Sandėlių tipai ir apsirūpinimas sandėliavimo įranga
3 (60%) 2 votes

Sandėlių tipai ir apsirūpinimas sandėliavimo įranga

1121314151

Turinys

Įvadas 3

1. Sandėlių tipai 4

2. Sandėlių išdėstymas ir jų našumo rodikliai 10

3. Sandėliavimo uždaviniai 11

3.1 Sandėliavimo pakopos 11

3.2 Sandėlių dydis ir medžiagų sandėliavimo uždaviniai 12

3.2.1 Priėmimas į sandėlį 13

3.2.2 Atsargų kontrolė ir priežiūra 15

3.2.3 Medžiagų išdavimas iš sandėlio 15

3.3 Sandėlių funkcijos 17

4. Sandėliavimo įranga 19

Išvados 27

Literatūra 28

Įvadas

Logistikoje sandėliavimas suprantamas žymiai plačiau nei krovinių saugojimas, tai yra visa sandėlių sistema.

Sandėliavimo sistema- tai techninių, organizacinių ir informacinių priemonių, kuriomis atliekamas produkcijos priėmimas, sukrovimas į sandėlį, sandėliavimas, atrinkimas ir pasiruošimas išduoti pristatymui į vartojimo vietas, visuma.

Ši sistema vykdo dvi pagrindines funkcijas:

• Atstoja buferį medžiagų ir prekių srauto sistemoje;

• Yra tarsi tranzito pakopa, kurioje atgabenti kroviniai išskirstomi, performuojami ir, jei reikia, papildomos jų atsargos.

Sandėliavimas siaurąja prasme atlieka laiko perdengimo tarp turimų medžiagų ir jų poreikio funkciją. Sandėliavimo procesas prasideda medžiagų priėmimu ir baigiasi gaminių išdavimu į persiuntimo sandėlį.

Sandėlių logistikos uždavinys- sukurti visų sandėliavimo rūšių, taip pat krovinių gabenimo sistemą iki pat prekių paskirstymo.

Sandėliavimo proceso skirtumai ypač išryškėja apsirūpinimo ir distibucijos (pagamintos produkcijos) sandėliuose. Apsirūpinimo sandėlių pajėgumai orientuojami į gamybos poreikius. Distribucijos sandėliai orientuojami pagal jų pasirengimą tiekti gatavą produkciją. Tokios sandėlių ūkio funkcijos kaip prekių atvežimas, kontrolė, prekių judėjimas, sandėliavimas, rūšiavimas ir atranka, prekių išdavimas, priklauso nuo sandėlio tipo.

1. Sandėlių tipai

Logistikos sferoje vyrauja keturi sandėlių tipai- gamyklų, centriniai, regioniniai ir išdavimo sandėliai, arba realizavimo bazės. Šių sandėlių tipai yra būdingi vidaus rinkai.

Gamyklų sandėliai

Gamyklų sandėliai dar vadinami gatavos produkcijos sandėliais. Jie paprastai būna netoli nuo gamybos vietos ir skirti trumpalaikiam produkcijos sandėliavimui. Juose sandėliuojama tik toje vietoje gaminama produkcija.

Centriniai sandėliai

Tai kita sandėliavimo pakopa, einanti po gamyklų sandėlių pakopos. Šių sandėlių skaičius dažniausiai būna ribotas, tačiau juose sandėliuojami visi įmonėje gaminami gaminiai. Jų funkcija yra papildyti prekių atsargas sandėliuose, kurie sudaro tolesnę sandėliavimo pakopą.

Regioniniai sandėliai

Regioniniai sandėliai įrengti tam tikrame regione, kurį sudaro kelios sritys. Toks sandėlis yra savotiškas buferis tarp gamybos ir realizavimo rinkos. Savo atsargomis jis sumažina pirmesnių ir paskesnių sandėliavimo pakopų krūvį.

Realizavimo bazės

Žemiausioje sandėlių hierarchijos pakopoje yra realizavimo bazės, decentralizuotai išsidėsčiusios po visą pardavimo sritį. Jų paskirtis – turimus prekių kiekius išskirstyti pagal pirkėjų užsakymus ir paruošti pristatyti klientams. Realizavimo bazės tiesiogiai priskiriamos tam tikrai pardavimo sričiai ir ten esantiems pirkėjams.

Tarptautinės įmonės sandėliavimo funkcijos yra tos pačios kaip ir nacionalinėje įmonėje, tačiau tarptautinėms įmonėms iškyla dar kitų sandėliavimo problemų.

Tarptautinis apsirūpinimas medžiagomis ir žaliavomis, taip pat distribucijos procesai tarptautiniu mastu dėl tolimų nuotolių sukelia būtinybę padidinti turimas atsargas. Užsienio rinkose multinacionalinėms įmonėms keliami kiti tiekimo reikalavimai negu vietinėms įmonėms, kurios geriau ir greičiau prisitaiko prie rinkos paklausos. Tarptautinis verslas turi įvairių galimybių kurti sandėliavimo sistemą. Siekiant sumažinti transportavimo išlaidas greitai ir dažnai transportuojant prekes užsienio rinkoje, steigiamas labai didelio pajėgumo sandėlis. Formuojamos kuo didesnės krovinių partijos ir iš gamybos vietos gabenamos į užsienyje esantį sandėlį. Ši sistema sumažina dokumentų tvarkymo sąnaudas ir muito išlaidas.Be to, minimizuojamos transportavimo išlaidos. Ji greitai prisiderina prie paklausos augimo, nes turimos sandėlyje atsargos yra didelės. Tranzito sistemai būdingas dažnesnis ir greitesnis prekių srautas iš savo šalies į realizavimo šalį. Visa tai reiškia, kad galima gerokai sumažinti sandėliavimo užsienyje esančiame sandėlyje išlaidas.

“Multi-country” sandėliavimas užima tarpinę poziciją Tarp klasikinės ir tranzitinės sandėliavimo sistemos. Užsienyje įrengiamas centrinis sandėlis, kuris aprūpina reikiamomis prekėmis greta esančius sandėlius. Prekių srautas iš gamybos vietos į centrinį sandėlį gali būti organizuotas pagal klasikinę sistemą. “Multi-country” sandėlis prekių srautą nukreipia arba tiesiogiai pirkėjui kaimyninėje šalyje, arba priima į įmonės filialą. Šios sistemos trūkumas – nemažos organizacinės išlaidos ir sandėlio vietos parinkimo problema. Minėtų sunkumų priežastis – kompleksiškesnė logistinė sistema su aukštu internacionalizavimo laipsniu. Be to, iškyla papildomų problemų dėl verslo politikos.

Pagal konstruksiją ir saugojimo sąlygas sandėliai yra skirstomi į atvirus, uždarus ir specialius sandėlius (žr. 1 pav.).

1

pav. Sandėlių tipai

Šaltinis: autoriaus sukurtas pagal Minalgos R., Logostika. 2001. 140p.

Atviri sandėliai skirti įpakuotiems gaminiams sandėliuoti (įrengimai, staklės) taip pat kroviniams, kurie nebijo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio, pvz., įvairioms inertinėms statybos medžiagoms, metalų rūdoms, metalo laužui, akmens anglims ir pan.

Atviro tipo sandėliams priskiriami pusiau uždari sandėliai ir atviros aikštelės. Pusiau uždari sandėliai pagal perimetrą turi ne visas sienas, o tiktai stogą arba gali būti visiškai be sienų (stogas ant kolonų arba atramų).

Atvirų aikštelių sandėliai turi tvirtą paviršių, padengtą asfaltbetoniu arba betonu su nuolydžiu dregmės pertekliui pašalinti. Aikštelės yra su aptvaru ir vartais transporto priemonėms judėti. Jos privalo turėti pakankamą plotą kroviniams sudėti ir transporto priemonėms manevruoti.

Uždari sandėliai skirti kroviniams, kuriems reikia tam tikrų sandėliavimo sąlygų (mikroklimato)- temperatūros, drėgmės ir pan., sandėliuoti. Jie gali būti šildomi ir nešildomi, vienaaukščiai (iki 8 m aukščio) ir daugiaaukščiai. Daugiaaukščiuose sandėliuose būna įrengti krovininiai liftai. Uždaruose sandėliuose taip pat laikomi vertingi kroviniai. Uždarų dandėlių tipui priklauso ir ir vienaaukščiai aukštuminiai stelažiniai sandėliai (12 m ir aukštesni). Šiuo atveju stelažai gali būti pastato konstrukcijos dalis, laikanti stogo perdangą.

Specialūs sandėliai. Specialiuose sandėliuose sandėliuojamos medžiagos, turinčios spacialių fizinių, cheminių ar biologinių savybių. Tokie sandėliai pritaikyti sandėliuoti naftai ir jos produktams, cheminėms medžiagoms, greitai gendantiems produktams, grūdams ir pan. Tokių sandėlių įrengimas ir juose naudojami įrengimai gerokai skiriasi nuo atviro ir uždaro tipo sandėlių.

Nacionalinių sandėlių tipai ir konstrukcinės ypatybės yra analogiškos tarptautiniams sandėliams, tačiau gali skirtis savo našumo ir pajėgumo charakteristikomis.

Sandėliavimo funkcijos vykdomos ne tiesiog sandėlyje, o tam tikros rūšies sandėliuose.

Sandėlių rūšys nustatomos juos klasifikuojant pagal skirtingus požymius.

Pagrindiniai sandėlių požymiai yra tokie:

• priklausomybė nuosavybės požiūriu;

• santykiai su rinka;

• centralizavimo laipsnis;

• reikšmė;

• pridėtinės vertės sudarymo procesas;

• sandėliuojami kroviniai;

• išdėstymo vieta;

• sandėlių konstrukcija;

• krovinių padėtis sandėliavimo metu;

• automatizavimo laipsnis;

• sandėlių priemonės;

• sandėlių įrengimai;

• sandėlių transporto priemonės.

Pavyzdžiui:

Pagal rinkos santykius yra tokių rūšių sandėliai:

• aprūpinimo sandėliai;

• realizavimo sandėliai.

Pagal reikšmę sandėliai skirstomi į:

• pagrindinius sandėlius;

• šalutinius sandėlius.

Pagal laikomus krovinius:

• medžiagų sandėliai;

• gatavos produkcijos sandėliai;

• prekių sandėliai;

• įrankių sandėliai.

Pagal sandėlių įrenginius skirstomi:

• stelažiniai sandėliai;

• padėkliniai sandėliai;

• talpyklų sandėliai;

• spintų sandėliai;

• vitrinų sandėliai.

Pagal pastato konstrukciją:

• dengti (vienaaukščiai arba daugiaaukščiai, šildomi ar nešildomi);

• pusiau dengti;

• atviri;

• specialūs.

Pagal atsparumą ugniai:

• nedegantys;

• sunkiai degantys;

• degantys.

Pagal veiklos pobūdį:

• gamyklų sandėliai (gamyklų sandėliai dar yra skirstomi į: • tiekimo atsargų(žaliavų); • vidinius (gamybos proceso); • realizavimo);

• sandėliai, esantys logistikos sistemos grandinėje tarp gamintojo ir vartotojo.

Priklausomai nuo atsargoms reikiamos temperatūros:

• paprasti;

• šildomi;

• su pažeminta temperatūra;

• sandėliai-šaldytuvai.

Pagal aukštį:

• Žemi – iki 7 metrų;

• Vidutiniai – nuo 7 iki 25 metrų;

• Aukšti – nuo 25 iki 40 metrų.

Sandėlių nuosavybės tipai – nuosavi ir nuomojami (bendro naudojimo).

Įmonė nusprendusi padidinti sandelių skaičių, turi dvi galimybes: galima įsigyti vienodą sandelį arba naudotis bendro naudojimo sandeliu.sprendžiant kurį variantą pasirinkti, reikia apsvarstyti galimybes ekonominiu požiūriu. Sprendimas paprastai daromas atsižvelgiant į kainas. Esant mažoms atsargų apimtims bendrojo naudojimo sandelis yra geriausias variantas. Didėjant atsargų apimčiai efektyviau yra naudoti nuosavus įrenginius.

Privatus sandėlys. Norint privatų sandelį padaryti ekonomišką reikia,didelės apyvartos. Reikia suprasti,kad išlaidos atsargų vienetui privačiame sandelyje yra nemažesnės negu bendrojo naudojimo sandelyje, kitaip sakant privatus sandelys niekada nebus pigesnis. Sandelio panaudojimo lygis arba apyvarta turi būti stabili ištisus metus.

Bendro naudojimo sandeliams nereikia jokių investicijų, naudodama firma šiuos sandėlius gali padidinti įplaukas,išvengti investavimo ir finansinės rizikos ( kaip būna naudojant privatų sandelį). Pagal kintančią paklausą firma gali laikyti atitinkamą kiekį atsargų bendro naudojimo sandeliuose. Tiesioginis kontraktas tarp krovinių siuntėjo ir sandelio menedžerio leidžia gauti įplaukas anksčiau nei privačiame sandelyje. Firma turi mokėti įvairius mokesčius. Naudojant bendrojo naudojimo sandelį
teikiamos tam tikros lengvatos priklausančios nuo atskirų rodiklių.

Nuosavo ar nuomuojamo sandelio problema sprendžiama pasirenkant tokius kriterijus, kaip sąnaudų minimumas. Esant dideliai paklausai ir didelei apyvartai geriau turėti nuosavus sandelius. Tokiu atveju lengviau kontroliuoti produkcijos laikymo sąlygas, kontroliuoti produkcijos laikymo sąlygas, koreguoti prekių realizacijos strategiją.

Kai yra skverbiamasi į naują rinką, tuomet geriau nuomuoti sandelius. Nuomuojant sandelius įmonei neraikia daryti didelių investicijų. Tai sumažina finansinę riziką, taip pat padidina sandėlių talpumo poreikio lankstumą, nes galima keisti nuomos sąlygas. Taigi sandelio pasirinkimas priklauso nuo produkcijos kiekio, kainos.



Pagrindiniai sandėlių tipai pagal jų skirstymą:

1) modifikuotas būdas, kai išskiriamos zonos didelės saugyklos;

2) taikomas žaliavų saugojimui ir surinkimui, atlieka asortimento atrinkimo funkciją;

3) rezervų ir aktyviųjų zonų tipas, kai atvežama dideliais kiekiais ir saugoma saugyklose yra tam tikros aktyvios zonos, kur pateikiama pagal klientų pageidavimus (mažais kiekiais).

Svarbiausi atsargų sandėliavimo metodai: kiekvienai atsargų rūšiai reikia atitinkamų sandėliavimo sąlygų ir jis neapsiriboja vien tik atsargų laikymu jame, atliekamos ir kitos funkcijos, todėl svarbu koks yra sandėliavimo tikslas, nuo to priklausys sandėliavimo metodo parinkimas. Atsargų saugojimas gali būti:

stacionarinis – atsargos išdėstomos stalažuose, lentynose;

su judamu įtaisu – tai dėžių tipo padėklai ir konteineriai, kuriuos galima krauti vieną ant kito, saugoti bet kurioje sandėlio dalyje

2. Sandėlių išdėstymas ir jų našumo rodikliai

Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo- nacionalinių įminių sandėlių išdėstymo principai skiriasi nuo tarptautinių sandėlių. Tačiau gabenimo maršrutų parinkimo ir gabenimo kaštų minimizavimo požiūriu tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių sandėlių vietų parinkimas turi tenkinti tuos pačius reikalavimus. Medžiagų srautas į sandėlius ir įvairias paskirstymo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpį. Teisingas sandėlių išdėstymas patenkina šiuos abu reikalavimus.

Išdėstant nacionalinius sandėlius gali susidaryti tokios situacijos:

• našumo ir talpos požiūriu iš anksto numatoma sandėlio struktūra.

Išdėstymo vietą pagal galimybes reikia pasirinkti tokią, kad būtų galima minimizuoti transporto kaštus;

• našumo ir talpos požiūriu pasirenkama laisva sandėlio struktūra.

Sandėlio išdėstymas priklauso nuo jo paskirties.

Tarptautiniams sandėliams vieta parenkama labiau atsžvelgiant į transporto infrastruktūrą. Pagal tai sandėliai yra steigiami prie vandens kelių ir vadinamieji sausumos sandėliai.

Prie vandens kelių esančiuose sandėliuose laikomos vidaus vandenų keliais- upėmis, kanalais arba jūrų keliais gabenamos prekės. Jos perkraunamos iš laivo tiesiai į sandėlį ir atvirkščiai. Prie vidaus vandenų kelių esančiuose sandėliuose anksčiau buvo sandėliuojami tik birieji kroviniai- anglys, trąšos, inertinės statybinės medžiagos. Pastaruoju metu vis didėja sandėliuojamų vienetinių krovinių kiekiai- ypač gabenamų konteineriuose.

Sausumos sandėliai dažniausiai išdėstomi stambiuose pramonės ir administraciniuose centruose: prie kelių ir geležinkelio atšakų, kad būtų patogu krovinius perkrauti iš krovininio automobilio arba iš vagono tiesiai į sandėlį.

3. Sandėliavimo uždaviniai

Kaip minėta, pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo reguliavimas.

3.1 Sandėliavimo pakopos

Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti išdėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis reguliuojamas medžiagų srautas, todėl šiam tikslui yra atskiri sandėliai.

I sandėliavimo pakopa:

I sandėliavimo pakopa yra gavimo sandėliai. Jų uždavinys- užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. Iš jų taip pat naudojamos spekuliatyvias ir tarpines funkcijas.

II sandėliavimo pakopa:

II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė šių sandėlių funkcija yra tarpinė.

III sandėliavimo pakopa:

III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų.

Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas.

IV sandėliavimo pakopa:

Ši sandėliavimo pakopa literatūroje aprašoma ne taip dažnai kaip kitos jau minėtos sandėliavimo pakopos. Į IV sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

3.2 Sandėlių dydis ir medžiagų sandėliavimo uždaviniai

Pasirenkant sandėlių dydį ir dizainą reikalinga tam tikra pirminė informacija, pirmiausia reikia prognozuoti, kokia bus paklausa kiekvienam produktui rinkoje, tuomet reikia numatyti, kokio dydžio bus užsakymai, apskaičiuoti reikalingas atsargas, numatyti apsidraudimo atsargų dydį. Šitas dydis paverčiamas trimate diversija, tai yra kiek realiai užims tūrio, tai padės
palečių ir padėklų skaičių, taigi bus žinomas ploto poreikis planuojamai rinkai ir produkcijai. Prie gauto ploto reikia pridėti vieną trečiąją pagalbinėms patalpoms, ofisams, be to reikia skirti užsakymui, priėmimui ir surinkimui vietos. Užsakymo surinkimo vietos poreikį apspręs produkcijos ypatybės, paklausos poreikis, klientų skaičius. Nuo užsakymų surinkimų vietos daug priklauso klientų aptarnavimo kokybė. Kartais užsakymų priėmimo ir surinkimo zonos sutampa. Įmonė turi apsispręsti ar transporto priemonės iškraus ir pakraus prekes sandėlyje ar lauke. Jei numatyta pakrauti ar iškrauti reikia numatyti vietos manevravimui. Sandėlyje turi būti skirta vieta tarai, įrangai, paletėms saugoti. Atskirais atvejais vietos gali reikėti atvežtos produkcijos priėmimui, perskaičiavimui, kokybės tikrinimui. Dalį vietos reikia numatyti atliekoms, brokuotai produkcijai, panaudotai produkcijai sandėliuoti.

Sandėlio interjeras – koks bus prekių išdėstymas. Sandėlyje svarbiausia bus prekių specifika. Sandėliai skirstomi pagal išdėstymą, t.y. padėklų sandėliai, lentynų sandėliai, spintų sandėliai (skirti įvairioms smulkioms prekėms).

Sandėlių išplanavimo ir dizaino principai:

1) vienas pastatas – tiesios linijos variantu;

2) naudoti efektyvią manipuliavimo techniką;

3) efektyvaus produkcijos saugojimo planas, prekes reikia išdėstyti taip, kad būtų sumažintas operacijų skaičius ir taip didintų efektyvumą;

4) minimizuoti tarpus tarp palečių eilių, taip pat vietą skirtą manipuliavimo priemonėms apsisukti;

5) kuo naudingiau panaudoti sandėlio aukštį, t.y. išnaudoti tūrį. Šis principas aktualus urbanizuotose zonose įsikūrusiom įmonėms.

Sandėlius sudaro keturios zonos:

1) priėmimas;

2) pagrindinis sandėliavimas;

3) užsakymo paruošimas;

4) išsiuntimas;

3.2.1 Priėmimas į sandėlį

Priimant medžiagas į sandėlį atliekamos tokios operacijos:

2 pav. Operacijos atliekamos priimant medžiagas į sandėlį

Šaltinis: autoriaus sukurtas pagal Minalgos R., Logistika. 2001. 297p.

Medžiagų priėmimas

Medžiagų priėmimas sudarytas iš tokių procesų:

• medžiagų priėmimo;

• tapatybės kontrolės;

• sąskaitų kontrolės;

• priimamų medžiagų duomenų nustatymo.

Tapatybės nustatymas

Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybę. Šiuos kriterijus apibūdina:

• sandėliuojamų medžiagų rūšis;

• matmenys ir tūris;

• svoris;

• temperatūra;

• krovinio pavojingumo laipsnis;

• saugojimo ir priežiūros poreikis;

• sandėliavimo vienetai;

• paėmimo dažnis.

Išdėstymas

Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu- vietos sandėlyje paskyrimu. Vieta sandėlyje paskiriama pagal kaupimo arba lokalinį principą.

Pagal kaupimo principą kiekvienas krovinys turi sandėlyje nustatytą vietą, todėl nepakankamai panaudojamas sandėlių pajėgumas.

Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos- po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama.

Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterinis sandėlio valdymas.

Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas. Chaotiško principo pavyzdys- sukšti stelažiniai sandėliai.

Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elekrpniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo aukščio ir lentynų ilgio.

Ypač efektyvus lokalinis sandėliavimo būdas, nes galima pasiekti aukštą automatizavimo laipsnį.

Yra naudojami tokie sandėliavimo įrenginiai:

• centriniai elektroniniai duomenų apdorojimo įrenginiai, kuriais tvarkomos atsargos ir saugoma informacija apie sandėliuojamus krovinius. Į jas įeina krovinių judėjimo operacijos sandėlyje nenurodant sandėliavimo vietos;

• aukštų stelažų skaičiavimo mašina, gaunanti informaciją apie krovinių judėjimo operacijas iš centrinių elektrononių duomenų apdorojimo įrenginių.

Elektroninė duomenų apdorojimo įrenginių sistema sugeba optimizuoti talpinimą į sandėlį ir krovinių išdavimo maršrutus.

Techninis priėmimas į sandėlį

Techninis priėmimas į sandėlį dar vadinamas materialiniu priėmimu.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2940 žodžiai iš 5862 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.