Salomėja nėris balčinskaitė-bučienė
5 (100%) 1 vote

Salomėja nėris balčinskaitė-bučienė

Salomėja Nėris

1904-1945

S. Nėris gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (Vilkaviškio raj)prie Vokietijos sienos, pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje. Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai viena sesutė jau buvo mirusi. S. Nėris dar turėjo du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę.

Tėvas ir motina buvo labai skirtingo būdo. Tėvas – staigus, judrus, karšto būdo ambicingas ir išdidus, mėgo juokauti, pasilinksminti, iškrėsti pokštų, pasišaipyti iš kitų. Jis buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms.

Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, priešingai, buvo nuolaidi, tyli ir nuolanki, nemėgo vaidų bei triukšmo, su visais maloni, užjaučianti, vaišinga, darbšti, tvarkinga. Ji niekad nesiskųsdavo likimu, kantriai nešė savo naštą, buvo rūpestinga ir mylinti motina. S. Nėris, kurdama eilėraščius apie moters likimą tuometinėje visuomenėje, arba rašydama poemą „Eglė žalčių karalienė“, be abejonės, prieš akis turėjo ir savo motinos paveikslą. S. Nėries motina, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.

Būsimą poetę įtakojo ir senelis Bačinskas (mirė 1924 m.) – linksmo būdo pasakorius ir dainininkas, mėgęs bendrauti su anūkais.

Didžiausi lietuvių poezijos pasiekimai paprastai siejami su jos vardu. Salomėja Nėris (tikr. Bačinskaitė-Bučienė) gimė pietvakarių Lietuvoje, Kiršuose, Vilkaviškio rajone, netoli nuo Juozo Tysliavos, Bradūno gimtinių. Nelabai toli nuo Tolminkiemio. Baigė Vilkaviškio gimnaziją, Kauno universitete studijavo lituanistiką ir germanistiką. Mokytojavo Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. 1941 – 1944 metus praleido Rusijoje – Ufoje, Penzoje, Maskvoje. Mirė Maskvoje, palaidota Kaune, Karo muziejaus sodelyje, 1992 metais perlaidota Petrašiūnų kapinėse.

Susituokusi su skulptoriumi Bernardu Buču, ji kurį laiką pragyvena Paryžiuje, kuris palieka pėdsaką jos kūryboje (eil. „Dvidešimt sū“ ir kt.). 1938 metais išeina rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį jai suteikiama Lietuvos Respublikos valstybinė premija. Tai Nėries poetinės brandos viršūnė, kur jungiasi emocinė gelmė, nuostabus žodžio vaiskumas, užburiantis melodingumas. Rinkinyje dominuoja egzistencinė žmogaus būties, gyvybės ir mirties, problematika, panteistinis žemės jausmas, motiniškumo išgyvenimas („lopšinės lyrizmas“; – Donatas Sauka). Organiškas tautosakos jutimas, sulydytas su individualia pasaulio pajauta, yra jos poezijos savitumo vienas giliausiųjų požymių. Universali žmogaus siela skleidžiasi gimtojo krašto dainų ir pasakų motyvais, gamtos vaizdais, gimtosios kalbos intonacijomis. Nėris įsijungia į ketvirtojo dešimtmečio neoromantikų kartą. Šalia Jono Aisčio, Antano Miškinio, Bernardo Brazdžionio ji yra iškiliausioji anų metų poetė. Netrukus (1940) ji dar parašo ciklą Iš M.K. Čiurlionio paveikslų, eilėraštį „Akmenėlis turi šaltą širdį“, poemą „Eglė, žalčių karalienė“.

Paskui – lūžtantis ir griūvantis pasaulis įtraukia į pragaišties sūkurius. Okupacinė valdžia ieško poeto, kuris Kremliuje pašlovintų Lietuvos aneksiją. Pavyksta jos išvengti Borutai, Brazdžioniui. Našta krinta ant trapių Nėries pečių. Ji palūžta, o gal jos širdyje tebebuvo gyvos socialinės ir politinės iliuzijos. Ji tampa oficialia režimo poete. Be Poemos apie Staliną, parašo dar apologetinių, režimą šlovinančių eilėraščių. Prasidėjus Vokietijos – SSSR karui, ji su mažu ligotu sūneliu atsiduria chaoso ir mirties verpetuose – tolimose Prieuralės stepėse (Ufoje, Penzoje), speige ir pusnynuose, paskui – Maskvoje. Kuriama tragiška, skausminga poezija – tas pats prieškaryje atrastas trapus, melodingas žodis išsako pasiilgtos tėvynės vizijas, išpažįsta netektį, atgailą, užuojauta, meilę, viltį, įvardija kraupią karo realybę, taria seseriškos ir motiniškos atjautos, suraminimo, padrąsinimo žodžius mirtinai išvargusiam, nuolatos mirties akistatoje esančiam kariui. Bet nepavyksta išvengti ir ideologinės bei politinės konjunktūros gniaužtų, oficialios, svetimos retorikos pėdsakų.

Šiuo metu Jūs matote 63% šio straipsnio.
Matomi 658 žodžiai iš 1046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.