Sandėlių analizė
5 (100%) 1 vote

Sandėlių analizė

1. SANDĖLIŲ IŠPLANAVIMAS

Tam, kad suprasti sandėlio išplanavimo ir konstrukcijos reikalavimus, reikia turėti informaciją apie pagrindinius vietos reikalavimus tipiniame sandėlyje

Prieš pradedant nagrinėti specifinius erdvės reikalavimus, reikia trumpai pakalbėti apie erdvės kiekio nustatymą.

Pirmasis žingsnis nustatant sandėlio erdvės reikalavimus, yra atsargų poreikio prognozavimas. Tai reiškia apskaièiuoti prekių poreikį kitam prekiavimo periodui (pavyzdžiui 30-iai dienų). Po to ekonomiškai nustatyti kiekvienos prekės užsakymo kiekį pridedant truputį atsargai. Kitas žingsnis – apskaičiuoti atsargoms reikalingą sandėlio erdvę pagal jų gabaritus. Į skaičiavimą reikia įtraukti atsargų sudėjimui naudojamus stelažus ir kitas priemones. Prie to dar pridėti papildomą vietą tarpams, praėjimams ir kt. Paprastai trečdalis bendro sandėlio ploto būna skirtas ne saugojimo funkcijai. Daugelis firmų šiuos sprendimus daro kompiuterių pagalba, kai galima apžvelgti daugelį įvairių variantų ir nustatyti geriausius.

Vienas iš erdvės reikalavimų sandėlyje – patogus sąlytis su viena iš logistikos sistemos dalių – transporto sistema, gaunant ir skirstant atsargas.

Svarstant ploto poreikius reikia atsižvelgti ar bus naudojamasi iškrovimo aikštele už pastato ribų, ar iškraunama pačiame sandėlyje. Taip pat reikia nustatyti, kiek vietos reikės atsargų saugojimui prieš transportavimą ir jų komplektavimui prieš išvežimą. Taip pat reikia vietos atsargų tikrinimui, skaičiavimui.

Kitas reikalavimas apskaičiuojant sandėlio plotą – vietos užsakymų priėmimams ir paruošimams nustatymas. Nuo šio ploto išplanavimo priklauso operacijų ir klientų aptarnavimo efektyvumas.

Trečias sandėlio išplanavimo reikalavimas – ploto, reikalingo atsargų laikymui, nustatymas. Atsargų laikymui yra skiriama daugiausiai sandėlio ploto.

Daugelyje tiekimo sandėlių yra specialios vietos, kur taisomos atsargos su sugadintu įpakavimu. Taip pat yra vieta ofisui, t.y. administracijos ir tarnautojų patalpos, o taip pat ir vietos poilsio kambariams, darbuotojų kavinei, spec. patalpoms, rūbinei. Šių patalpų ploto dydis priklauso nuo daugelio kintamų dydžių. Pavyzdžiui, kavinės, poilsio kambarių ir spec. patalpų dydis priklauso nuo sandėlyje dirbančių žmonių skaičiaus.

Aptarus sandėlio ploto apskaičiavimą, reikia detaliau panagrinėti ir jo išplanavimą. Pirmiausia bus aptarta keletas pagrindinių išplanavimo principų.

2 pav. Sandėlio ploto funkcijinis paskirstymas

Dažniausiai pasitaikantys sandėlio išplanavimo ir konstrukcijų principai yra:

1. Kur tik galima panaudoti vienaaukščius pastatus, nes juos daug lengviau pastatyti ir patogiau eksploatuoti.

2. Atsargų tiekimui ir išvežimui naudoti tiesią liniją (kaip parodyta 2 pav.): Tai padeda išvengti atsilikimo ir neefektyvumo sandėlio darbe. Šis principas parodo, kad reikia vengti statyti netiesios linijos sandėlius, t.y. “L”ir “T” raidžių formų.

3. Reikia naudoti efektyvią medžiagų apdorojimo ir operacijų įrangą.

4. Naudoti efektyvią prekių saugojimo sandėlyje schemą. Kitaip sakant, prekės sandėlyje turi būti išdėstytos taip, kad būtų galima našiai atlikti sandėlio operacijas. Jei sandėlyje prekės išdėstytos neišplanuotai, tai sumažėja darbo našumas. Reikia stengtis kiek galima našiau panaudoti esančius plotus, tuo pačiu apsaugant visas atsargas.

5. Išlaikyti minimalius tarpus tarp konstrukcijų, bet kad užtektų vietos atsargų apdorojimo įrangos darbui.

6. Maksimaliai išnaudoti pastato aukštį, t.y. efektyviai panaudoti pastato kubatūrą.

Nors sugebančių manevruoti siauruose praėjimuose ir pakelti atsargas į aukštą lygį transporto priemonių kaina yra didesnė negu paprastų, bendras našumas gaunamas nemažas.

Kalbant apie paskirstymo sandėlį, reikia nepamiršti, kad užsakymų priėmimo ir paruošimo vietoje bus pastovus judėjimas. Sandėlio kubinę erdvę efektyviai panaudoti sunku, nes norint pagal užsakymus parinkti medžiagas, jas reikia laikyti taip, kad bet kada būtų galima paimti nejudinant kitų. Pastovus judėjimas reikalauja daug vietos, todėl galutinai ir optimaliai šią problemą išspręsti sunku.

Užsakymų priėmimo ir paruošimo vietų išplanavimo būdai yra du. Vienas iš jų – panaudoti bendrą plotą, kur užsakymų priėmimas ir paruošimas yra kartu su saugojimo vieta, t.y. kartu yra ir lentynos, užsakymo paruošimo įrenginiai (3 pav ).

Antrasis užsakymų priėmimo ir paruošimo vietos išplanavimo būdas yra modifikuotas išplanavimas. Čia saugojimui ir užsakymų priėmimui yra skirtos atskiros vietos (4 pav ).

Atskyrus užsakymų priėmimo vietą nuo saugojimo, sumažėja atrinkimo laikas bei atstumas, bet sumažėja ir įrengimų panaudojimo patogumas. Kaip buvo pažymėta anksčiau, pagrindinis išplanavimo reikalavimas yra efektyviai išnaudoti sandėlio plotą. Vienas iš konstrukcijų tipų, kuris padeda tai pasiekti, yra didesnių stelažų panaudojimas. Bet tikrasis stelažų dydis skaičiuojamas pagal apyvartos dydį. Pavyzdžiui, tiekimo sandėliuose su maža apyvarta stelažai gali būti platūs ir su ribotu priėjimu. Praėjimai gali būti siauri. Didesnei apyvartai reikia geresnio priėjimo, mažesnių stelažų ir platesnių praėjimų.

Sandėlio išplanavimas bei veiklos efektyvumas yra
glaudžiai susijęs ir su tūrio išnaudojimu. Žiūrint į sandėlyje laikomas medžiagas saugumo požiūriu galima padaryti keletą išvadų:

1. Sprogmenys, degios, besioksiduojančios ir kitos pavojingos atsargos turi būti atskirtos nuo kitų tam, kad būtų išvengta sprogimų ar kitų atsargų rūšių sugadinimo.

2. Specialios apsaugos reikalaujančios atsargos turi būti saugomos atitinkamais būdais.

3. Fizinės kontrolės, t.y. šaldymo arba šildymo, reikalaujančios atsargos turi būti aprūpintos reikalinga įranga.

4. Su lengvai dūžtančiomis atsargomis saugojimo laikotarpiu reikia elgtis atsargiai.

Efektyvų sandėlio darbo organizavimą nusako 2 rodikliai:

1 – našus ploto išnaudojimas sandėlyje; t.y. įrenginių aukščio efektyvus išnaudojimas ir ploto, reikalingo praėjimams, sumažinimas;

2 – atsargų išdėstymas sandėlyje, siekiant minimalių darbo ir aptarnavimo išlaidų.

Našumas paprastai pasiekiamas pirmiausia išanalizavus atsargų judėjimo pobūdį. Greitai judančios (besikeičiančios) atsargos turi būti laikomos labiau prieinamose vietose. Tai gali būti vieta arčiau pakrovimo vietos arba optimalioje lentynų vietoje – nei per aukštai, nei per žemai. Našumui taip pat turi įtakos atsargų dydis. Didelės ar negabaritinės atsargos, kurias sunku kilnoti, turi būti laikomos netoli nuo pakrovimo vietos tam, kad sumažėtų jų iškrovimui – pakrovimui reikalingas laikas. Kaip ir kiti su sandėliavimu susiję sprendimai, išplanavimas turi įtakos klientų aptarnavimui, išlaidų mažinimui, produkcijos apyvartos didinimui. Kompiuteriniai modeliai naudojami efektyviam sandėlio išplanavimui. Nepriklausomai nuo to, koks yra išplanavimas, firma turi numatyti atsargų poreikį ateičiai ir pagal tai nustatyti ploto, investicijų ir įrengimų dydį.

Gerai išplanavus sandėlį, galima pagerinti klientų aptarnavimą, sumažinti išlaidas ir padidinti operacijų, atliekamų su atsargomis, našumą. Dabar kompiuterinių programų pagalba galima išplanuoti naują sandėlį arba pakeisti sandėlį esančių įrenginių išdėstymą. Žinoma, planuojant sandėlį, reikia atsižvelgti į atsargų analizę, pardavimo apimčių prognozes, reikiamą sandėlio įrangą, firmos klientų aptarnavimo politiką.

2. SVARBIAUSIEJI ATSARGŲ SANDĖLIAVIMO METODAI

Sandėliuojant atsargas yra reikalinga parinkti kiekvienai atsargų rūšiai tinkamas sandėliavimo sąlygas. Turėdami omeny tai, kad sandėlio funkcija neapsiriboja vien tik atsargų padėjimu jame, turime atsižvelgti, kokiu tikslu vienos ar kitos prekės yra sandėliuojamos. Nuo to, kas planuojama daryti su atsargomis ir priklausys sandėliavimo metodo parinkimas.

Atsargų saugojimas sandėliuose gali būti:

– stacionarinis;

– su judamu įtaisu.

Pirmu atveju atsargos išdėstomos lentynose ant keičiamų stelažų (lentynų skaičius gali būti keičiamas), ant stelažų padėklams ir t.t.

Antru atveju atsargos saugojamos ant dėžių tipo padėklų bei konteineriuose, kuriuos galima krauti vieną ant kito keliais aukštais bet kurioje sandėlio dalyje.

Gamyklų sandėliai yra skirti žaliavų, ruošinių, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų, tuščios taros, įrankių laikymui ir išdavimui į gamybą.

Sandėliavimo vaidmuo lanksčios gamybos koncepcijoje neapribojamas vien tik atsargų kaupimu.

Prie svarbiausių automatizuoto gamyklos sandėlio funkcijų yra priskiriama šios:

1 – krovinių priėmimas iš gamyklinio transporto ir laikinas saugojimas;

2 – krovinių transportavimas tarp lanksčių gamybinių sistemų, cechų, atskirų įmonės padalinių;

3 – laikomų ruošinių ir detalių skaičiaus ir jų suradimo laiko minimizavimas, o taip pat jų padavimas bet kokia tvarka pagal sistemos poreikį, nepriklausomai nuo jų vietos sandėlyje;

4 – ruošinių, detalių, mazgų laikymas ant palečių, padėklų, konteineriuose ir kitoje įvairioje taroje;

5 – švaros palaikymas. Tam tikslui būtina statyti ventiliatorius ar kitą aparatūrą, kuri apsaugotų viską, kas yra sandėlyje, nuo dulkių ar kitų pašalinių kūnų, galinčių sugadinti įrenginius bei atsargas;

6 – saugumo technikos užtikrinimas.

Automatizuotą sandėlį gali sudaryti įvairūs tokių technologinių barų deriniai:

– krovinių laikymo zona;

– krovinių priėmimo ir išdavimo į gamyklinį transportą baras;

– krovinių pakrovimo į transportavimo ir sandėliavimo tarą baras;

– įrankių bei įtaisų surinkimo bei derinimo baras.

Lanksčios gamybinės sistemos automatizuoti sandėliai, lyginant su tradiciniais, turi tam tikrų ypatumų:

1 – palyginti nedidelis krovinių sandėliavimo laikas ir jų atsargos;

2 – krovinių padavimas ir išdavimas nedidelėmis partijomis ir nedideliu laiko intervalu tarp jų arba netgi ištisiniu srautu, pvz. konvejeriu;

3 – krovinių srauto priklausomybė nuo gamybos sąlygų, o ne nuo transportinio darbo ypatumų;

4 – srautų ritmingumas.

Galutinė produkcija sandėliuose yra saugoma įvairiais būdais:

– su padėklais;

– be padėklų;

– ant stelažų.

Tikslingiausias atsargų saugojimo būdas yra laikant jas ant padėklų. Jei padėklai yra su bortais, tai galima padidinti rietuvės aukštį bei pastovumą. Be to padėklai labai gerai pritaikomi ir pervežant atsargas.

Saugant produkciją be padėklų, labai svarbu atsižvelgti į leidžiamą rietuvės aukštą, kuris priklauso nuo laikančių pakuotės
savybių.

Bendrojo naudojimo sandėliai

Bendrojo naudojimo sandėlių panaudojimas Vakarų Europoje, JAV ir Japonijoje vis labiau didėja. Daugiausiai bendro naudojimo sandėlių teikiamomis paslaugomis naudojasi mažmenininkai.

Augant atsargų rūšių skaičiui bei patikimumo atsargų lygiui, didėja ir bendro naudojimo sandėlių skaičius.

Bendrojo naudojimo sandėlių išdėstymas

Kaip buvo minėta anksčiau, firma nusprendusi padidinti sandėlių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti nuosavą sandėlį arba naudotis bendrojo naudojimo sandėliu. Sprendžiant kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti šias galimybes ekonominiu požiūriu. Toliau bus išanalizuota penkios pagrindinės priežastys, dėl kurių geriau naudotis bendrojo naudojimo sandėliu:

1. Svarbiausia priežastis finansiniu pažiūriu yra ta, kad naudojantis bendrojo naudojimo sandėliu nereikia jokių investicijų.

Firma gali išvengti investavimo ir finansinės rizikos (kaip būna naudojant privatų sandėlį) naudodama bendrojo naudojimo sandėlį.

2. Antras bendrojo naudojimo sandėlio pranašumas – lankstumas, kurį jis suteikia firmos veiklai. Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandėliuose. Naudojantis bendro naudojimo sandėlio paslaugomis, firma gali keisti (mažinti arba plėsti) vietą sandėlyje, kur laikomos jos atsargos, atsižvelgiant į rinkoje vykstančius svyravimus. Daugeliui firmų sezoninėms žaliavoms ir sezoninei galutinei produkcijai labiau tinka bendrojo naudojimo, o ne privatus sandėlis.

3. Naudojant bendrojo naudojimo sandėlį išvengiama valdymo sunkumų. Darbininkų mokymas ir menedžmentas yra svarbu bet kokiame sandėlyje. Ši problema yra labiau aktualesnė toms firmoms, kurių produkcijos apyvarta yra nereguliari ar sezoninė, nes patyrusią darbo jėgą gauti kažkokiam sezonui yra nelengva. Tokiu atveju yra daug patogiau ir efektyviau naudotis bendro naudojimo sandėlių teikiamomis paslaugomis.

4. Naudodama bendrojo naudojimo sandėlį firma gali padidinti įplaukas. Tiesioginis kontraktas tarp krovinių siuntėjo ir sandėlio menedžerio leidžia gauti įplaukas anksčiau nei privačiame sandėlyje.

5. Mokesčių mokėjimas. Firmos turi mokėti įvairius mokesčius. Naudojant bendrojo naudojimo sandėlį teikiamos tam tikros lengvatos, priklausančios nuo atskirų rodiklių.

Bendrojo naudojimo sandėlių aptarnavimas

Bendrojo naudojimo sandėlių teikiamos paslaugos konkuruoja su privataus sandėlio vykdoma veikla.

Prie bendrojo naudojimo sandėlio teikiamų paslaugų galima priskirti šias:

1. Atsargų apskaita;

2. Atsargų priėmimas sandėliavimui;

3. Saugojimas;

4. Sugadintų atsargų “gelbėjimas”;

5. Žymėjimas ir etikečių tvirtinimas;

6. Informacija apie produkcijos sugadinimą;

7. Atsargų vežimas;

8. Vietinis rūšiavimas, išsiuntimas;

9. Klientų sąrašai;

10. Užsakymų sukomplektavimas;

11. Pakavimas.

Papildomai bendrojo naudojimo sandėliuose yra atliekama:

– metinė atsargų apskaita;

– užsakymų priėmimas išeikvotų atsargų atstatymui;

– atsargų perdirbimas;

– informacija apie įrenginių pertvarkymą.

Bendrojo naudojimo sandėlių teikiamos paslaugos daugeliui klientų yra individualaus pobūdžio. Bendrojo naudojimo sandėliuose bandoma teikti tokias paslaugas, kurios patenkintų individualius kliento poreikius.

Bendras atsargų saugojimas ilgai buvo bendrojo naudojimo sandėlių pagrindinė operacija. Paskutiniu metu vis didėja įvairiapusė bendrojo naudojimo sandėlių teikiama aptarnavimo veikla. Bendrojo naudojimo sandėliai šiuo metu teikia daug naudingų aptarnavimų rūšių: nuo tradicinės saugojimo funkcijos iki visiško klientų aptarnavimo.

Bendrojo naudojimo sandėlių tarifai

Bendrojo naudojimo sandėlio teikiamų aptarnavimų tarifai yra fiksuoti, kurie paprastai išreiškiami vietos kaina per periodą – pavyzdžiui, litais už kvadratinį metrą per tam tikrą laiko tarpą. Logistikos menedžeris, dirbantis sandėlyje, turi žinoti faktorius, nuo kurių priklauso nuolat kintantys tarifai.

Vertė. Sandėlis turi tam tikrą teisiškai apibrėžtą atsakomybę už saugomas prekes. Vadinasi, didėjant prekių vertei, didėja rizika. Logistikos menedžeris gali sumažinti riziką, siekdamas idealaus atsargų įpakavimo.

Naudojant apsauginį pakavimą, galima sumažinti sudužimo galimybę. Taip pat tai apsaugo nuo kitų saugomų atsargų neigiamo poveikio, kuris gali iš dalies arba pilnai sugadinti kitas kartu sandėliuojamas atsargų rūšis. Ant įpakavimo reikia pažymėti kaip elgtis su prekėmis. Jei šių metodų dėka bendrojo naudojimo sandėlyje rizika sumažėjo, tai tarifai taip pat bus sumažinti.

Kiekis ir tvarkymas. Tarifams turi įtakos saugomų atsargų kiekis ir naudojama sistema. Skirtingi atsargų sandėliavimo tarifai yra nuolat bendrojo naudojimo sandėlio paslaugomis besinaudojančioms firmoms ir toms, kurios minėtų sandėlių paslaugomis naudojasi tam, kad patenkintų savo poreikius sezono metu.

Lyginamasis svoris. Sandėliavimo tarifai paprastai nustatomi atsižvelgiant į plotą, t.y. remiantis kvadratūra. Kai kurių sandėlių atsargų saugojimo kainos pagrįstos atsargų lyginamuoju svoriu. Kitaip sakant, jos nustatomos, kaip ir transportavimo kainos, pagal svorį. Nustatant tarifus remiantis atsargų lyginamuoju svoriu, galima našiau išnaudoti sandėlio plotą.
daiktai užimtų mažiau vietos.

Aptarnavimai. Kaip buvo minėta anksčiau, bendrojo naudojimo sandėliai be pagrindinės saugojimo funkcijos gali pasiūlyti daug kitų aptarnavimų. Nuo teikiamo aptarnavimo lygio priklauso sandėlių taikomų tarifų dydis.

3. SANDĖLIŲ IŠDĖSTYMAS

Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo – gabenimo maršrutų iki gamybos vietų ir gavėjų minimizavimo aspektų. Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskyrimo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį. Teisingas sandėlių išdėstymas patenkina šiuos abu reikalavimus.

Išdėstant sandėlius, gali susidaryti dvi situacijos:

• talpos požiūriu iš anksto numatoma sandėlio struktūra. Išdėstymo vietą įmonės viduje pagal galimybes reikia parinkti tokią, kad būtų galima minimizuoti transporto kaštus.

• talpos požiūriu parenkama laisva sandėlio struktūra. Sandėlių išdėstymas priklauso nuo visos įmonės išdėstymo vietos parinkimo.

Sandėlių išdėstymo vietos planavimas jokiu būdu negali būti svarstomas neatsižvelgus į tokias sritis:

• bendrą įmonės strategiją ir specialią sandėlių strategiją;

• aprūpinimo logistikos koncepciją;

• marketingo logistikos koncepciją;

• kaštus;

• įmonės organizavimo struktūrą;

• išorės sąlygas.

3.1. Apibrėžiamieji veiksniai

Išdėstymo vietą lemia tokie veiksniai:

A. Sandėlių rūšys

Sandėliuojamų medžiagų pažiūriu sandėlių rūšys turi didelę įtaką parenkant sandėlių išdėstymo vietą. Išdėstymo vietą nulemia sandėlių rūšys:

• medžiagų sandėliai;

• gatavos produkcijos sandėliai;

• prekių sandėliai;

• įrankių sandėliai;

• atsarginių dalių sandėliai;

• biuro medžiagų sandėliai.

B. Vidaus veiksniai

Sandėlių išdėstymo vietą lemia tokie vidaus veiksniai:

• prekių skaičius;

• sandėlių vienetų rūšis;

• sandėlių vienetų svoris ir aukštis;

• maksimali sandėlio talpa;

• pristatymo į sandėlį rūšis;

• pristatymo dažnis;

• gavimų į sandėlį skaičius per laiko vienetą;

• išdavimų iš sandėlio skaičius per laiko vienetą;

• išdavimų rūšis;

• reikalingas laikas atsargoms gauti, kontroliuoti ir prižiūrėti;

• ypatingi sandėliuojamų krovinių reikalavimai.

C. Išorės veiksniai

Išorės veiksniai įmonėms neturi arba turi tiktai ribotą įtaką. Šiuo atveju tai:

• valstybiniai leidimai arba statybų nuostatai, aplinkosaugos leidimai, pavojingų krovinių derinimai, garso slopinimo priemonių leidimai ir kt.;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2708 žodžiai iš 9022 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.