikrinanti komunikaciją su atitinkama grupe ar visuomene. Žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime yra ypatingas. sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimo – skaitome laikraščius, klausome radijo, žiūrime televizijos laidas. Be to, nuolat naudojames ir internetu, o turėdami laisvesnę valandėlę neretai perverčiame ir žurnalus. Visa tai rodo, kad žiniasklaidos turinys turi galimybę daryti įtaką mūsų požiūriui, vertybėms ir net gyvenimo būdui.

Daugelis verslininkų, supratę nepaprastai didelę šiuolaikinių masinės komunikacijos priemonių svarbą, savo darbe siekia kiek įmanoma labiau susipažinti su žiniasklaidos darbu, pagrindiniais jų veikloje taikomais principais, bet taip pat ir pasiruošti darbui su masinių komunikacijos priemonių atstovais. Kalbėtojų mokymas (atstovų spaudai mokymas, patarimai vadovams, kada ir kaip turi būti pasakomas vienas ar kitas dalykas ir pan.), patarimai, kaip reikia būti apsirengus ruošiantis pasirodymui per televiziją, praktiniai interviu, naudojant video galimybes bei patarimai kaip ruošti įvairias konferencijas ir priėmimus – tai tampa verslo organizacijų veikla. Itin svarbu sugebėti sudėtingus klausimus pateikti paprastai – taip, kad visuomenė galėtų visa tai suvokti ir priimti. Svarbiausias tikslas – sukurti pranešimą, kuris būtų patrauklus ir atitiktų visuomenės poreikius ir interesus.

Individualus namų darbas apima 31 psl., jame yra 4 priedai bei keletas pavyzdžių, panaudoti aštuoni literatūros šaltiniai.

1. TRUMPA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Pagrindinė įmonės UAB “Kaskada” veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba naujomis ir dėvėtomis automobilių padangomis ir atsarginėmis automobilių dalimis. Savo veiklą bendrovė pradėjo dirbdama su Lietuvos įmonėmis, teikiančiomis įvairaus formato ir paskirčių padangas.1998 – 1999 m. pradėjo bendradarbiauti su užsienio firmomis: Belgijos firma “International Bernaerts Trading”, Vokietijos firmomis “Harry’s Allroud Serivce”, “Reifen Company”. Visus metus bendrovės veikla buvo vystoma, aprūpinant automobilių savininkus įvairių tipų ir formatų padangomis. Prekyba vykdoma sezoniškumo principu.
Lygiagrečiai vystoma prekyba atsarginėmis automobilių detalėmis: tepalais, tepalų filtrais, automobilių kosmetikos priemonėmis.

Nagrinėjant įmonės veiklą už 2002 metus pažymėtina, kad įmonė uždirbo 248.3 tūkst. litų realizacinių pajamų, gauta grynojo pelno 35.7 tūkst. litų. Įmonė 2002 m. IV ketv. Pabaigai turėjo 85.5 trumpalaikių skolų. Įmonės ilgalaikį turtą sudaro pastatai, transporto priemonės ir kiti įrengimai ir įranga. Įmonės įstatinis kapitalas lygus 210 000 (Du šimtai dešimt tūkstančių) litų. Ataskaitiniame laikotarpyje 89% pajamų yra gauta iš prekių pardavimų, 11% – iš paslaugų, t.y. automobilių remonto paslaugų.

Įvertinant dabartinę pardavimų situaciją ir remiantis rinkos tyrimais pagrindiniai UAB “Kaskados” konkurentai Klaipėdos krašte yra UAB “Hokla”, UAB “Klaipėdos Melga”, UAB “Dagris”.

Apie UAB Kaskada” teikiamas paslaugas plačiau skelbiama įvairiais reklamos kanalais (priklausomai nuo poreikio – apskrityje, Vakarų Lietuvoje) :

• Radijas : “La luna” ir “Bumsas”

• Spauda: “Vakarų ekspresas”, “Klaipėda”

• Reklaminiai katalogai: “Visa Lietuva 2001”, Lintel Klaipėda,

• Informacinių lapelių su kainininkais siuntimas galimiems užsakovams.

2. RYŠIAI SU VISUOMENE

2.1. Ryšių su visuome samprata

Ryšiai su visuomene (RSV) dar yra apibūdinami kaip veikla, kuria siekiama visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį ir sukurti pasitikėjimo ir supratimo atmosferą .

Apibendrintai galima sakyti, kad ryšiai su visuomene tai:

• Speciali vadybos funkcija, kuri padeda sukurti ir išlaikyti abipusę komunikaciją, susitarimą ir tarpininkavimą tarp organizacijos ir visuomenės.

• Valdymo funkcija, kuri įvertina visuomenės nuostatas, identifikuoja individo ar institucijos politiką ir veiksmus iš visuomenės interesų pozicijos, planuoja ir vykdo veiksmų programą, siekiant įgyti visuomenės supratimą ir pritarimą

RSV – labai plati veiklos sritis, apimanti visokeriopą palankių veiklos sąlygų įmonei kūrimą ir palaikymą. Pagal H. L. Zankl RSV būdingos tokios funkcijos:

• informavimo; RSV padeda skleisti informaciją į išorę (visuomenei) ir į vidų (saviems darbuotojams). Tai leidžia keistis naujausiomis žiniomis, faktais ir nuomonėmis, kas yra būtina tiek įmonei, tiek su ja susijusiems asmenims. Tai padeda nežinojimą pakeisti žinojimu, neteisingą arba neigiamą nuomonę – teigiama ir teisinga.

• bendravimo; RSV užmezga ir palaiko ryšius su visomis įmonei svarbiomis visuomenės grupėmis: žiniasklaida, visuomenėje pripažintais autoritetais, kompetentingais specialistais, politinėmis ir ūkinėmis institucijomis.

• valdymo; RSV naudingi spręsti tam tikrus valdymo uždavinius ir problemas. RSV padeda nuslopinti ir išvengti konfliktų tarp įmonės administracijos ir jos darbuotojų, sukuria pasitikėjimą administracija ir jos sprendimais, skatina darbuotojų lojalumą.

• įvaizdžio kūrimo; RSV padeda suformuoti ir palaikyti teigiamą įmonės, jos gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų įvaizdį, didina jų populiarumą.Visuomenės palankumas yra geras pamatas įmonės veiklos sėkmei.

• derinimo; RSV padeda derinti santykius su visuomene, taip pat įmonės vidaus santykius. Jie pasireiškia kaip abipusis sąveika, kuriems būdingi grįžtamieji ryšiai.

• pardavimo skatinimo; RSV padeda greičiau parduoti produkciją. Įmonės populiarinimas, jos visuomeninis pripažinimas yra esminiai pardavimą didinantys veiksniai. Pasitelkiant RSV galima sužadinti visuomenės susidomėjimą naujomis prekėmis, sąmoningą norą jų įsigyti.

• stabilizavimo; RSV, pasitelkiant šiuolaikišką krizių vadybą, padeda įmonei pasirengti krizinėms ir probleminėms situacijoms bei joms ištikus, imtis efektyvių veiksmų, kad įmonė nukentėtų kaip galima mažiau.

• tolydumo (vieningumo); RSV padeda išlaikyti vienodą įmonės stilių įmonės viduje ir išorėje (6).

Ryšių su visuomene planavime, kuomet ryšiams su visuomene yra keliamas pagrindinis tikslas – įtikinti, ryšių su visuomene specialistas privalo:

1. Atlikti pranešimo motyvacijos analizę, nustatyti pranešimo siuntėjo individualius požymius;

2. Nustatyti tikslinės publikos struktūrą, jos informacijos poreikius, galimybes priimti, suprasti, įvertinti ir kt. pranešimą;

3. Identifikuoti publikos, kuriai planuojamas transliuoti pranešimas, prioritetus;

4. Išanalizuoti egzistuojančius pranešimo siuntėjo ir pranešimo gavėjo santykius;

5. Sugebėti keisti nusistovėjusias visuomenės nuostatas

Pagrindiniai ryšių su visuomene veiklos tikslai taikomi ryšių su visuomene vadyboje. Ryšių su visuomene teoretikai išskiria esminius žemiau pateikiamus 4 veiklos etapus:

• siekiama atkreipti dėmesį;

• įtraukimas;

• komunikacija;

• etiškas įtikinimas;

Dažnai ryšių su visuomene planavimo ir organizavimo procesas pateikiamas nuolat

besisukančio ratu modeliu (žr.1 priedą).

1 priedas. Ryšių su visuomene planavimo ir organizavimo procesas.

Geras įvaizdis neatsiranda kartu su įmone, jis turi būti sistemingai kuriamas. Patikimos ir stabilios įmonės įvaizdžiui sukurti neužtenka vien tik reklamos. Informacijos rinkimas ir analizė padeda išsamiau suvokti verslo
leidžia stebėti ne tik konkurentų, bet savo pačių padėtį ir strategijas, atrasti naujų perspektyvų savo veikloje, ieškoti potencialių klientų ir partnerių. Ryšiai su visuomene padeda įgyti potencialių klientų, vartotojų, žiniasklaidos ar partnerių palankumą (6).

Ryšiams su visuomene priskiriama:

• Reklama;

• Kontaktai su spauda, pateikiant vertingos informacijos;

• Visuomenės nuomonės tyrimas;

• Finansinė parama gamybos vystymui, pažangių idėjų realizavimui;

• Firmų bandymai paveikti valdančiuosius sluoksnius, kad būtų leidžiami klientams palankūs įstatymai;

• Visuomeniniai kontaktai, t.y. politinės, švietimo, aptarnavimo funkcijos, kad būtų išnaudotos galimybės toliau bendradarbiauti su visuomene ir ją remti;

• Kalbų, pranešimų, brošiūrų rengimas;

• Patarimai klientams priimant sprendimus sudėtingomis situacijomis (4,p.216)

2.2 Ryšių su visuomene informavimo skyriai

Įmonė, norinti “užsiimti” ryšiais su visuomene, turi dvi galimybes: steigti nuosavą ryšių su visuomene skyrių arba samdyti ryšių su visuomene konsultantus (agentūrą). Pasirinkimas priklauso nuo daugelio aplinkybių. Abi iš galimybių turi ir privalumų, ir trūkumų.

Privalumai kuriant ryšių su visuomene skyrių:

• Ryšiai su visuomene turi būti nuolatinis darbas, nuolatinis patarinėjimas įmonės vadovams. Tai pagrindinė priežastis, kodėl įmonei yra naudingiau turėti nuosavą ryšių su visuomene skyrių;

• Ryšių su visuomene skyrius įmonės viduje darbuotojai gerai žino padėtį, įmonės ypatu-mus;

• Ryšių su visuomene darbuotojai yra “visada čia”, todėl gali greitai reaguoti kritinėse situacijose;

• Skyriaus darbuotojai suvokia save kaip svarbią įmonės dalį, jiems svarbi įmonės sėkmė, jie lojalūs savo įmonei ir laikosi konfidencialumo;

• Skyriaus darbuotojai pažįsta visus įmonės darbuotojus, todėl gali palaikyti su jais nuola-

tinius ryšius ir tobulinti vidinę komunikaciją.

Ryšių su visuomene skyriaus trūkumai:

• Skyriaus darbuotojai gali stokoti profesinių žinių ir įgūdžių.

• Savi darbuotojai mato situaciją tik iš vidaus, todėl gali būti nepakankamai objektyviai įvertinama įmonės padėtis. Tai taip pat gali sukelti žiniasklaidos nepasitikėjimą.

• Įmonės vadovai gali nepakankamai pasitikėti ryšių su visuomene skyriaus darbuotojais. Tai gali kenkti ryšių su visuomene efektyvumui.

• Skyriaus finansavimas turi būti nuolatinis, o tai gali reikšti neefektyvų lėšų paskirstymą. Be to, biudžeto mažinimas neigiamai atsiliepia darbuotojų interesams.

Ryšių su visuomene agentūros privalumai:

• Agentūros dirba su daugeliu įvairių sričių klientų, todėl turi daugiau patirties, yra profesionalesnės.

• Agentūros yra nepriklausomas konsultantas, turintis objektyvią nuomonę, sugebantis ir galintis kritikuoti.

• Agentūros turi darbo patirties su daugiau įvairių ryšių su visuomene priemonių, negu vienas įmonės skyrius. Jos taip pat turi daugiau techninių galimybių, ryšių su specializuo-

tais specialistais – spaustuvėmis, fotografais, vertėjais.

• Agentūrai mokama pagal atliekamo darbo apimtis, tai leidžia efektyviau paskirstyti finansavimą.

Trūkumai:

• Agentūrai reikia daug laiko ir pastangų, kad įsigilintų į įmonės reikalus.

• Agentūrą riboja iš anksto numatyta darbo apimtis ir užmokestis, skirtingai nuo nuosavo įmonės skyriaus darbuotojų, kurie yra nuolatiniai įmonės darbuotojai. Tai gali būti svarbus trūkumas kritinėse situacijose.

• Agentūra nėra įmonės dalis, todėl dažniausiai negali pastebimai paveikti vidinės komunikacijos.

• Agentūra turi daug klientų, todėl įmonės negali tikėtis išskirtinio požiūrio ir lojalumo.

• Įmonė gali rinktis sudaryti ryšių su visuomene skyrių arba samdyti agentūrą. Taip pat yra ir trečiasis variantas – suderinti abi ryšių su visuomene formas, pasinaudojant kiekvienos iš jų privalumais (6).

3.RYŠIŲ SU ŽINIASKLAIDA PADALINYS ĮMONĖS ORGANIZACINĖJE VALDYMO STRUKTŪROJE (OVS)

3.1. Ryšių su žiniasklaida padalinio struktūra įmonės OVS

Viena svarbiausių įmonės ryšių su visuomene priemonių yra ryšiai su žiniasklaida. Žiniasklaidos vaidmuo šiandien pasaulyje vaidina milžinišką vaidmenį – ji ne tik atspindi realybę, bet ir ją formuoja. Daugeliu atveju žiniasklaidos vaidmuo gali būti sulygintas net ir su 1-ąja valdžia, nes retas iš mūsų turi galimybių patikrinti milžinišką žiniasklaidos pateikiamos informacijos objektyvumą. Kita vertus, reikėtų suprasti, kad žiniasklaida taip pat yra verslas, kurio tikslas tenkinti vartotojų poreikius ir uždirbti pelną. Žiniasklaidos „populiarumą“ galima paaiškinti bent keliais aspektais. Visų pirma – populiarumas dėl pasitikėjimo žiniasklaida. Lietuvoje šis rodiklis yra vienas didžiausių. Tai sąlygoja daugelis faktorių, o turinį lemia rinkos, t.y. pasiūlos ir paklausos dėsniai, nes žiniasklaida taip pat yra verslas. Antra, egzistuoja žiniasklaidos „sezoniškumas“, t.y. vasarą išauga radijo ir žurnalų populiarumas, o sumažėja TV bei interneto. Ir galiausiai, vis didesnį populiarumą įgauna internetinė žiniasklaida – tai sąlygoja ir besiplečiančios techninės galimybės bei didėjanti interneto skvarba.

Žiniasklaida, dar vadinama masinėmis informacijos priemonėmis, – tai
kurios užsiima “visuomenės informavimu — veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį” (1,p.1).

“Žiniasklaidos priemonės – knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams” (2, p.1).

Žiniasklaida – labai svarbi ir ypatinga ryšių su visuomene priemonė, nes :

• žiniasklaidos priemonės yra tiesioginis organizacijos kelias į publiką;

• žiniasklaidos atstovai gali kontroliuoti, ką organizacijos publika mato ir girdi žiniasklaidoje. Be to, žiniasklaidos atstovams visada rūpi informacija, kuri būtų įdomi jų skaitytojams, žiūrovams ir klausytojams.

Efektyvus žiniasklaidos planavimas ir geri ryšiai su ja padeda formuoti visuomenės nuomonę apie organizaciją. Ryšiai su žiniasklaida padeda kurti organizacijos įvaizdį bei palankumą jai, informuoti apie teikiamas paslaugas bei prekes, sudominti visuomenę aktualia tema, įtikinti nuomonių lyderius bei priminti apie organizacijos veiklą. Krizių valdymas ir prevencija įgalina organizaciją sumažinti žalą jos įvaizdžiui ir patikimumui. Organizacija, kuri turi parengtą rizikos analizę ir iš anksto sudarytą krizių valdymo planą, yra pasiruošusi nuslopinti krizės poveikį. Savalaikės, teisingos informacijos operatyvus ir apgalvotas teikimas žiniasklaidai, partneriams, klientams krizinės situacijos metu yra būtinas norint išlaikyti organizacijos įvaizdį bei išsaugoti jos patikimumą. Interneto vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje nuolat didėja. Greitai perduodantis informaciją ir nenutrūkstamai funkcionuojantis internetas gali Jums padėti greičiau ir efektyviau pasiekti naujas auditorijas ir teikti joms reikiamą informaciją

Ryšių su žiniasklaida schema pateikiama 2 priede (4,p.218)

2 priedas. Ryšių su žiniasklaida schema

Didesnės organizacijos turi nuosavas spaudos tarnybas arba spaudos centrus. Čia gali dirbti nuo vieno dviejų iki dešimties ir daugiau žmonių.

Nuolatiniam darbui su žiniasklaida yra paskirtas spaudos atstovas. Spaudos atstovas remiantis “Profesinės karjeros vadovu” yra priskiriamas ryšių su visuomene specialistams (3,p.188). Jo paskirtis – operatyviai užmegzti ir palaikyti ryšius su žiniasklaida, bendradarbiauti su spaudos, radijo, TV žurnalistais, kurie rašo ar kuria laidas tos srities temomis, palaikyti su jais draugiškus santykius, sužinoti jų reikalavimus, galimybes ir nuostatas renkant medžiagą, rašant straipsnius, kuriant laidas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2491 žodžiai iš 8262 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.