Salomėja nėris neoromantizmas
5 (100%) 1 vote

Salomėja nėris neoromantizmas

TURINYS

Neoromatizmas……………………………….1

Salomėja Nėris………………………………………2

Eilėraščiai……………………………………………..4

Išada…………………………………………………….7

NEOROMANTIZMAS

Neoromantizmas (naujasis romantizmas) atsigręžia i XIX amžiui būdingą romantinę pasaulėjautą: susižavėjimą laisva kūrėjo asmenybe, svajonių, intymių jausmų, mistinio ilgesio motyvus.

Neoromantikai kūrė legendų, kitų literatūros kūrinių motyvais, tokiu būdu atgaivindami praeitį. Jų kūriniuose girdėti nuovargio, nusivylimo intonacijų, justi idealo ilgesys, vis dėlto niekada nepereinantis į maištą ar neigimą. Kūrinio centre- žmogaus dvasios pasaulis, dažniausiai vartojamas atvirai, jausmingai. Neoromantikams atrodė, jog protas negali paaiškinti žmogaus buvimo žemėje prasmės. Tik nuojautos ir joms paklūstanti vaizduotė atveria žmogaus paslaptį. Civilizacijos triukšmas trukdo įsiklausyti į save, į gamtą, į senąją tautos kultūrą.

Ilgesys, svajingumas, liūdesys-jausmai, dažniausiai užplūstantys eilėraščio žmogaus sielą. ,,Sapnas, stebuklas, meilė, deimantai, pasaka, svajonė-tai buvo svarbiausi neoromantinio meno keliamosios galios žodžiai…“

Neoromatizmas yra pirmoji lietuvių literatūros kryptis, siekusi naujesnio, problemiškesnio kūrybos suvokimo. Ją galima skirstyti į ankstyvąją ir moderniąją.

Kas būdinga ankstyviesiems neoromantikams?

1.Jie siekė suprasti savo tautos dvasią, sukurti savitą tautinį stilių, sumoderninti kūrybos pasaulėvaizdį; todėl kreipė žvilgsnį į tai, kas nematoma (vidiniai išgyvenimai, regėjimai, slapti patyrimai), i tai, kas nepasiekiama (visatos, kosmoso gelmės) ir neišsprendžiama (tikėjimo, Dievo problematika).

2.Ilgesys kažko kito-troškiamo ir nepasiekiamo- yra psichologinis neoromantizmo pamatas. Todėl atsigręžiama i romantizmą, į jo stiprius jausmus, į praeities aukštinimą, į žmogaus ir gamtos ryšį, į paslaptingumo jutimą.

3.Ankstyvųjų lietuvių neoromantikų idealizmas skatino keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų, žadino viltis. Neoromantikai siekė savo tautos kultūrą išvesti į pasaulį, mintis apie „tautos dvasią“ išreikšti naujoje kūryboje.

4.Garsiausi šio laikotarpio neoromantikai yra J.A. Herbačiauskas, S.Kimantaitė- Čiurlionienė, Šatrijos ragana, V.Krėvė, Vaižgantas.

5.Neoromantizmas, išplitęs Europos literatūrose, yra atnaujintas, sumodernintas romantizmas. Neoromantizmo paveikti yra B.Sruoga ir V.Mykolaitis- Putinas,

Vėlyvasis neoromantizmo etapas- modernieji neoromantikai (J.Aistis, S.Nėris, B.Brazdžionis, A.Miškinis). Vienas skiriamųjų neoromantizmo bruožų yra idealizmas, reiškiantis dvasinio idealo taikymą gyvenimui ir menui.

SALOMĖJA NĖRIS

Salomėja Nėris- ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. S.Nėris yra pasiekusi meno aukštumų, sukūrusi sugestyvios potekstės ir trapaus melodinio virpesio eilėraštį, kuriam keletą dešimtmečių teko reprezentuoti prieškario poetinę kultūrą ir legalizuoti jos tąsą sovietinėje Lietuvoje.

Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu. Baigusi gimnaziją, 1924m. S.Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą. Greta studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką-psichologiją, dalyvavo ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ veikloje. 1927m. buvo išleistas pirmasis S.Nėries poezijos rinkinys. 1928m. S.Nėris baigė universitetą ir gavo paskyrimą į Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, kur dėstė vokiečių kalbą. Atostogų metu poetė keliavo po Vakarų Europą, gilino vokiečių kalbos studijas.

Salomėjos Nėries kūryba tobulai atitinka lyrikos sampratą, susiformavusią romantizmo epochoje, galiojusią visą XIXa. Vėliau lyriškumas, lyrizmas tapo bendresne literatūros ypatybe, nebesutampančia su literatūros rūšies ribomis: kalbama apie prozos arba dramos lyriškumą.

Salomėjos Nėries lyrikoje aiški pati lyriškumo esmė: tiesioginis, atviras, nuoširdus kalbančiojo „aš“ atsivėrimas. Eilėraštis konstatuojamas taip, jog susidaro įspūdis, kad jis yra paties autoriaus lyrinė išpažintis. Tokia lyrika dažnai ir vadinama išpažintine. Nėries lyrikai būdingas dainiškumas, pagrįstas pakartojimais, paralelizmais, metrinių formų simetriškumu; melodingumas, kylantis iš gausių sąskambių, nepaprastai subtilios intonacijų įvairovės.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 697 žodžiai iš 1304 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.