Salomėja neris-neoromantikė
5 (100%) 1 vote

Salomėja neris-neoromantikė

KAUNO RADVILĖNŲ VIDURINĖ MOKYKLA

______________________________________________________

„Salomėja Nėris“

Lietuvių kalbos referatas

atliko: 12b klasės mokinė Miglė Mickutė

Kaunas, 2002

T u r i n y s

Biografija……………………………………………………………………. 3

Kūryba……………………………………………………………………….. 6

Svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos………………………. 9

Eilėraščio analizė…………………………………………………………. 10

Literatūra…………………………………………………………………… 11

Biografija

Didžiausi lietuvių poezijos pasiekimai paprastai siejami su Salomėjos Nėries vardu. „mes iš tikrųjų nežinome kito poeto, kuris būtų taip arti mūsų, kuris visa laiką būtų su mumis, – rašo Just. Marcinkevičius. – tartum diemedis po kiekvieno lietuvio langu, įauges į mūsų širdis, į nacionalinės patirties klodus, šaknimis apglėbęs amžinuosius gėrio ir grožio įdealus, o viršūnėse linguojantis laimės ir džiaugsmo troškimą. Todėl ir vadiname ją lakštingala, arba kaip seserį Salomėja,“ Anksti susiejusi savo likimą su antifašistiniu ir pažangiuoju lietuvių literatūros sparnu, poetė nepaprastai jautriai apdainavo didžiuosius įvykius lietuvių tautos gyvenime – socializmo formafimosipradžią ir didįjį tėvynės karą. Socialistinio realizmo principus ji sulydi su nacionalinės lyrikos tradicijomis. Muzikalus lyrizmas jos kūryboje derinosi su kovotojos ištvermingumu ir vitališka ekspresija. Lemiamas istorijos momentas trapi lyrikė mokėjo prabilti tribūno balsu.

Rašytojos Salomėjos Nėries tikrasis vardas buvo Salomėja Bačinskaitė – Bučienė. Ji gimė 1904 11 17 Vilkaviškio rajone, Kiršų kaime. 1911 m.pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. išlaikė egzaminus į Marijampolės gimnazijos antrą klasę. 1921-22 m., mokydamasi Vilkaviškio gimnazijos vyresnėse klasėse, Salomėja Nėris bendradarbiavo šapirografuotame laikrastyje „Ateities žiedai“. Ten ji spausdinamus savo eilėraščius pasirašinėdavo slapyvardžiais Jūratė ir Liūdytė. Tuo metu ji mokėsi skambinti mandolina rojaliu, svajojo būti dainininke. 1920 ar 1921 m. birželio mėnesio pabaigoje Salomėja, būdama penktosios klasės gimnazistė, su moksleivių ekskursija nuvyko į Palangą ir pirmą kartą pamatė jūrą, kuri padarė jai didžiulį įspūdį. 1923 m.lapkričio mėnesį Nėris išspaudino pirmąjį savo eilėraštį periodinėje spaudoje. Nuo to laiko, o ypač nuo 1924 m., jos eilėraščiai, pasirašyti Nėries, o vėliau Salomėjos Nėries slapyvardžiais, pradeda dažnai rodytis spaudoje. 1924-28 m. ji studijavo Kauno universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete (lietuvių literatūros istoriją, vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogikos specialybes). 1927 m. pavasarį dar būdama studentė, išleido savo pirmajį eilėraščių rinkinį – „Anksti rytą“. Tais pačiais metais išleistas antrasis, stereotipinis, rinkinio leidimas. Tų pačių metų vasarą Salomėja Nėris išvyko į Palangą atostogauti. O jau 1928 m. vasarą rašytoja pirmą kartą keliavo po Vakarų Europa – aplankė Vokietiją bei šveicariją. 1928 m. Salomėja Nėris persikėlė į Lazdijus: nuo 1928 m. rugsėjo mėnesio 1d. Švietimo ministerijos ji buvo paskirta Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos neetatine mokytoja praktikantės teisėmis.

Gyvendama Lazdijuose, Salomėja dėstė gimnazijoje vokiečių kalbą, vadovavo literatų būreliui, padėdavo mokiniams rengti vakarus, taip pat dėstė kursuose suaugusiems vokiečių kalbą. Iš Lazdijų kartu su mokytojų kolektyvu ji dažnai lankydavo įvairias Lietuvos vietas. Nuo 1930 m.rugpjūčio 1d. Švietimo ministro įsakymu ji laikoma seinų „Žiburio“ gimnazijoje etatinėje tarnyboje. Mokytojaujant Lazdijuose, 1930 liepos 3d., „ mokytojųcenzotikrinimo komisija“ pripažino Salomėjai Nėriai aukštesniosios mokytojos cardą ir teisę mokyti: a) aukštesniojoje mokykloje – lietuvių kalbos, b) vidurinėje mokykloje – lietuvių ir vokiečių kalbų. 1929 m. birželio mėnesio paskutinėmis dienomis Nėris išvažiavo į Vieną.

Gyvendama Vienoje, Salomėja gilino vokiečių kalbos studijas vokiečių kalbos kursuose užsieniečiams prie Vienos universiteto. O jau 1929 m. vasarą pradėjo ruošti spaudai savo antrąjį eilėraščių rinkinį – „Pėdos smėly“, kuris išėjo 1931 metais. 1930 m. vasarą Salomėja trečia kartą lankėsi Vakarų Europoje su profesoriumi Baliu Sruoga. 1931 m. rudenį poetė persikėlė gyventi į Kauną. 1931-34 Salomėja Nėris, gyvendama Kaune, niekur nedirbo ir sunkiai vertėsi privačiomis pamokomis, atsitiktiniu literatūriniu darbu, grožinės literatūros vertimais, kurie buvo spausdinami, pasirašyti įvairiais slapyvardžiais ir be parašų, periodinėje spaudoje ir atsikormis knygomis. 1934 m. išleista Salomėjos Neriės versta A. Kuprino „Sulaminta“, vėliau išėjo pasakų rinkinys „Mūsų pasakos“, kurias surinko Panevėžio apylinkėse.

Tais pačiais metais rašytoja persikėlė gyventi į Panevėžį: nuo 1934 rugsėjo 15 d. Švietimo ministro įsakymu ji buvo paskirta Valstybės mergaičių gimnazijos mokytoja. Mokytojaudama Panevėžio gimnazijoje, Salomėja Nėris vadovavo meno
kuopai, padėdavo ruošti literatūrinius vakarus, apie 1935 ar 1936 metus laisvai išvertė saviveiklos reikalams lenkų rašytojo J. Kraševskio „Vitolio raudos“ ištraukas. Panevėžy rašytoja artimiau bendradarbiavo su rašytojos L. Didžiulienės dukterimi Vanda Didžiulyte – Albrechtiene, susipažino su savo būsimu vyru skulptoriumi Bernardu Boču. 1935 m. pradžioje Nėris išleido trečiąjį savo eilėraščių rinkinį – „Per lūžtantį ledą“.

Vasarą gyveno Palangoje. Ten lankė švietimo ministerijos įsteigtus lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų vasaros kursus. 1936 kovo 15 d. Panevėžy įvyko literatūros vakaras, skirtas lietuvių rašytojos-realistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 75 m. sukakčiai paminėti, kuriuo metu Salomėja Nėris skaitė kelis savo naujus eilėraščius. 1936 m. Salomėja Nėris gyveno savo tėviškėje, lankėsi Kaune. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį peotė išleido verstą V. Korenkos kūrinį „Baisioji naktis. Makaro sapnas“, vėliau – poemėlę vaikams „Paštas“. Rugėjo mėnesio pabaigoje Salomėja Nėris išvažiavo į Paryžių studijuoti prancūzų kalba. 1936 gruodzžio 12 d. Paryžiuje įvyko Salomėjos Neries ir skulptoriaus Bernardo Bučo civilinės jungtuvės. 1937 m. gyvendama Paryžiuje, rašytoja rašė poemą „Eglė žalčių karalienė“, lankė žymiausius to miesto paminklus, muziejus, teatrus, dailės parodas, koncertus.

Liepos mėnesį grįžo į Lietuvą, į Palemoną prie Kauno, kur su šeima įsikūrė savo namuose. 1937-jų rudenį Salomėja Nėris savo prašymu buvo atkelta iš Panevėžio į Kauną ir pradėjo dirbti Kauno III Valstybinėje gimnazijoje. Ten dėstė vokiečių ir lietuvių kalbas žemesnėse klasėse. Spalio 23d. Salomėja pagimdė sūnų, kuriam davė Sauliuko-Balandžio vardą. 1938 m. pirmoje pusėje Nėris išleido ketvirtąjį savo eilėraščių rinkinį – „Diemedžiu žydėsiu“, laimėjusį 1938 m.Valztybinę literatūros premiją. 1938 sausio 13d. Lietuvos rašytoju draugija Kaune. Valstybės teatre, surengėliteratūros šventę, kurios metu rašytojai buvo įteikta 19378 m. Valstybinė premija už rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“. 1939 liepos 5d. Ji su mokytoju istorikų būreliu iškeliauja į ekskursiją po lenkų ponų okupuotą Vilniaus kraštą. Aplankė suvalkus, Seinus, Augustavą, Gardiną, Lydą, Naugarduką, Svitezio ežerą, Zietelą, Vilnių, Verkius, Krėvą, Ašmeną, Naručio ežerą, Švenčionis, Adutiškį ir kitus miestus, apžiūrėjo Gardino, Lydos pilių griuvėsius. Vėliau nuvyko į Naugarduką ir prie Svitezio ežero; ten apžiūrėjo vietas, susijusiassu poeto Adomo Mickevičiaus biografija. Liepos 9d., atvažiavusi į Vilnių, aplankė istorinius Vilniaus paminklus, senajį Vilnių, garlaiviu buvo nuplaukusi į Verkius. Salomėja NėrisVilniuje susitiko su Vilniaus rašytojais ir visuomenės veikėjais. 1939 m. buvo išleistas jos eilėraščių rinkinio „Diemedžiu žydėsiu“ antrasis leidimas. 1940 kovo 27d. Maskvoje, Vakarų Meno mūziejaus, rūmuose atidaryta lietuvių knygos paroda, kurioje buvo eksponuoti ir Salomėjos Nėries kūriniai. 1940 spalio mėnesįbuvo išleista rašytojos tautosakinė poema „Eglė žalčių karalienė“, parašyta 1937-1940 m., kuriai Lituanistikos instituto komisija paskyrė 1940 metų premiją už geriausią veikalą, populiarinantį lietuvių kalbą, lietuvių istoriją ir tautosaką. 1940 metų pabaigoje Salomėja Nėris parašė ir išspausdino periodikoje poemą „Keturi“, vėliau dar išleido poemą „Našlaitė“. Tuo metu pradėjo eitiliteratūros, meno ir kritikos mėnesinis žurnalas „Raštai“, kurio redakcinei kolegijaipriklausė ir Salomėja. Ji taip pat įėjo į komitetą, organizuojantį lietuvių literatūros ir meno dekadą Maskvoje. 1941 m. pirmajame ketvirtyje rašytoja išleido savo poezijos „ Rinktinę“, pradėta ruošti 1939 metais. 1941 birželio 22d. Hitlerinei Vokietijai klastingai užpuolus Lietuvą, Salomėja su sūnumi per Zarasus, Daugpilį, Velikije Luki, Rževą išvyko į Tarybų Sąjungos gilumą. Latvijos teritorijoje traukinys, kuriuo važiavo poetė, buvo subomborduotas. Bombordavimo metu žuvo poetės daiktai ir rankraščiai, kuriuos ji buvo pasiėmusi su savim. 1941 birželio paskutinėmis dienomis Nėris su sūnumi pasiekė Maskvą. Čia gyvendama, ji aktyviai bendradarbiavo radijo komitete, ruošdama medžiagą laidoms lietuvių kalba. 1941 liepos pabaigoje Nėris iš Maskvos išvažiavo į Penzą. Dyvendama Penzoje, poetė parašė eilėraščius „Sakalai broleliai“, „Tėvynė“, „Kareivio motina“, „Partizanai miškuose“ ir kitus. Ji aktyviai dalyvavo literatūriniuose lietuvių rašytojų vakaruose kartu su lietuvių rašytojais Liudu Gira, Kostu Korsaku, Antanu Venslova. Gruodžio 10d. iš Pen švažiavo į Ufą. Kiek laiko pagyvenusi „Baškirijos“ viešbutyje, ji įsikūrė Mendeliejevo gatvėje. Gruodžio mėnesį jos eilėraščiai dažnai pradedami pradedami skaityti per Maskvos radiją lietuviams skirtų laidų metu. 1942 birželio viduryje poetė išvažiavo iš Ufos į Maskvą ir ten liko gyventi. Maskvoje ji sutiko senus savo draugus, bendradarbiavo laikraščiuose, ypač leidžiamuose lietuvių kalba, dalyvavo literatūros vakaruose, skaitė savo kūrybą per Maskvos radiją. Rugsėjo mėnesį Salomėja Nėris kartu su kitais lietuvių rašytojais dalyvavo Lietuviškajai divizijai ruošiamuose
literatūros vakaruose, skaitė savo eilėraščius, aplankė Levo Tolstojaus gimtinę Jasnąją Polianą.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1589 žodžiai iš 4707 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.