Salies gyventojų užimtumas
5 (100%) 1 vote

Salies gyventojų užimtumas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….3

1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO TYRIMO METODIKA………………………………………………….5

1.1 Gyventojų užimtumo atrankinių tyrimų tikslas……………………………………………..5

1.2 Pagrindinės sąvokos………………………………………………………………………………….5

2. Lietuvos UŽIMTŲJŲ GYVENTOJŲ STATISTINIS TYRIMAS………………………………….7

2.1 Užimtųjų skaičiaus santykiniai dydžiai………………………………………………………..9

2.2 Užimtųjų skaičiaus vidutiniai dydžiai………………………………………………………..13

2.3 Užimtų gyventojų skaičiaus variacijos skaičiavimas……………………………………14

2.4 Užimtųjų gyventojų skaičiaus dinamikos eilučių rodikliai……………………………17

2.5 Prognozavimas naudojant trendo projekciją……………………………………………….19

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………21

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………….22

ĮVADAS

Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. Užimtumas – darbinė žmonių veikla, kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas, siekiant patenkinti asmeninius ir visuomeninius poreikius, duodanti jiems uždarbį. Darbas – pirmoji ir svarbiausioji žmogaus egzistavimo ir jo tobulėjimo sąlyga. Jo netekimas – pragyvenimo šaltinio netekimas . Tuo tarpu užimtumas yra ne tik veikla, bet ir ekonominiai bei teisiniai santykiai tarp žmonių. Be to žmogus laikomas užimtu ir tada, kai laikinai nedirba: atostogauja, gydosi ir pan. Svarbu, kad jis tam tikru būdu yra susijęs su konkrečia darbo vieta kokioje nors įmonėje ar organizacijoje .

Užimtiesiems priskiriami visi asmenys, kurie:

 užimti pagal darbo sutartį;

 užimti savo įmonėje;

 mokiniai gamyboje, gaunantys atlyginimą;

 studentai, namų šeimininkės ir kt. asmenys, kurie apskaitos metu dirbo nors vieną valandą;

 kariškiai.

Kadangi dirba ir tam tikra dalis nedarbingo amžiaus gyventojų (paaugliai iki 16 metų, pensininkai), jie taip pat priskiriami užimtųjų gyventojų kategorijai.

Gyventojų užimtumas – labai svarbus kriterijus, rodantis visuomenės gamybinių jėgų būklę, darbo išteklių panaudojimą. Norint apibūdinti darbo jėgos išteklių panaudojimo mastą, reikia žinoti darbingo amžiaus asmenų užimtumą. Tam nustatomas užimtumo lygis. Užimtumo lygis (darbo jėgos dalyvavimo norma) – dirbančiųjų skaičius (ir dirbantys paaugliai bei pensininkai), tenkantis šimtui darbingo amžiaus gyventojų .

Kalbant apie užimtumo lygį, kyla klausimas apie visišką užimtumą.

Visiškas užimtumas – visos turimos darbo jėgos (ir kapitalo) išteklių panaudojimas. Visi norėtų išvengti nedarbo ir matyti ekonomiką, veikiančių visiško užimtumo sąlygomis. Visiškas užimtumas yra vienas iš svarbiausių darbo rinkos politikos tikslų. Tačiau tai nereiškia, kad visi darbingo amžiaus arba galintys ir norintys dirbti žmonės turi būti nuolat aprūpinti darbu. Kaip rodo išsivysčiusių rinkos ekonomikos šalių patirtis, tokia ekonomika gali normaliai ir efektyviai funkcionuoti tik esant tam tikram darbo jėgos rezervui, arba vadinamajai natūraliai nedarbo normai.

Akivaizdu, kad pasiekti šimtaprocentinį gyventojų užimtumą neįmanoma. Visiško užimtumo apibrėžti skaičiais taip pat negalima. Jis priklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje . Galima sakyti, jog natūralų nedarbą lemia frikcinis ir struktūrinis nedarbas. Dėl darbo jėgos kaitos žmonės kurį laiką nedirba, ieškodami ir rinkdamiesi naują darbovietę. Dėl struktūrinių ekonomikos pokyčių mažėja kai kurių profesijų darbuotojų paklausa ir todėl jiems tenka persikvalifikuoti. Dėl šių priežasčių visuomet egzistuoja didesnis ar mažesnis nedarbas. Taigi visiškas užimtumas realiai yra nepasiekiamas ir jis tėra natūralaus lygio nedarbas.

Šalyje yra visiškas užimtumas, jei nedarbas neviršija natūralaus nedarbo lygios, kuris nėra griežtai apibrėžtas. Daugelyje išsivysčiusių šalių visišku užimtumu, kaip ir natūraliu nedarbo lygiu, paprastai laikomas 3-4 procentų nedarbas nuo bendrosios darbo jėgos. Palaikyti nedarbą „natūraliame lygyje“ – svarbus užimtumo politikos uždavinys.

Tyrimo objektas. Lietuvos užimtieji gyventojai.

Tyrimo dalykas. Įvairi statistinė literatūra., statistiniai duomenys.

Tyrimo metodai. Sisteminė analizė, literatūros analizė, lyginamasis metodas, statistinė analizė.

Darbo tikslas. Atlikti šalies užimtumo statistinius tyrimus.

Siekiant iškelto tikslo, darbe sprendžiami atitinkami uždaviniai:

1. Susipažinti su gyventojų užimtumo tyrimų sąvoka

2. Apibūdinti gyventojų užimtumo sąvokas

3. Nustatyti užimtųjų skaičių šalyje.

4. Nustatyti užimtųjų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių.

5. Aptarti užimtų gyventojų skaičių įvairiose ekonominės veiklos rūšyse.

6. Ištirti užimtųjų pasiskirstymą pagal užimtumo statusą.

7. Prognozuoti užimtųjų
skaičių 2002 – 2004 metams

Darbo hipotezė. Panaikinti nedarbą ir pasiekti visišką užimtumą – vienas pagrindinių bet kurios civilizuotos šalies ekonominės politikos tikslų. Tačiau realiai rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo. Negalint garantuoti visiško darbingų žmonių užimtumo, atsiranda bedarbių. Taigi visų šalių vyriausybės susiduria su nedarbu ir nedarbo mažinimo problemomis.

Praktinė darbo reikšmė. Į tyrimo duomenis gali būti atsižvelgta siekiant didesnio užimtumo. Be to, darbuotojų užimtumu reikia rūpintis visada, nes dirbantis žmogus kuria visuomenei materialines ir dvasines vertybes, kurias galima realizuoti.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 2 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis puslapiai.1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO TYRIMO METODIKA

1.1. Gyventojų užimtumo atrankinių tyrimų tikslas

Gyventojų užimtumo tyrimai tai – vienas iš būdų gauti patikimą informaciją apie situaciją darbo rinkoje. Jie atleikami vadovaujantis tarptautiniais užimtumo statistikos standartais. Šie tyrimai praktiškai aprėpia visas ekonominės veiklos sritis, visas dirbančių gyventojų kategorijas, įskaitant užimtuosius nuosavose įmonėse, samdomus darbuotojus, darbdavius, padedančius šeimos narius, atsitiktinius darbuotojus. Tyrimais gaunama išsami informacija apie gyventojų užimtumą, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, atliekamą darbą, profesijas, išsimokslinimą, šeimyninę padėtį, dirbtą laiką, darbo paieškas, jo trukmę ir būdus, pragyvenimo šaltinius ir t.t.

Darbo jėgos tyrimai bene vienintelis šaltinis, leidžiantis nustatyti užimtųjų, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių. Tokiu būdu ši informacija renkama daugelyje Europos ir kitų šalių valstybių. Taikant užimtumo, nedarbo ir bedarbių sąvokas, rekomenduojamas Tarptautinės darbo organizacijos, tyrimo duomenys tampa palyginami tarp valstybių.

1.2. Pagrindinės sąvokos

Užimti gyventojai – tiriamo amžiaus asmenys, kurie tiriamąją savaitę dirbo bet kokį darbą ne trumpiau kaip 1 valandą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais arba natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų). Tai visi asmenys, turintys užimtumo statusą: darbdaviai, savininkai, samdomi darbuotojai, šeimyninėje įmonėje dirbantys, gaunantys ir negaunantys atlyginimo šeimos nariai, asmenys, dirbantys sau.

Užimtaisiais laikomi ir darbingo amžiaus smulkieji žemdirbiai, turintys 3 hektarus ir mažiau žemės, bet neturintys kito pragyvenimo šaltinio, užsiimantys žemės ūkio produkcijos gamyba, augalininkyste ar gyvulininkyste. Jei namų ūkis prie namų esančią žemę naudoja verslui (pvz., augina daržoves, gėles ir pan.), o užaugintą produkciją parduoda, namų ūkio nariai taip pat priskiriami prie užimtųjų.

Užimtaisiais laikomi ir tie asmenys, kurie tiriamąją savaitę sirgo, atostogavo, nedirbo dėl trumpalaikių ar ilgalaikių įmonių prastovų, augino vaikus iki 3 metų amžiaus, bet tyrimo metu nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darboviete.

Bedarbiais pagal Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas yra laikomi tiriamo amžiaus asmenys, kurie tiriamąją saviatę neturėjo darbo, jį suradę buvo pasirengę artimiausiu metu pradėti dirbti, keturias savaites intensyviai ieškojo mokamo darbo įvairiais būdais: kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, darbdavius, draugus, gimines, žiniasklaidą, ieškodami darbo lankė statybas, turgavietes, neoficialias darbo biržas, ieškojo patalpų, įrengimų savo verslui, bandė gauti patentą, licenciją, kreditą.

Bedarbiams taip pat priskiriami:

 asmenys, kurie laikinai dėl techninių ar ekonominių priežasčių nedirba savo darbo vietoje ir neturi formalaus ryšio su darboviete, ieško kito darbo;

 studentai, namų šeimininkės ir kiti asmenys, tiriamąjį laikotarpį užimti neekonomine veikla (mokosi, šeimininkauja namuose), bet ieško darbo ir pasirengę artimiausiu metu (per dvi savaites) pradėti dirbti;

 moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki 3 metų amžiaus atostogų, iki tol nedirbusios ar dirbusios, bet neturinčios garantijų pasibaigus atostogoms grįžti į ankstesnį darbą, aktyviai ieškančios darbo ir pasirengusios artimiausiu metu (per dvi savaites) pradėti dirbti.

Ilgalaikiai bedarbiai – tai bedarbiai ieškantys darbo 1 metus ir ilgiau.

Darbo jėga – tiriamo amžiaus gyventojai, kurie tiriamąją savaitę buvo užimti arba buvo laikomi bedarbiais.

Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai yra tiriamo amžiaus asmenys, kurių negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių. Tai mokiniai ir studentai, namų šeimininkės, nedirbantys pensininkai, invalidai, rentininkai, nuteistieji, asmenys, praradę viltį rasti darbą.

Darbo jėgos aktyvumo lygis – ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) skaičiaus santykis su tos pačios amžiaus grupės gyventojų skaičiumi.

Užimtumo lygis – užimtų gyventojų skaičiaus santykis su tos pačios amžiaus grupės gyventojų skaičiumi.

Nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus ir ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) skaičiaus santykis.

Pagrindinis darbas – darbas, kurį asmuo dirba per darbo valandas tiriamosios savaitės metu. Jeigu asmuo dirba dviejuose darbuose, tai pagrindiniu darbu laikomas tas, kuriame jis dirba daugiau
as darbas – darbas, kurį asmuo atlieka po pagrindinio darbo, t.y. jo aktyvumas susijęs ne vien su pagrindiniu darbu, bet ir su papildomu darbu, už kurį jis gauna papildomų pajamų.

Darbas visą darbo dieną ar visu etatu – darbas trunkantis ne mažiau kaip 40 valandų per savaitę, išskyrus atskirų profesijų (pedagogų, medikų ir kt.), kurių darbo laiką nustato specialūs vyriausybiniai dokumentai, darbą.

Darbas ne visą darbo dieną ar ne visu etatu – darbas, trunkantis trumpiau negu 40 valandų per savaitę, išskyrus tuos atvejus, kai laikoma, jog dirbama visą darbo dieną, neatsižvelgiant į tai, kiek valandų dirbta.

Darbdaviai – visų rūšių įmonių savininkai, dirbantys savarankiškai su vienu ar keliais partneriais nuosavoje įmonėje, nuolatiniam darbui (daugiau nei 3 mėn.) samdantys darbuotojus bei valdantys kontrolinį įmonės akcijų paketą (turintys privačios nuosavybės teisę). Darbdaviai įmonės vardu sudaro, keičia ir nutraukia darbo ir kitas sutartis. Jie yra įsipareigoję mokėti samdomam darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, koletyvinėse sutartyse, kituose norminiuose aktuose ar šalių susitarimu. Partneriai gali būti ar nebūti vienos šeimos ar namų ūkio nariai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1628 žodžiai iš 5359 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.