Turinys:
Rytų
Azija……………………………………………………………..
………………………………………………….2
Kinijos
kultūra:…………………………………………………………..
……………………………………………..2
Didžioji kinų
siena……………………………………………………………..
……………………………………2
Imperatoriaus Cino
kariuomenė…………………………………………………………
………………………3Istorija…………………………………………………………..
……………………………………………………….3
Arbatos
ceremonija…………………………………………………………
……………………………………….4Japonija…………………………………………………………..
………………………………………………………..4Sodai……………………………………………………………..
………………………………………………………4
Arbatos gėrimo
ceremonija…………………………………………………………
……………………………5Sportas……………………………………………………………
……………………………………………………..5Animacija………………………………………………………….
…………………………………………………..6
Vaidybos
menas……………………………………………………………..
………………………………………6
Politinė
sistema……………………………………………………………
…………………………………………7Šventės……………………………………………………………
…………………………………………………….7
Japonų
mafija…………………………………………………………….
…………………………………………..8Korėja…………………………………………………………….
………………………………………………………..9
Taivanis…………………………………………………………..
……………………………………………………….9Literatūra…………………………………………………………
………………………………………………………10
Rytų AZIJA
Rytų azijai priklauso Kinija, Jaonija, Korėja, Mongolija ir Taivanas. Šiose
šalyse gyvena mongolidų rasės žmonės ir visi jie turi savas dradicijas ir
paročius. Savitą kultūrą ir gyvenimo budą.
Kinijos kultūra
Daugelis lietuvių, galbūt paprasčiausiai dėl informacijos stokos, Kiniją
pažįsta tik kaip technologijų ir kažkokių keistų žmonių šalį. Kažkodėl ir
žiniasklaida stengiasi išpūsti visokias keistenybės, kad ir „šunų valgymą“,
išties, Kinijoje yra mažyte saujelė žmonių (pora dešimčių, prie bendro
gyventojų skaičiaus tai lygu nuliui) priklausančių sektai ir nieko bendro
neturinčių su Kinijos kultūra, kurie išties taip elgiasi. Tačiau,
pasižvalgę po Lietuvėlę ir sektas dar ne to rastumėm! Dauguma kiniečių –
labai protingi ir išsilavinę žmonės, žinoma, šalis didelė , joje yra visko
, ir turto ir skurdo, bet kur to nėra? Visgi ir žmonės, ir gamta, ir
Kinijos kultūra sudaro pasakiškai savitą, įdomų pasaulį, kontrastingą
pasaulį.
Tai unikalus kraštas! Siūlyčiau kiekvienam pasidomėti šia Rytų šalimi su
nepakartojamo grožio gamta, fantastiškais kalnais, gilia kultūra, istorija,
paslaptimis ir, be abejo, virtuve. Kinija įdomi tiek geografiniu požiūriu,
kelionės joje palieka neišdildomą įspūdį, tiek istoriniu, tiek dvasiniu
aspektu (vienos anksčiausių civilizacijų susikūrė Kinijoje, Rytų kovos
menai, dvasiniai mokymai taip pat sklinda iš Kinijos, netgi arbata ir
sugalvota Kinijoje! nekalbant jau apie Kinų mediciną, ir panašius
dalykus.). Žodžiu rasti joje galima visko, ko tik ieškosi, ir daug daugiau
nei kada nors tikėjotės surasti.
Na, šalis tolima, bet ne tolesnė nei Amerika! O ir pigesnė… 🙂
Visgi Kinija ne vienintelė Azijos šalis, kurioje yra piramidžių…
netikite? Tada pasižvalgykit po tekančios saulės šalį!
Kinijos kultūros pasiekimai:
1. Kinų raštas – specifiniai hieroglifai.
2. Irigacinė žemdirbystė.
3. Gebėjimas lydyti metalus, bronzos naudojimas.
4. Vėliau kinai išranda šilką, popierių. Taip pat kompasą, paraką,
seismografą, porcelianą. Pastaruosius europiečiai turėjo išrasti iš
naujo.
5. Rašalas.
6. Presas.
7. Konfucijaus mokymas
Didžioji kinų siena
Pagrindinis straipsnis: Didžioji kinų siena
Didžioji kinų siena – gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurės
vakaruose, viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Tai didžiausias statinys
pasaulyje, manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6350 km (pagrindinės sienos
ilgis apie 2400 km).
Imperatoriaus Cino kariuomenė[pic]
Keramikinių kareivių armija
Qin Shihuang (pirmasis Kinijos imperatorius) buvo palaidotas Šansi
provincijoje maždaug 35 km į rytus nuo Xi’an miesto.
1970 m. šalia piramidės, kurioje palaidotas
imperatorius atrasta visa
keramikinių kareivių armija (terakota). Pirmasis Kinijos imperatorius juos
čia užkasė, kad saugotų jo mauzoliejų (po piramide), kuris iki šiol nėra
ištyrinėtas, ir kelią į pomirtinį gyvenimą.
Tuo metu Kinijoje žmonių aukojimas nebuvo įprastas reiškinys kaip kitose
kultūrose, todėl vietoj gyvų žmonių kariuomenės, jis buvo palaidotas su
simboline, realaus žmonių dydžio, kareivių terakota ir arkliais.
Tai pirmasis atvejis istorijoje, kai kažkas atrasta šalia piramidės
(atkasti 8000 kareivių, išrikiuotų pagal to meto karines tradicijas).
Istorija
Pagrindinis straipsnis Kinijos istorija, taip pat žr. Kinijos Respublikos
istorija, Kinijos Liaudies Respublikos istorija
Kinija yra vienas ankstyviausių žmonijos civilizacijos centrų. Kaip ir
Šumero, Indo slėnio bei Majų ir galbūt Senovės Egipto civilizacijos, ji
nepriklausomai išrado raštą. Šį raštą kinai ir japonai naudoja iki šiol, iš
dalies jį naudoja ir korėjiečiai bei vietnemiečiai.
Tradiciškai pirmąja Kinijos dinastija laikoma pusiau legendinė Sia
dinastija. Naujausi Bronzos amžiaus gyvenviečių kasinėjimai Henano
provincijoje patvirtina dinastijos egzistavimo galimybę. Vis dėlto pirmoji
dinastija, kurios egzistavimu niekas neabejoja, yra Šang dinastija, XVIII-
XII amžiais pr. m. e. valdžiusi teritoriją apie Huanghės baseiną. Ją
pakeitė Džou dinastija (XIII-V a. pr. m. e.), kuri palaipsniui suskilo į
daug smulkių, nuolat tarpusavyje kariaujančių valstybių. Šiuo politiškai
nestabiliu laikotarpiu gimė svarbiausios Kinijos filosofinės sistemos –
konfucianizmas ir daoizmas.
[pic]
Fusi ir Niuva – mitologiniai personažai
III amžiaus pabaigoje Kiniją suvienijo Čin (Qin) dinastijos valdovas Ši
Huangdi, tapęs pirmuoju Kinijos imperatoriumi. Jis taip pat prijungė ir
Pietų Kiniją. Po Ši Huangdi mirties prasidėjo visuotinis sukilimas,
dinastija žlugo ir valstybė vėl iširo. Tačiau brutali Ši Huangdi
centralizacijos politika padėjo sukurti tvirtas visuomenės struktūras,
kurios išliko ir po sukilimo. Jų pagrindu valstybę iš naujo suvienijo Han
dinastija, valdžiusi nuo III a. pr. m. e. pabaigos iki 220 m. e. metų.
Dinastijai žlugus vėl sekė susiskaldymo periodas. 580 metais valstybę vėl
suvienijo Sui dinastija. Valdant po jos sekusioms Tang ir Song dinastijoms
Kinija išgyveno savo aukso amžių. Nuo VII iki XIV amžiaus ji buvo bene
technologiškai ir kultūriškai pažangiausias kraštas pasaulyje. Song
dinastija žlugo po mongolų invazijos 1279 metais. Mongolų karo vadas Kublai
Chanas pradėjo Juan dinastiją. 1368 metais mongolai buvo išstumti, šalį ėmė
valdyti Ming dinastija (iki 1644). Ją pakeitusi Čing dinastija valdė iki
1911 metų, kada buvo įkurta Kinijos respublika.
XIX a. – XX a. pr. Kinijos santykinė politinė, ekonominė ir karinė galia
susilpnėjo, regione ėmė dominuoti Japonija ir Vakarų valstybės.Kinijos
imperija egzistavo iki Kinijos respublikos sukūrimo 1912 m., tačiau per
kelis tolimesnius dešimtmečius Kinijos Respublika buvo paralyžuota karo
vadų, kurie įsitvirtino regionuose, o per Antrąjį Kinijos-Japonijos karą
Japonijos imperija užėmė didelis Kinijos teritorijas. Tuo tarpu šalį draskė
Kinijos pilietinis karas, kuriame grūmėsi nacionalistai ir komunistai.
Po pergalės pilietiniame kare Mao Dzeduno vadovaujami kinų komunistai 1949
m. įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, nacionalistai buvo priversti
pasitraukti su savo vyriausybe į Taivaną, kurį jie valdė nuo Antrojo
pasaulinio karo pabaigos. Nuo to laiko Kinijos respublika valdo tik
taivaną, Peskadorų salas ir keletą salų Fujian provincijos pakrantėje,
įskaitant Kinmen ir Matsu salas bei keletą salų Pietų Kinijos jūroje.
Arbatos ceremonija
Jei Jūs paklaustumėte, kuo skiriasi tradicinis arbatos gėrimas nuo
ceremonijos ir ką dar galima veikti „Arbatos magijoje“, atsakymas būtų
maždaug toks:
Arbatos gėrimo ceremonija rengiama atskiroje patalpoje, vadinamoje
ceremonijų kambariu, dalyvaujant Arbatos Vyksmo vedančiajam, kuris išsamiai
supažindins su senąja kinų tradicija, aprašyta Lu Ju traktate „Ča Dzin“.
Nuo tradicinio kinų arbatos gėrimo, kuris atliekamas arbatos salėje,
ceremonija skiriasi savo rituališkumu, kuris, beje, yra žymiai mažesnis
negu japoniškoje tradicijoje. Šioje kinų tradicijoje didžiausias dėmesys