Salantai
5 (100%) 1 vote

Salantai

Turinys:

Salantai: padavimai ir faktai……………………………………………………………………………………..3

Salantų bažnyčia……………………………………………………………………………………………………..4

Orvydų sodyba………………………………………………………………………………………………………..6

Ir dar………………………………………………………………………………………………………………………8

Naudoti internetiniai puslapiai…………………………………………………………………………………..9

Salantai: padavimai ir faktai

Kaip ir daugelis šalių, miestų, miestelių, Salantai turi savo atsiradimo istoriją. Vienas iš padavimų teigia, kad kažkoks prašalaitis, plaukdamas pro tvano apsemtą vietovę, sušukęs „sala untā”. Viskas čia buvę po vandeniu. Tik nedidelis žemės plotelis, tas pats, kur dabar Salantai, likęs neapsemtas. Vanduo nepermaldaujamai kilęs ir kilęs. Bet, laimei, gaidžiui pragydus, tvanas esą aprimęs. Po to šiame nuostabiame gamtos prieglobstyje išaugusį miestelį ir jo apylinkes Salantais pradėta vadinti. Būta ir kitokių padavimų. Būk tai Salantus įkūrę atsitiktinai čia plačiais vandenimis atplaukę patys romėnai, kurie, pamatę sausumėlę, džiaugsmingai sušukę: „sala untā”. Išlipę į ją, įsikūrę čia ir vietovę pagal tuos pirmuosius žodžius Salantais pavadinę.

1565 m. Salantų kaimas paminėtas Imbarės seniūnijos inventoriuje.

1630 m. pastatyta pirmoji bažnyčia šiose apylinkėse.

1746 m. Augustas III Salantams suteikė prekybos teises. Miestelis išgarsėjo kaip linų ir sėmenų supirkimo centras.

1801 m. Salantuose įkurta parapinė mokykla, kurią iš pradžių lankė 14 mokinių.

1906-1911 m. pagal švedų architekto Karolio Eduardo Strandmano projektą pastatyta neogotikinio stiliaus Salantų bažnyčia, kuri ir šiandien – įspūdingiausias architektūrinis statinys Salantuose.

1927 m. ant Gaidžio kalno pastatyta koplyčia. Šio kalno pietvakariniame pakraštyje yra rasta keletas I tūkstantmečio pr. m. e. pilkapių su degintiniais kapais.

XIX a. antroje pusėje Salantuose pastatytas vandens malūnas, veikė pašto stotis, apie 80 parduotuvių, keletas smulkių dirbtuvėlių.

Šiuo metu Salantuose daugiau kaip 2 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Salantų bažnyčia

Salantai – gilią praeitį menantis miestas, įsikūręs vaizdingose Salanto upės pakrančių aukštumose, virš kurių kyla grakšti dvibokštė bažnyčia. Miesto apylinkėse esantys archeologijos paminklai bei išlikę apie juos padavimai, legendos byloja, kad senovėje ši vietovė buvusi svarbus pagoniško kulto centras.

XVI amžiuje prasidėjusi reformacija sukėlė sumaištį tarp Salantų ir kitų kaimų valstiečių. Naujai aiškinamos įvairios konfesinės tiesos, buvo nesuprantamos vietos gyventojams, todėl jie nutarė grįžti prie protėvių tikėjimo – pagonybės. Gindamas krikščionybę, Salantų dvaro valdytojas, karalius Zigmanto III arklininkas Mikalojus Pasamovskis 1630 metais Salantuose pastatė pirmąją bažnyčią pašventintą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu. Tuometinis fundatorius užrašė už 6 mylių nuo Salantų buvusius Ablingos, Laigių ir Ližių kaimus su 34 valakais žemės ir 21 sodyba, kuriose gyveno 91 prievoles atliekantis baudžiauninkas. Pastačius bažnyčią, Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis įkūrė parapiją, kuri nusidriekė abipus Salanto ir Minijos upių. 1638m. miestelio vaikams prie bažnyčios buvo atidaryta parapinė mokykla. Tačiau XVII-XVIll a. pradžios siautę karai ir maro epidemija, paliko gilų randa Salantuose. Salantų bažnyčiai įregistruotuose kaimuose 1715 metais buvo likusios tik 3 sodybos.

1724 metais senosios bažnyčios vietoje iškilo nauja bažnyčia. Ji buvo medinė, vienos navos, su renesansiniu bokšteliu bei gotiškų proporcijų daugiasiene apsida. Po jos grindimis buvo du rūsiai. Viename iš jų buvo laidojami kunigai, o kitame bažnyčios fundatoriai ir kolitoriai. Virš šio rūsio ties pagrindiniu altoriumi bažnyčios grindyse buvo įmūryta marmurinė, bronziniais ornamentais ir įvairiais herbais papuošta, bažnyčios fundatoriaus kolitoriaus Stanislovo Vainos antkapinė plokštė, panaši į duris. Apie šią plokštę yra sukurtas įdomus padavimas, kurio herojumi yra Salantų bažnyčios altarista kun. K.Alksnevičius.

1724 metais parapijiečiams padedant, naujieji Salantų dvaro valdų savininkai Gorskiai parapijos kapinėse Gargždelės kaime pastatė mūrinę bažnytėlę. Ją pašventino Šv. Barboros titulu. Bažnyčia didelė, mūrinė, renesansinio stiliaus. Virš pagrindinių durų sienoje įmūryta akmens plokštė, kurioje užrašyta padėka Leopoldui Naleč-Gorskiui, Telšių pavieto maršalkai bei Salantų parapijiečiams. Bažnyčios gale presbiterijoje yra aukšta pertvara, kuri tapyta meniškais ornamentais. Prieš pertvarą stovi Šv. Barboros ir šoniniai altoriai, kuriuose kabo šventųjų, Šv. Roko ir kiti paveikslai. Bažnyčios priekyje, įėjus pro pagrindines duris, yra pakyla-balkonas, ten rinkdavosi giedoriai, stovėjo nedideli vargonėliai. Šioje bažnyčioje buvo labai meniškos stalės
(vadinamos klaupkomis) su 16 šventųjų paveikslais. Viršutinėje stalių dalyje buvo paauksuota data „R 1683“, liudijanti jų atsiradimo laiką. Spėjama, kad stales XVII a. darė vietiniai meistrai. Greta bažnyčios į pietvakarius nuo jos, prie kapinių tvoros stovi medinė varpinė, pastatyta XIX a., po to atnaujinta.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 759 žodžiai iš 2098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.