Samuelio becketto belaukiant godo
5 (100%) 1 vote

Samuelio becketto belaukiant godo

Samuel Beckett

(1906-1989)

Airių kilmės dramaturgo, 1969 m. A.B.Nobelio premijos laureato S.Becketto pirmoji drama „Belaukiant Godo“ (En attendant Godot) (1953), priklauso absurdo teatro klasikai. Anksčiau rašęs romanus „Merfis“ (Murphy) (1947), „Molojus“ (Molloy) (1951), „Malonas miršta“ (Malone meurt) (1952), S.Beckettas ima domėtis teatro galimybėmis – kaip lakoniška forma perteikti gyvenimo beprasmybės idėją.

Gimė pietiniame Dublino priemiestyje. Baigė Portoros karališkąją mokyklą (Portora Royal School) Eniskilene (Einiskillen). Joje gerai išmoko prancūzų kalbą, o įstojęs į Dublino jėzuitų Šv. Trejybės koledžą, toliau stropiai studijavo. Mokėsi italų kalbos, domėjosi teatru. Vėliau išvyko į Paryžių ir ten dėstė Aukštojoje pedagoginėje mokykloje ir Sorbonoje. Paryžiuje susipažino su įžymiais dailininkais ir rašytojais. 1930 m. grįžo į Dubliną. Pradėjo dėstyti prancūzų kalbą Šv. Tejybės koledže. Tačiau tiek darbas, tiek aplinka slėgė rašytoją ir jis vėl išvažiavo į Paryžių. 1933 m. mirus tėvui, turėjo grįžti į Dubliną. Rašė esė, eilėraščius.

Antrasis pasaulinis karas S.Beckettą užklupo Airijoje, bet rašytojas tuoj pat grįžo į Prancūziją, kurią jau laikė savo nuolatine gyvenamąja vieta, ir įsijungė į prancūzų Pasipriešinimą. Po karo rašytoją prancūzų vyriausybė apdovanojo medaliu „Už kovinius nuopelnus“.

Puikiai mokėdamas anglų ir prancūzų kalbas S.Beckettas palaipsniui tapo airiu, rašančiu prancūziškai, verčiančiu savo kūrinius į anglų kalbą ir atvirkščiai. Tačiau kitų autorių kūrinių nevertė: S.Beckettas geidė tik kurti, bet ne dirbti. Jis gyveno ir rašė taip, kaip norėjo jis, o ne taip, kaip norėjo kiti, ypač literatūros kritikai.

S.Beckettas stengėsi visą gyvenimą būti nepastebimas. Toks norėjo likti ir po mirties. Jis užbaigė savo kūrinius, kuriuos tik buvo įmanoma užbaigti. Mirė Paryžiuje. Vykdant paskutinę rašytojo valią, apie jo mirtį buvo paskelbta tik po laidotuvių, kurios įvyko Monparnaso kapinėse.

Absurdo filosofija dramoje “Belaukiant Godo”

„Belaukiant Godo“ – absurdo teatro pjesė. Absurdo teatras atsiranda po II Pasaulinio karo, tokių rašytojų, kaip Samuel Beckett, Eugène Ionesco, Jean Genet, Harold Pinter ir kitų rašytojų kūriniuose. Daugelis absurdo teatro pjesių turi groteskinių, beprasmiškų ir juoką keliančių elementų. Tačiau pagrindinė idėja, kurią suformavo dar egzistencialistai, yra parodyti išmuštą iš pusiausvyros, harmonijos žmogų. Žmogų, praradusį metafizinį tikėjimą, kuris jaučiasi ištremtas į beprasmę visatą. Išsivystęs iš moderniosios dramos, absurdo teatras dažnai apsieina be tokių tradicinių elementų, kaip nuoseklus siužetas, tikroviškas sceninis vaizdavimas ir nuoseklus veikėjų charakteris.

Daugelį šių elementų aptinkame ir S.Becketto dramoje „Belaukiant Godo“.

Pagrindinė dramos tema atsiskleidžia jau pavadinime „Belaukiant Godo“- tai yra laukimas, amžinas laukimas. Pagrindiniai kūrinio personažai – valkatos Vladimiras (Vladimir) ir Estragonas (Estragon) laukia Godo (Godot), kuris vis nepasirodo. Šis laukimas perteikia gyvenimo absurdiškumo idėją. Mistiškas, taip ir nepasirodančio Godo paveikslas įkūnija visas personažų viltis, nors šis nieko tikra jiems nepažadėjo:

„ESTRAGONAS. Ir ką jis atsakė?

VLADIMIRAS. Kad pažiūrės.

ESTRAGONAS. Kad jis negali nieko pažadėti.

VLADIMIRAS. Kad jam reikia pagalvot.“ [5/139]

Šis laukimas atspindi visos žmonijos laukimą, kai visą gyvenimą laukiama išganytojo, tikima, jog jo atejimas išlaisvins iš beprasmės būties. Godo (vardas „Godo“ iš God – angl. Dievas) – galima suprasti kaip Dievo išganytojo simbolį. Tačiau negalima teigti, kad jis yra gėrio įsikūnijimas. Godo, kaip sužinome iš personažų pokalbio, žiaurus, kaprizingas, muša tarnus, paskiria pasimatymą ir neateina tarsi reikalaudamas maldavimo ir nusižeminimo:

„BERNIUKAS. Ne, pone, manęs nemuša.

VLADIMIRAS. O ką muša?

BERNIUKAS. Mano brolį, pone.“ [5/171]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 626 žodžiai iš 2075 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.