Salies gyventojų užimtumas
5 (100%) 1 vote

Salies gyventojų užimtumas

1121314151

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….3

1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO TYRIMO METODIKA………………………………………………….5

1.1 Gyventojų užimtumo atrankinių tyrimų tikslas……………………………………………..5

1.2 Pagrindinės sąvokos………………………………………………………………………………….5

2. Lietuvos UŽIMTŲJŲ GYVENTOJŲ STATISTINIS TYRIMAS………………………………….7

2.1 Užimtųjų skaičiaus santykiniai dydžiai………………………………………………………..9

2.2 Užimtųjų skaičiaus vidutiniai dydžiai………………………………………………………..13

2.3 Užimtų gyventojų skaičiaus variacijos skaičiavimas……………………………………14

2.4 Užimtųjų gyventojų skaičiaus dinamikos eilučių rodikliai……………………………17

2.5 Prognozavimas naudojant trendo projekciją……………………………………………….19

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………21

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………….22

ĮVADAS

Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. Užimtumas – darbinė žmonių veikla, kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas, siekiant patenkinti asmeninius ir visuomeninius poreikius, duodanti jiems uždarbį. Darbas – pirmoji ir svarbiausioji žmogaus egzistavimo ir jo tobulėjimo sąlyga. Jo netekimas – pragyvenimo šaltinio netekimas . Tuo tarpu užimtumas yra ne tik veikla, bet ir ekonominiai bei teisiniai santykiai tarp žmonių. Be to žmogus laikomas užimtu ir tada, kai laikinai nedirba: atostogauja, gydosi ir pan. Svarbu, kad jis tam tikru būdu yra susijęs su konkrečia darbo vieta kokioje nors įmonėje ar organizacijoje .

Užimtiesiems priskiriami visi asmenys, kurie:

 užimti pagal darbo sutartį;

 užimti savo įmonėje;

 mokiniai gamyboje, gaunantys atlyginimą;

 studentai, namų šeimininkės ir kt. asmenys, kurie apskaitos metu dirbo nors vieną valandą;

 kariškiai.

Kadangi dirba ir tam tikra dalis nedarbingo amžiaus gyventojų (paaugliai iki 16 metų, pensininkai), jie taip pat priskiriami užimtųjų gyventojų kategorijai.

Gyventojų užimtumas – labai svarbus kriterijus, rodantis visuomenės gamybinių jėgų būklę, darbo išteklių panaudojimą. Norint apibūdinti darbo jėgos išteklių panaudojimo mastą, reikia žinoti darbingo amžiaus asmenų užimtumą. Tam nustatomas užimtumo lygis. Užimtumo lygis (darbo jėgos dalyvavimo norma) – dirbančiųjų skaičius (ir dirbantys paaugliai bei pensininkai), tenkantis šimtui darbingo amžiaus gyventojų .

Kalbant apie užimtumo lygį, kyla klausimas apie visišką užimtumą.

Visiškas užimtumas – visos turimos darbo jėgos (ir kapitalo) išteklių panaudojimas. Visi norėtų išvengti nedarbo ir matyti ekonomiką, veikiančių visiško užimtumo sąlygomis. Visiškas užimtumas yra vienas iš svarbiausių darbo rinkos politikos tikslų. Tačiau tai nereiškia, kad visi darbingo amžiaus arba galintys ir norintys dirbti žmonės turi būti nuolat aprūpinti darbu. Kaip rodo išsivysčiusių rinkos ekonomikos šalių patirtis, tokia ekonomika gali normaliai ir efektyviai funkcionuoti tik esant tam tikram darbo jėgos rezervui, arba vadinamajai natūraliai nedarbo normai.

Akivaizdu, kad pasiekti šimtaprocentinį gyventojų užimtumą neįmanoma. Visiško užimtumo apibrėžti skaičiais taip pat negalima. Jis priklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje . Galima sakyti, jog natūralų nedarbą lemia frikcinis ir struktūrinis nedarbas. Dėl darbo jėgos kaitos žmonės kurį laiką nedirba, ieškodami ir rinkdamiesi naują darbovietę. Dėl struktūrinių ekonomikos pokyčių mažėja kai kurių profesijų darbuotojų paklausa ir todėl jiems tenka persikvalifikuoti. Dėl šių priežasčių visuomet egzistuoja didesnis ar mažesnis nedarbas. Taigi visiškas užimtumas realiai yra nepasiekiamas ir jis tėra natūralaus lygio nedarbas.

Šalyje yra visiškas užimtumas, jei nedarbas neviršija natūralaus nedarbo lygios, kuris nėra griežtai apibrėžtas. Daugelyje išsivysčiusių šalių visišku užimtumu, kaip ir natūraliu nedarbo lygiu, paprastai laikomas 3-4 procentų nedarbas nuo bendrosios darbo jėgos. Palaikyti nedarbą „natūraliame lygyje“ – svarbus užimtumo politikos uždavinys.

Tyrimo objektas. Lietuvos užimtieji gyventojai.

Tyrimo dalykas. Įvairi statistinė literatūra., statistiniai duomenys.

Tyrimo metodai. Sisteminė analizė, literatūros analizė, lyginamasis metodas, statistinė analizė.

Darbo tikslas. Atlikti šalies užimtumo statistinius tyrimus.

Siekiant iškelto tikslo, darbe sprendžiami atitinkami uždaviniai:

1. Susipažinti su gyventojų užimtumo tyrimų sąvoka

2. Apibūdinti gyventojų užimtumo sąvokas

3. Nustatyti užimtųjų skaičių šalyje.

4. Nustatyti užimtųjų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių.

5. Aptarti užimtų gyventojų skaičių įvairiose ekonominės veiklos rūšyse.

6. Ištirti užimtųjų pasiskirstymą pagal užimtumo statusą.

7. Prognozuoti užimtųjų
skaičių 2002 – 2004 metams

Darbo hipotezė. Panaikinti nedarbą ir pasiekti visišką užimtumą – vienas pagrindinių bet kurios civilizuotos šalies ekonominės politikos tikslų. Tačiau realiai rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo. Negalint garantuoti visiško darbingų žmonių užimtumo, atsiranda bedarbių. Taigi visų šalių vyriausybės susiduria su nedarbu ir nedarbo mažinimo problemomis.

Praktinė darbo reikšmė. Į tyrimo duomenis gali būti atsižvelgta siekiant didesnio užimtumo. Be to, darbuotojų užimtumu reikia rūpintis visada, nes dirbantis žmogus kuria visuomenei materialines ir dvasines vertybes, kurias galima realizuoti.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 2 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis puslapiai.1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO TYRIMO METODIKA

1.1. Gyventojų užimtumo atrankinių tyrimų tikslas

Gyventojų užimtumo tyrimai tai – vienas iš būdų gauti patikimą informaciją apie situaciją darbo rinkoje. Jie atleikami vadovaujantis tarptautiniais užimtumo statistikos standartais. Šie tyrimai praktiškai aprėpia visas ekonominės veiklos sritis, visas dirbančių gyventojų kategorijas, įskaitant užimtuosius nuosavose įmonėse, samdomus darbuotojus, darbdavius, padedančius šeimos narius, atsitiktinius darbuotojus. Tyrimais gaunama išsami informacija apie gyventojų užimtumą, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, atliekamą darbą, profesijas, išsimokslinimą, šeimyninę padėtį, dirbtą laiką, darbo paieškas, jo trukmę ir būdus, pragyvenimo šaltinius ir t.t.

Darbo jėgos tyrimai bene vienintelis šaltinis, leidžiantis nustatyti užimtųjų, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių. Tokiu būdu ši informacija renkama daugelyje Europos ir kitų šalių valstybių. Taikant užimtumo, nedarbo ir bedarbių sąvokas, rekomenduojamas Tarptautinės darbo organizacijos, tyrimo duomenys tampa palyginami tarp valstybių.

1.2. Pagrindinės sąvokos

Užimti gyventojai – tiriamo amžiaus asmenys, kurie tiriamąją savaitę dirbo bet kokį darbą ne trumpiau kaip 1 valandą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais arba natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų). Tai visi asmenys, turintys užimtumo statusą: darbdaviai, savininkai, samdomi darbuotojai, šeimyninėje įmonėje dirbantys, gaunantys ir negaunantys atlyginimo šeimos nariai, asmenys, dirbantys sau.

Užimtaisiais laikomi ir darbingo amžiaus smulkieji žemdirbiai, turintys 3 hektarus ir mažiau žemės, bet neturintys kito pragyvenimo šaltinio, užsiimantys žemės ūkio produkcijos gamyba, augalininkyste ar gyvulininkyste. Jei namų ūkis prie namų esančią žemę naudoja verslui (pvz., augina daržoves, gėles ir pan.), o užaugintą produkciją parduoda, namų ūkio nariai taip pat priskiriami prie užimtųjų.

Užimtaisiais laikomi ir tie asmenys, kurie tiriamąją savaitę sirgo, atostogavo, nedirbo dėl trumpalaikių ar ilgalaikių įmonių prastovų, augino vaikus iki 3 metų amžiaus, bet tyrimo metu nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darboviete.

Bedarbiais pagal Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas yra laikomi tiriamo amžiaus asmenys, kurie tiriamąją saviatę neturėjo darbo, jį suradę buvo pasirengę artimiausiu metu pradėti dirbti, keturias savaites intensyviai ieškojo mokamo darbo įvairiais būdais: kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, darbdavius, draugus, gimines, žiniasklaidą, ieškodami darbo lankė statybas, turgavietes, neoficialias darbo biržas, ieškojo patalpų, įrengimų savo verslui, bandė gauti patentą, licenciją, kreditą.

Bedarbiams taip pat priskiriami:

 asmenys, kurie laikinai dėl techninių ar ekonominių priežasčių nedirba savo darbo vietoje ir neturi formalaus ryšio su darboviete, ieško kito darbo;

 studentai, namų šeimininkės ir kiti asmenys, tiriamąjį laikotarpį užimti neekonomine veikla (mokosi, šeimininkauja namuose), bet ieško darbo ir pasirengę artimiausiu metu (per dvi savaites) pradėti dirbti;

 moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki 3 metų amžiaus atostogų, iki tol nedirbusios ar dirbusios, bet neturinčios garantijų pasibaigus atostogoms grįžti į ankstesnį darbą, aktyviai ieškančios darbo ir pasirengusios artimiausiu metu (per dvi savaites) pradėti dirbti.

Ilgalaikiai bedarbiai – tai bedarbiai ieškantys darbo 1 metus ir ilgiau.

Darbo jėga – tiriamo amžiaus gyventojai, kurie tiriamąją savaitę buvo užimti arba buvo laikomi bedarbiais.

Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai yra tiriamo amžiaus asmenys, kurių negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių. Tai mokiniai ir studentai, namų šeimininkės, nedirbantys pensininkai, invalidai, rentininkai, nuteistieji, asmenys, praradę viltį rasti darbą.

Darbo jėgos aktyvumo lygis – ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) skaičiaus santykis su tos pačios amžiaus grupės gyventojų skaičiumi.

Užimtumo lygis – užimtų gyventojų skaičiaus santykis su tos pačios amžiaus grupės gyventojų skaičiumi.

Nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus ir ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) skaičiaus santykis.

Pagrindinis darbas – darbas, kurį asmuo dirba per darbo valandas tiriamosios savaitės metu. Jeigu asmuo dirba dviejuose darbuose, tai pagrindiniu darbu laikomas tas, kuriame jis dirba daugiau
as darbas – darbas, kurį asmuo atlieka po pagrindinio darbo, t.y. jo aktyvumas susijęs ne vien su pagrindiniu darbu, bet ir su papildomu darbu, už kurį jis gauna papildomų pajamų.

Darbas visą darbo dieną ar visu etatu – darbas trunkantis ne mažiau kaip 40 valandų per savaitę, išskyrus atskirų profesijų (pedagogų, medikų ir kt.), kurių darbo laiką nustato specialūs vyriausybiniai dokumentai, darbą.

Darbas ne visą darbo dieną ar ne visu etatu – darbas, trunkantis trumpiau negu 40 valandų per savaitę, išskyrus tuos atvejus, kai laikoma, jog dirbama visą darbo dieną, neatsižvelgiant į tai, kiek valandų dirbta.

Darbdaviai – visų rūšių įmonių savininkai, dirbantys savarankiškai su vienu ar keliais partneriais nuosavoje įmonėje, nuolatiniam darbui (daugiau nei 3 mėn.) samdantys darbuotojus bei valdantys kontrolinį įmonės akcijų paketą (turintys privačios nuosavybės teisę). Darbdaviai įmonės vardu sudaro, keičia ir nutraukia darbo ir kitas sutartis. Jie yra įsipareigoję mokėti samdomam darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, koletyvinėse sutartyse, kituose norminiuose aktuose ar šalių susitarimu. Partneriai gali būti ar nebūti vienos šeimos ar namų ūkio nariai.

Samdomi darbuotojai – asmenys, kurie sudaro raštišką arba žodinę darbo sutartį su įmone (įmonė gali būti privati, valstybinė, akcinė, ūkinė bendrija, valstybinė įstaiga), pagal kurią už atliktą darbą jiems bus sumokėtas sutartas atlyginimas, neatsižvelgiant į įmonės pajamas.

Samdomas darbuotojas už atliktą darbą gauna sutartą darbo užmokestį arba atlyginimą. Be to, jis gali gauti: komisinius, t.y. atitinkamą procentą nuo parduotų prekių kiekio; už darbą jam gali būti sumokėta natūra, t.y. maisto produktais, pramoninėmis prekėmis; gali nemokamai naudotis suteiktu gyvenamuoju plotu ir pan.

Asmenys, savininko vardu vadovaujantys įmonei, priskiriami samdomų darbuotojų kategorijai.

Samdomų darbuotojų grupei priskiriami ir valstybės samdomi darbuotojai: ministrai, viceministrai, sekretoriai, departamentų ir tarnybų direktoriai, jų pavaduotojai bei valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir jų pavaduotojai. Šiai grupei taip pat priskiriami į tam tikras pareigas paskirti ar išrinkti darbuotojai (Seimo nariai, partijų pirmininkai ir t.t.).

Asmenys, dirbantys sau – tai asmenys, kurie dirba savarankiškai savo je įmonėje (registruotoje ar ne) su vienu ar keliais partneriais ir neturi nuolatinių samdomų darbuotojų. Jų veikla remiasi individualiu arba šeimos narių darbu. Jie nuolat gamina prekes, teikia paslaugas, norėdami gauti pajamų. Jų darbas laikomas kaip darbas, nesusietas darbo sutartimi. Partneriais gali būti šeimos nariai arba kiti asmenys, pasitelkti darbui trumpam (nepastoviam) laikui. Jie gali dirbti su savomis ar išnuomotomis gamybos priemonėmis. Prie asmenų, dirbančių sau, priskiriami: ūkininkai ir kiti smulkieji žemdirbiai, priskirti užimtųjų kategorijai, gėlininkai, daržininkai, komersantai, amatininkai (statybininkai, prekių gamintojai, siuvėjai, kirpėjai ir t.t.), muzikantai, menininkai, dailininkai, t.y. asmenys, nepriklausantys jokiai firmai ar įmonei. Šiai grupei taip pat priskiriami patentininkai.

Padedantys šeimos nariai – asmenys, dribantys įmonėje (ūkyje), kuri orientuojasi į rinką, priklausančioje (-iam) giminaičiui ir gyvena tame pačiame namų ūkyje. Padedantys šeimos nariai skirstomi į apmokamus (gaunančius darbo užmokestį ar atlyginimą) ir neapmokamus. Apmokami šeimos nariai priskiriami samdomų darbuotojų kategorijai, o neapmokami – padedantiems šeimos nariams. Jei tėvams darbymečio metu padeda vaikai ar giminaičiai, gyvenantys atskirai, jų darbas taip pat priskiriamas neapmokamų šeimos narių darbui.

Darbuotojai, nekvalifikuoti pagal užimtumo statusą, yra asmenys, apie kurių užimtumą nepakanka informacijos ir kuriuos sunku priskirti vienai iš nurodytų grupių.

2. LIETUVOS UŽIMTŲJŲ GYVENTOJŲ STATISTINIS TYRIMAS

Šiame statistiniame tyrime ištirsime Lietuvos užimtus gyventojus pagal amžiaus grupes ir lytį, pagal ekonominės veiklos rūšį ir lytį bei pagal užimtumo statusą ir lytį. Visi duomenys pateikti 1-3 lentelėse ir 1-3 grafikuose.

1 lentelė

Užimti gyventojai pagal amžiaus grupes ir lytį (vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais)

Iš viso Vyrai Moterys

1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001


15-64 1567,3 1571,5 1480,0 1432,2 806,4 796,7 741,4 711,3 760,9 774,7 738,6 721,0

Šaltinis: Statistikos metraštis „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1998 – 2001“

1 pav. Užimti gyventojai pagal amžiaus grupes 1998 – 2001 metais (vidutinis metinis skaičius; tūkst.)

Iš lentelės ir grafiko matome, kad daugiausia užimtųjų yra amžiaus grupėje nuo 35 iki 39 metų, mažiausiai užimtųjų yra grupėje, kurios amžius yra daugiau nei 70 metų. Iki 24 metų grupėje užimtųjų skaičius kasmet mažėja, o 40 – 44 metų grupėje, kasmet užimtųjų pamažu daugėja.

2 lentelė

Užimti gyventojai pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį (tūkstančiais)

Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla

Iš viso 1998 1597,6 336,0 339,4 102,1 820,0 –

1999 1598,4 322,8 330,3 99,2 846,1 0,6

2000 1517,9 297,8 311,4 88,2 820,4 –

2001 1460,6 238,8 309,2 93,7 818,8 –

Vyrai 1998 823,3 199,5 183,3 92,6 347,9 –

1999 812,0 194,7 174,4 90,6 352,3 –

2000 759,8 178,2 167,1 80,8 333,6 –

2001 725,2 148,3 163,5 86,1 327,3 –

Moterys 1998 774,3 136,5 156,2 9,5 472,1 –

1999 786,3 128,1 155,9 8,6 493,8 0,6

2000 758,1 119,7 144,3 7,4 486,8 –

2001 738,4 90,5 145,7 7,7 491,6 –

Šaltinis: Statistikos metraštis „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1998 – 2001“

2 pav. Užimti gyventojai pagal ekonominės veiklos rūšis (vidutinis metinis skaičius;tūkst.)

Iš grafiko ir lentelės matome, kad daugiausiai žmonės dirba paslaugų sferoje, o pramonės ir žemės ūkio sferose užimtųjų skaičius pasiskirsto beveik tolygiai tik 2001 metais žemės ūkyje žymiai sumažėjo. Be to pateikta kiek žmonių dirba statybose, iki 2000 metų užimtųjų statybose skaičius mažėjo, o 2001 metais pradėjo didėti, gal šis skaičius parodo, kad pagaliau ekonomika atsigauna ir statybų daugėja.

3 lentelė

Užimti gyventojai pagal užimtumo statusą ir lytį (tūkstančiais)

Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti

Iš viso 1998 1597,6 275,2 1251,6 67,2 3,5

1999 1598,4 259,2 1265,8 68,4 5,0

2000 1517,9 253,4 1203,5 55,4 5,7

2001 1460,6 225,6 1188,9 46,0 –

Vyrai 1998 823,3 171,4 618,6 31,4 1,9

1999 812,0 161,9 617,1 30,8 2,2

2000 759,8 155,0 580,7 21,5 2,6

2001 725,2 141,3 563,6 20,3 –

Moterys 1998 774,3 103,9 633,0 35,8 1,7

1999 786,3 97,2 648,6 37,6 2,8

2000 758,1 98,2 622,8 33,9 3,1

2001 735,4 84,3 625,4 25,7 –

Šaltinis: Statistikos metraštis „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1998 – 2001“

3 pav. Užimti gyventojai pagal užimtumo statusą ir lytį (tūkstančiais)

Iš lentelės ir grafiko matome, kad užimtųjų skaičius visose grupėse palaipsniui mažėja, tik samdomųjų darbininkų 1999 metais buvo daugiau nei 1998. Be to Lietuvoje didžiausia yra samdomų darbuotojų grupė.

2.1. Užimtųjų skaičiaus santykiniai dydžiai

Baziniai santykiniai dydžiai

Pirmiausia išanalizuosime užimtųjų skaičiaus bazinius santykinius dydžius. Baziniais metais pasirenkami 1998 metai.

Dinamikos baziniai santykiniai dydžiai skaičiuojami pagal formulę:

Čia: yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis

y0 – bazinio laikotarpio duomenys

Baziniai santykiniai dydžiai rodo rodiklio kitimą per visą nagrinėjimą laikotarpį, nes jie lyginami su nuolatine baze.

Grandininiai santykiniai dydžiai

Dinamikos grandininiai santykiniai dydžiai skaičiuojami pagal formulę:

Čia: yi – esamojo laikotarpio duomenys

Yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio duomenys

Santykiniai dinamikos grandininiai dydžiai rodo rodiklio kitimą per vienerius metus, nes jie lyginami su kintamąja baze.

Gyventojų skaičiaus baziniai santykiniai dydžiai pateikti lentelėje.

4 lentelė

Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį baziniai santykiniai dydžiai (procentais)

Iš viso Vyrai Moterys

1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001

Baziniai santykiniai dydžiai 100 100,05 95,01 91,42 100 98,63 92,29 88,08 100 101,55 97,91 94,98

4 pav. Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį baziniai santykiniai dydžiai (procentais)

Išanalizavę grafiką matome, kad užimtųjų skaičius kasmet mažėja, tik moterų užimtumas 1999 metais buvo didesnis nei 1998, bet vėliau jis irgi pradėjo mažėti, tačiau mažesniu tempu kaip vyrų.

Užimtųjų skaičiaus pagal ekonominę veiklą santykiniai baziniai dydžiai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė

Užimtųjų skaičiaus pagal ekonominę veiklą santykiniai baziniai dydžiai (procentais)

Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos

Baziniai santykiniai dydžiai 1998 100 100 100 100 100

1999 100,05 96,07 97,32 97,16 103,18

2000 95,01 88,63 91,75 86,39 100,05

2001 91,42 71,07 91,10 91,77 99,85

5 pav. Užimtųjų skaičiaus pagal ekonominę veiklą santykiniai baziniai dydžiai (procentais)

Iš paveikslo ir lentelės matome, kad bendras užimtųjų skaičius palyginti su 1998 metais 2001 metais sumažėjo, tačiau užimtųjų skaičius paslaugų sferoje išliko toks pat. O labiausiai užimtųjų skaičius sumažėjo žemės ūkyje.

Žinant užimtųjų skaičių pagal ekonomines veiklas, reikėtų išanalizuoti ir užimtųjų skaičių pagal užimtumo statusą, šie duomenys pateikti 6 lentelėje ir 6 paveiksle.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2696 žodžiai iš 5359 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.