Sandėliai
5 (100%) 1 vote

Sandėliai

ĮVADAS

Sandėlis suprantamas kaip vieta medžiagų atsargoms, kurios nedaro tiesioginės įtakos gamybai. Turimo medžiagos laiko požiūriu yra panaudojamos vėliau.

Sandėliavimas siaurąja prasme atlieka funkciją – laiko perdengimą tarp turimų medžiagų ir poreikių. Sandėliavimo procesas prasideda medžiagų priėmimu ir baigiasi gaminių išdavimu į gaminių arba persiuntimo sandėlį.

Sandėlių logistikos uždavinys – sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo (pradedant prekių gavimu, jų judėjimu per visas gamybos pakopas) sistemą iki pat prekių išdavimo.

Svarbiausios sandėlių logistikos sritys ir uždaviniai yra tokie:

• Sandėlių strategija

• Sandelių funkcija

• Sandėlių rūšys

• Sandėlių išdėstymo vietos

• Judėjimas sandėlių išorėje ir viduje

• Sandėlių kaštai

• Sandėlių administravimas ir tvarkymas

• Sandėlių sistema

1. Sandėlių funkcijos (1)

Sandėliavimas turi didelę reikšmę gamybai – įmonės gamybos parengties palaikymui ir klientų aptarnavimui.

Svarbiausios sandėlių funkcijos yra šios:

1. Išlyginamosios funkcijos

Išlyginamosios sandėlio funkcijos – tai medžiagų poreikio ir medžiagų gavimo neatitikimo šalinimas. Gali būti trukmės ir kiekio neatitikimas.

Trukmės neatitikimas būna tada, kai atitinkamos medžiagos yra reikalingos per metus, o aprūpinimas jomis galimas tik atitinkamais momentais arba ribotais laikotarpiais. Tokių reiškinių būna perdirbant vaisius. Jie perdirbami ištisus metus, o pristatymas vykdomas derliaus nuėmimo laikotarpiu, todėl vaisius reikia sandėliuoti. Sandėlis šiuo atveju atlieka tarpinę funkciją.

Kiekio neatitikimas būna tada, kai pagal periodinės gamybos procesą dėl technologijos savybių galima gaminti tik nedidelį produktų kiekį. Mažas periodinės gamybos kiekis dažnai neatitinka reikalingo kiekio, todėl toks neatitikimas kompensuojamas per sandėlį. Sutartiniai įsipareigojimasi priimti mažesnį kiekį taip pat gali sukelti kiekio neatitikimus.

2. Garantinės funkcijos

Įmonėse labai dažnai pastebima informacijos stoka apie:

• Tikslų būsimųjų laikotarpių poreikį

• Pristatymų kiekį

• Poreikių laiką

• Pristatymų laiką

• Sandėlių nuostolius

Šis informacijos nepatikimumas turi įtakos sandėliavimui.

3. Spekuliatyvinės funkcijos

Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, būtina apdairiai pirkti atsargas, jeigu neaktualus jų poreikis. Tai taip pat turi įtaką sandėliavimui. Nuogąstavimai dėl kokybės blogėjimo gali turėti įtakos sandėliavimui, kaip ir palankūs pasiūlymai pigiau pirkti medžiagas.

4. Pagerinimo funkcijos

Pagerinimo funkcijos vadinamos taip pat gamybos operacijomis, kadangi gerinama sandėliuojamų medžiagų kokybė. Sandėliavimas yra gamybinių operacijų dalis. Tokioms operacijoms priskiriamas sendinimas, džiovinimas, brandinimas arba fermentavimas ir pan. Šie procesai atliekami sandėliuojant tokius gaminius ir medžiagas, kaip konjakas, medis, sūris ir t.t.

2. Sandėlių funkcijos (2)

1. Transporto apjungimo.

Dažnai įmonės susiduria su nepilnu užkrovimu žaliavomis ar galutinėmis prekėmis. Veždamos nedideliais atstumais prekes į sandėlį ar iš jo, įmonės negali apjungti siuntų ir pilnai pakrauti prekėmis transporto priemonės, tuo pačiu sumažinant transportavimo išlaidas.

Paskirstymo sistema:

2. Asortimento formavimo.

Firmoms dažnai reikia tūkstančių skirtingų produktų, kurie skiriasi spalva, dydžiu, išmatavimais ir forma. Klientai pateikdami užsakymus dažnai nori produktų įvairovės, kurie dažniausiai gaunami skirtingose gamyklose. Jei prekės nesandėliuojamos, užsakymas bus atliekamas iš skirtingų vietovių, dėl to bus skirtingas jų gavimo laikas.

3. Poreikių išlyginimo.

Ši funkcija svarbi, nes dažnai siuntos būna didelės, gaminamos netolygiais laikotarpiais, o vartojimas yra daugmaž vienodas, pastovus. Sandėlių pagalba siuntų gavimas ir poreikių tenkinimas sinchronizuojami.

4. Užtikrinamoji.

Esmė (ypač svarbi gamybinėse įmonėse) – užtikrinti gamybos procesų tęstinumą, išvengti gamybos sustabdymo dėl žaliavų trūkumo.

5. Spekuliacinė.

Ši funkcija būdinga įmonėms, turinčioms reikalų su sezoninėmis prekėmis. Spekuliacija – kai perkama esant didelei pasiūlai ir mažoms kainoms, tikintis ateityje, kai produkcijos kainos pakils, parduoti. Būdinga žemės ūkio produkcijai.

6. Pakeitimo.

Būdinga įmonėms besispecializuojančioms didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Čia gautos prekės gali būti rūšiuojamos, džiovinamos, pakuojamos ar perpakuojamos. Dažnai tai įtakoja skirtingi matavimo vienetai įvairiose šalyse. Pakeitus prekės apimtis, jų kiekis būna suprantamesnis vartotojams. Didmenininkai gali pirkti ir didesniais kiekiais, vadinamaisiais „big bag“ ir patys perpakuoti.

7. Serviso.

Esmė – užtikrinti kokybišką kliento aptarnavimą. Aptarnavimo tikslas – aprūpinti klientą produktais iš kelių vietų. Prekių pakankamumas sandėlyje, kai gaunamas kliento užsakymas ir jei sandėlis yra pakankamai arti nuo kliento, paprastai leidžia patenkinti kliento poreikius ir padidinti tolesnes pardavimo apimtis.

8. Nenumatytų atvejų išvengimo.

Apima saugomąją sandėlių funkciją nuo galimų streikų, vėlavimų, krovinio apgadinimo
kelyje. Paskirstant produkciją ši funkcija svarbi, kai prekės sugadinamos kelyje ir reikia greitai atnaujinti tiekimą.

3. Sandėliavimo uždaviniai

Pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo (pristatymo) reguliavimas.

3.1 Sandėliavimo pakopos.

Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti išdėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis reguliuojamas medžiagų srautas, todėl šiam tikslui yra atskiri sandėliai.

Sandėliavimo pakopos yra tokios:



I sandėliavimo pakopa tai gavimo sandėliai. Jų uždavinys – užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. Iš jų taip pat naudojamos spekuliatyviai parūpintos medžiagos. Gavimo sandėliai vykdo garantines, spekuliatyvias ir tarpines funkcijas.

II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė šių sandėlių funkcija yra tarpinė.

III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų. Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas.

IV sandėliavimo pakopa – apie šią pakopą yra pateikiama mažai medžiagos, ji aprašoma retai, palyginus su kitomis pakopomis. Į šią sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

3.2 Medžiagų srauto analizė.

Medžiagų srauto analizė priskiriama nematerialioms logistikos priemonėms ir ne vien tik optimizuoja transportą, tačiau gali pateikti išsamią informaciją, svarbią įmonės strateginiams sprendimams.

Medžiagų srautas sudarytas iš:

• Kokybinių komponentų

• Kiekybinių komponentų

Kokybinis medžiagų srautas nustatomas remiantis darbo planais. Nustatomi vadinamieji atrankiniai bandiniai, nes ne kiekviena atskira dalis nustato kaštų atsiradimo šaltinius. Iš šių duomenų sudaroma kokybinė medžiagų srauto matrica.

Medžiagų srauto matrica gali būti papildomai parengta įvertinus anketas apie įdiegtas pagalbines krovimo priemones. Į anketas taip pat privalo įeiti mokėjimai už gabenimą.

Išdėstant kiekybinį medžiagų srautą, yra papildomi darbo planai, susiję su gamybos kiekiu. Pateikiant medžiagų srautą dažnai įtaką turi vadinamoji „iš – į“ diagrama.

4. Sandėliavimo operacijos

• judėjimas;

• saugojimas.

Judėjimas apima trumpus nuotolius, bet jis yra svarbus sandėliavimo aspektas. Judėjimo operacijos:

• atsargų gavimas iš transportavimo tinklo;

• perkėlimas į tam tikrą vietą sandėlyje;

• atsargų komplektavimas pagal kliento užsakymą;

• užsakytų atsargų pakrovimas, transportavimas pas klientą ar į gamybos liniją.

Į sandėlius atvežtos prekės juda per sandėlį labai greitai, t.y. vyksta greitas prekių pasikeitimas. Yra daug priežasčių, dėl kurių vyksta greita prekių apyvarta, tačiau pagrindinė priežastis – aukšta galutinės produkcijos saugojimo kaina. Galutinė produkcija yra vertingesnė ir jai reikalingi atitinkami saugojimo įrengimai, o visa tai padidina atsargų kainas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1207 žodžiai iš 3957 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.