Sąnaudų rūšys ir pripažinimas
5 (100%) 1 vote

Sąnaudų rūšys ir pripažinimas

TURINYS

ĮŽANGA………………………………………………………………………………..……….3

1. SKYRIUS SĄNAUDŲ RŪŠYS……………………………………………………..………4

1.1. Pardavimo savikaina……………………………………………………………….….…….4

1.1.1. Paslaugų teikimo sąnaudos………………………………………………………..….…..5

1.1.2. Parduotų prekių savikaina…………………………………………………….…….……5

1.1.3. Perparduotų prekių savikaina……………………………………………….……….……7

1.2. Veiklos sąnaudos……………………………………………………………….………..…..8

1.2.1. Pardavimo sąnaudos…………………………………………………………..……..……8

1.2.2. Bendros ir administracinės sąnaudos………………………………………….……..……9

1.3. Kitos veiklos sąnaudos………………………………………………………………..……..10

1.4. Finansinės veiklos sąnaudos…………………………………………………..………………10

1.5. Investicinės veiklos sąnaudos…………………………………………………..…………….11

1.6. Neįprastinės veiklos sąnaudos…………………………………………………..….………..11

1.7. Pelno mokesčio sąnaudos……………………………………………………..….………….12

2. SKYRIUS SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS…………………………………..…….………..12

2.1. Sąnaudų pripažinimas pagal duomenų kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus

2.1.1. Duomenų kaupimo principas……………………………………………….….…………14

2.1.2. Pajamų ir sąnaudų palyginimo principas……………………………………..…………..15

2.2. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą……………………………16

2.3. Pinigų apskaitos principo taikymas…………………………………………………………..18

2.4. Apskaitos principo pasirinkimas ir keitimas…………………………………………………20

IŠVADOS (IR PASIŪLYMAI)………………………………………..……………………….23

LITERATURA IR ŠALTINIAI………………………………………………………………..25

ĮŽANGA

Svarbiausias kiekvieno verslo tiklas- pelno siekimas- lemia ne tik pajamų uždirbimą, bet ir sąnaudų patyrimą uždirbant pajamas, taip pat ir kiek įmanoma tikslesnę šių abiejų verslo dalių apskaitą. Sąnaudų apskaita gerokai sudėtingesnė už pajamų pripažinimą ir apskaitą. Pajamų pripažinimo būdai daugiausia sąlygojami pačių pardavimų įvairovės, kuri daro įtaką ir sąnaudų pripažinimui: vienaip apskaitomos paprasčiausių diskretinių (netęstinių) prekių, kitaip – ilgalaikių užsakymų sąnaudos, dar kitaip – prenumeruojamų leidinių sąnaudos. Pajamų uždirbimas dažniausiai užbaigiamas vienodai – atsiradus debitorinei skolai, vėliau virstančiai pinigais, ir ją įregistravus buhalterinėje apskaitoje. Išimtinais atvejais debitorinė skola dengiama ne pinigais, o kitu turtu, pavyzdžiui natūrinių mainų atveju. Tuo tarpu, norėdama pagaminti gaminį ar suteikti paslaugą, įmonė patiria daug įvairių sąnaudų, kurių nomenklatūra laisvosios konkurencijos sąlygomis , siekiant patenkinti vis didėjančius pirkėjų reikalavimus, nuolat gausėja, vis sudėtingesnė tampa jų buhalterinė apskaita. Šioje srityje buhalteriams ypač svarbu gerai žinoti bendrąsias sąnaudų pripažinimo taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų galima registruoti pačias įvairiausias išlaidas ir pripažinti per tam tikrą laikotarpį patirtas sąnaudas.

Buhalterinė apskaita gali būti vedama pačiais įvairiausiais metodais, svarbu, kad iš jos duomenų būtų galima suformuoti teisingus finansinius atskaitomybės rodiklius. Todėl šio darbo tikslas- susipažinti su sąnaudų rūšimis ir jų pripažinimu apskaitoje, o kursinio darbo uždaviniai:

1) išnagrinėti sąnaudų rūšis;

2) išnagrinėti sąnaudų pripažinimo apskaitoje taisykles bei principus atskirai aptariant kaupimo bei pinigų principus;

3) aptarti pinigų bei kaupimo principų pasirinkimą ir keitimą apskaitoje.

1. SKYRIUS SĄNAUDŲ RŪŠYS

Sąnaudos – tai įmonės turto (įsigytų paslaugų) sunaudojimas ar jo išsekimas arba įmonės skolų bei įsipareigojimų padidėjimas, kuris sąlygoja įmonės nuosavybės sumažėjimą, nesusijusį su turto paskirstymu įmonės savininkams.

Išlaidas pripažįstant sąnaudomis laikomasi duomenų kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principų: tiek sunaudotas turtas, tiek atsiradę įsiskolinimai ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis tampa tik tuomet, jei buvo skirti to paties laikotarpio pajamoms uždirbti. Kitaip sąjant, sąnaudomis laikoma tik davusi naudos išlaidų dalis. Visos kitos išlaidos, nesusijusios su to paties laikotarpio pajamų uždirbimu, balanse rodomos kaip įmonės turtas arba skolintojų nuosavybė.

Sąnaudos yra labai įvairios, tačiau jos dažniausiai skirstomos taip:

1. Parduotų prekių savikaina;

2. Veiklos sąnaudos;

3. Kitos veiklos
sąnaudos;

4. Finansinės veiklos sąnaudos;

5. Investicinės veiklos sąnaudos;

6. Neįprastinės veiklos sąnaudos;

7. Pelno mokesčio sąnaudos.

Taigi šias visas rūšis pabandysime ir išnagrinėti.

Prekybos įmonėse didžiąją laikotarpio sąnaudų dalį sudaro parduotų prekių savikaina ir veiklos sąnaudos.

1.1. Pardavimo savikaina

Pardavimo savikainos straipsnį sudaro per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms bei parduotoms prekėms. Į šį straipsnį turi būti įskaitoma tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį.

Pardavimo savikainą sudaro paslaugų teikimo sąnaudos, perparduotų prekių ir parduotos produkcijos savikaina.

1.1.1. Paslaugų teikimo sąnaudos. Paslaugų teikimo sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pripažintos pajamos už suteiktas paslaugas.

Paslaugų teikimo sąnaudos apima teikiant paslaugas sunaudotas žaliavas, medžiagas, komplektuojamuosius gaminius bei kitą trumpalaikį turtą, darbo užmokesčio sąnaudas, teikiant paslaugas naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų ir panašias sąnaudas.

Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama paslaugų teikimo grynoji savikaina, t.y. ji turi būti sumažinta faktiškai įvykusiais sunaudotų atsargų nukainojimais bei gautomis nuolaidomis. Į paslaugų savikainą taip pat neįeina įmonės, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos, sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas.

1.1.2. Parduotos produkcijos savikaina . Parduotos produkcijos savikaina turi būti pripažįstama, registruojama apskaitoje ir pateikiama finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai pagaminta produkcija yra parduota ir kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

Parduotos produkcijos savikaina nustatoma taikant tuos pačius apskaičiavimo (nuolat ar periodiškai) ir įkainojimo (FIFO, LIFO, vidurkių, konkrečių kainų ar kitus) būdus, kurie taikomi pagamintos produkcijos atsargų apskaitai.

Perdirbimo įmonių parduotų prekių savikainą sudaro pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikaina, pakoreguota atsižvelgiant į gatavos produkcijos likučių pasikeitimą per šį laikotarpį.

1 schema. Pagamintos produkcijos savikaina

Produkcijos = nebaigtos gamybos + tiesioginės + netiesioginės – nebaigtos gamybos

savikaina likutis mėn. pradžioje išlaidos išlaidos likutis mėn.pabaigoje

Pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo metu, kai išleidžiami pinigai resursams (medžiagoms, įrenginiams, darbo jėgai ir pan.) ar už įsigytus resursus atsiranda skolų, bet kai produkcija ar paslaugos, kurioms gaminti (teikti) buvo sunaudoti šie resursai, padidina įmonės pajamas (yra parduodamos).

Tiesioginėmis gamybos išlaidomis laikomos tos, kurias be didelių sąnaudų ir pastangų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Prie tiesioginių gamybos išlaidų priskiriamos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos, taip pat tiesiogiai su tos produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu susijusių tiriamųjų darbų metinė dalis.

Prie pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos (medžiagos) ar komplektavimo gaminiai, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į produkcijos sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti prie konkrečių gaminių ar jų grupių.

Prie tiesioginio darbo išlaidų priskiriamos darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei nuo šių atlyginimų priskaičiuoto socialinio draudimo įmokų sumos, kurios gali būti be didelių papildomų sąnaudų priskirtos prie konkrečių gaminių ar jų grupių.

Prie netiesioginių (paskirstomųjų) išlaidų priskiriamos išlaidos, netiesiogiai susijusios su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu. Įmonės neprivalo pelno (nuostolio) ataskaitoje atskirai pateikti tiesioginių ir paskirstomųjų sąnaudų. Visos šios sąnaudos gali būti nurodytos Parduotų prekių savikainos straipsnyje. Prie paskirstomųjų išlaidų priskiriamos pagalbinės žaliavos (medžiagos), netiesioginis darbo užmokestis, tiesioginėms sąnaudoms nepriskirtinos kitų įmonių ir asmenų paslaugos bei kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių neįmanoma arba ekonomiškai netikslinga priskirti prie tiesioginių.

Prie pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos (medžiagos), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, sudarydamos gaminio dalį, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

Prie netiesioginio darbo išlaidų priskiriamos tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusios, bet sudarančios sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų
apskaičiuotos nuo šių atlyginimų.

Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaitomos kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiai nustatytas, todėl apskaitoje jos pripažįstamos pagal paskirstymo būdus. Šie būdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti per keletą ataskaitinių laikotarpių (pripažįstant sąnaudas, susijusias su ilgalaikio materialiojo turto – pastatų, įrengimų ir pan., taip pat nematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licencijų, programinės įrangos ir pan. naudojimu).

1.1.3. Perparduotų prekių savikaina. Perparduotų prekių savikaina turi būti pripažįstama, registruojama apskaitoje ir pateikiama finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai parduoti skirtos prekės yra parduotos ir kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

Perparduotų prekių savikaina nustatoma taikant tuos pačius apskaičiavimo (nuolat ar periodiškai) ir įkainojimo (FIFO, LIFO, vidurkių, konkrečių kainų ar kitus) būdus, kurie taikomi perparduoti skirtų prekių atsargų apskaitai.

Jei sumos yra nereikšmingos, prekių gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažįstamos sąnaudomis (parduotų prekių savikaina) tą patį laikotarpį, kurį jos buvo patirtos.

Parduotų prekių savikainos straipsnyje taip pat nurodoma atidėjimų, susijusių su produkcijos gamyba ir jos pardavimu suma, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai.

Visa per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikaina turi būti pateikta to paties laikotarpio pelno ataskaitos viename straipsnyje. Jeigu įmonė verčiasi prekyba ir perdirbimu, pelno ataskaitoje pateikiamas visas parduotų prekių savikainos rodiklis, kuris prireikus gali būti detalizuotas paaiškinamajame rašte.

Į parduotų prekių savikainos rodiklį neturi būti įskaitytas įmonės mokamas pridėtosios vertės mokestis.

Iš parduotų prekių savikainos turi būti atimtos visos prekybos nuolaidos (diskontai), kuriomis įmonė pasinaudojo pirkdama materialines vertybes. Jeigu numatoma pasinaudoti šiomis nuolaidomis ateityje, apskaičiuota jų suma taip pat turi būti atimta iš atitinkamo sąnaudų straipsnio.

Jeigu įmonė sudaro pirktų prekių grąžinimo ir nukainojimo atidėjimą, jo suma atimama iš parduotų prekių savikainos rodiklio.

Taigi parduotų prekių savikaina sąnaudomis pripažįstama taka, kai tos prekės parduotos. Šiuo atžvilgiu buhalteriai nesusiduria su rimtomis apskaitos problemomis. Tačiau kiekviena įmonė savo veikloje turi išlaidų, kurias ne visada galima priskirti konkrečioms prekėms. Pavyzdžiui, įmonės vadovas ne tik sudaro sąlygas parduoti prekes, bet dar ir skolinasi iš banko pinigų (tai jau įmonės finansinė veikla) arba veda derybas dėl kitų įmonių akcijų pirkimo (taigi tam tikrą direktoriaus atlyginimo dalį reikėtų priskirti ir investicinės veiklos sąnaudoms). Tačiaus taip tiksliai paskirstyti įmonės vadovų bei vadybininkų atlyginimus neįmanoma, todėl paprastai laikomasi nuostatos, kad šias išlaidas geriausia priskirti to ataskaitinio laikotarpio, kurį jos patirtos, sąnaudoms, vadinamoms veiklos sąnaudomis.

1.2.Veiklos sąnaudos

Įmonė, vykdydama ūkinę veiklą, patiria išlaidas, kurių negalima tiesiogiai priskirti parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikainai. Šios rūšies sąnaudų skiriamieju bruožai tokie:

1) jų negalima priskirti parduotų prekių savikainai, nes jos buvo skirtos perparduotoms prekėms, žaliavoms ar komplektavimo gaminiams pirkti;

2) jų negalima priskirti suteiktų paslaugų savikainai, nes šios išlaidos tiesiogiai nesusiję su atliekamais darbais;

3) šios sąnaudos susiję su tipinės įmonės veiklos procese pagamintų ir perparduotų prekių pardavimais arba sudaro sąlygas visai įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Ir todėl jų neįmanoma tiesiogiai priskirti kitos veiklos, finansinė ir investicinės veiklos sąnaudoms;

4) veiklos sąnaudoms gali būti priskirtos išlaidos, kurių neįmanoma paskirstyti tarp įvairių ataskaitinių laikotarpių arba toks paskirstymas būtų labai imlus darbui, todėl visa šių išlaidų suma turi būti įskaičiuota į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas;

5) šios išlaidos neturi būti priskirtos netekimams (ypatingiems praradimams).

Veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės veikla. Veiklos sąnaudos gali būti skirstomos į pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas.

1.2.1. Pardavimo sąnaudos. Pardavimo sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su prekių pardavimu per ataskaitinį laikotarpį. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, pagamintų prekių sandėliavimo išlaidos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, paslaugų bei prekių reklamos išlaidos ir kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos.

Pardavimo sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.

1.2.2. Bendros ir administracinės sąnaudos. Bendros ir administracinės sąnaudos – tai sąnaudos, padedančios sudaryti sąlygas ataskaitinio laikotarpio

pajamoms uždirbti, pavyzdžiui, įmonės vadovų atlyginimai bei nuo jų priskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai, mokami įmonės , bendro naudojimo ilgalaikio turto (pavyzdžiui, įmonės administracinio pastato) nuomos, remonto , eksploatacijos ar nusidėvėjimo, pačio įmonės (nekonkrečių prekių!) reklamos ir kitos panašios sąnaudos.

Bendrosios ir administracinės sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Paprastai bendrųjų ir administracinių sąnaudų dydis nėra susijęs su pardavimų apimtimi.

Bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.

Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos, pavyzdžiui, tokios per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos: administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma ar nusidėvėjimas, įmonės reprezentavimo, paramos, labdaros, socialinės išlaidos, įvairūs, išskyrus pelno, mokesčiai (kelių, nekilnojamojo turto, akcizų, jeigu jie nepriskirti prekių savikainai, neįtrauktas į atskaitą ir nesusigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis ir pan.), susiję su tipine veikla, įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis draudimas, baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ar netinkamą produkcijos kokybę, abejotinų skolų sąnaudos ir kitos su tipine įmonės veikla susijusios išlaidos, patirtos per ataskaitinį laikotarpį. Prie bendrųjų ir administracinių sąnaudų priskirtinos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje formuojamų atidėjimų sąnaudos (19-asis verslo apskaitos standartas “Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai”), nebent jos pagal savo pobūdį ir prasmę turėtų būti priskiriamos pardavimo savikainai. Šios sąnaudos atspindi būsimųjų laikotarpių įsipareigojimus, susijusius su ataskaitinio laikotarpio pardavimo sandoriais bei įmonės veikla. Šie įsipareigojimai gali atsirasti, kai parduodant prekes numatoma galimybė jas grąžinti ar nukainoti arba kurį laiką atlikti jų garantinę priežiūrą ir kitais atvejais.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2333 žodžiai iš 7135 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.