SAPARD programa
· Metodas
· SAPARD prioritetai
· Biudžetas ir bendri finansavimo principai
· SAPARD programa Lietuvoje
SAPARD programa – Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programa – įsteigta ES Tarybos reglamentu 1268/1999. Jos tikslas – remti valstybių kandidačių pastangas dalyvauti vykdant bendrą žemės ūkio politiką ir bendrojoje rinkoje. Pagal šią programą yra keliami du svarbiausi išplėstiniai veiklos tikslai:
1) padėti išspręsti prioritetines ir konkrečias žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas;
2) prisidėti prie acquis communautaire įgyvendinimo, daugiausia dėmesio skiriant bendrai žemės ūkio politikai ir kitiems žemės ūkio prioritetams.
Metodas
SAPARD diegia naują Bendrijos pagalbos trečiosioms šalims matmenį. Jos naujovė – pagalba valstybių kandidačių institucijoms įvaldant vadybos gebėjimus. Tai yra radikalus žingsnis, kadangi Europos Komisija pirmą kartą ėmėsi įgyvendinti visiškai decentralizuotą išorinės pagalbos programą. Ji perduoda Vidurio ir Rytų Europos valstybėms kandidatėms naujas ir svarbias pareigas. Įvairios SAPARD agentūros – dažniausiai jos arba yra valstybės žemės ūkio ministerijoje, arba įkurtos kaip atskiros institucijos prie žemės ūkio ministerijų – bus atsakingos už projektų parinkimą, vadybą, lėšų surinkimą ir kontrolės organizavimą. Šios agentūros veiks panašiai kaip valstybių narių finansuojančios agentūros (įkurtos pagal Europos orientavimo ir garantijų fondo (EAGFF) taisykles), o valstybėms kandidatėms įstojus į ES jos galėtų tapti finansuojančiomis institucijomis, veikiančiomis bendros žemės ūkio politikos tikslais.
Visiškai decentralizuota sistema leis valstybėms kandidatėms įgyti vertingos praktinio Bendrijos taisyklių taikymo patirties. Joms reikės taikyti panašius mechanizmus, kurių reikalauja Bendrijos teisės aktai iš valstybių narių, įgyvendinant EAGFF. Decentralizacijos procesas yra svarbus tuo, kad padeda ir valstybėms kandidatėms ir Europos Komisijai geriau pažinti vieną kitą.
SAPARD prioritetai
Taryba nusprendė, kad pagalba, skirta pasirengimui narystei žemės ūkyje, turėtų būti taikoma konkrečioms prioritetinėms sritims, nustatomos pačios valstybės. Buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar keletu iš 15 nurodytų priemonių, būtent:
investicijos į žemės ūkio valdas;
žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo bei marketingo gerinimas;
struktūrų, kurios rūpinasi kokybės, veterinarine ir augalų sveikatos kontrole, maisto prekių kontrole ir vartotojų apsauga, tobulinimas;
žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant yra tausojama aplinka ir išsaugomas kraštovaizdis;
ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas;
neatidėliotinos pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugų teikimas;
gamintojų grupių kūrimas;
kaimų atnaujinimas ir plėtra, kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas;
žemėtvarkos tobulinimas ir žemės perskirstymas;
žemės registrų kūrimas ir atnaujinimas;
profesinio mokymo tobulinimas;
kaimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas;
žemės ūkio vandens išteklių tvarkymas;
miškininkystė, apimanti ir žemės ūkio valdų apželdinimą miškais, investicijos į miškų valdas, priklausančias privatiems miškų savininkams, miško produkcijos perdirbimas ir marketingas;techninė pagalba priemonėms, kurias numato Reglamentas 1268/1999, apima ir studijas, kurios padėtų rengti programas ir stebėti jų vykdymą, skleisti informaciją ir rengti viešas kampanijas.
Tarp šių priemonių yra daug tokių, kurios įtrauktos į valstybių narių kaimo plėtros programas. Tačiau valstybėms narėms netaikomos priemonės, kurios didina kokybės, veterinarinę, augalų sveikatos kontrolę ir kurios taikomos gamintojų grupėms ir žemės registrams.
Biudžetas ir bendri finansavimo principai
SAPARD fondus sudaro 540 mln. eurų (2001 m. kainomis) per metus. Asignavimai kiekvienai valstybei yra grindžiami tam tikrais kriterijais (žemės ūkio plotai, kaimo gyventojų skaičius, BVP vienam gyventojui).
Metiniai SAPARD fondai 10 valstybių kandidačių, kurios gali pasinaudoti SAPARD parama, yra tokie (kainos indeksuotos 2000 m.):
Valstybė Eurai (mln.)
Bulgarija 53,026
Čekija 22,445
Estija 12,347
Vengrija 38,713
Latvija 22,226
Lietuva 30,345
Lenkija 171,603
Rumunija 153,243
Slovakija 18,606
Slovėnija 6,447