REFERATAS
Ežerų dumblio – sapropelio panaujino galimybės
TURINYS
Įvadas. 4
Sapropelio gavyba. 4
Sapropelio apibudinimas……………………………………………5
Sapropelio gavybos darbų organizavimas…………………..7
Sapropelio cheminė sudėtis………………………………………..7
Sapropelio panaudojimo galimybės……………………………8
Literatūra. 15
Įvadas
Sapropelis – tai biologinių procesų medžiaga, susiformavusi ežerų dugne per tūkstančius metų nuo paskutinio apledėjimo. Jis turi koloidinę drebučių pavidalo struktūrą. Labai sunkiai sausėja.
Sapropelis dar nėra kaip reikiant ištirtas ir jo panaudojimo galimybės dar nepakankamai įvertintos. Sapropelio atsargos Lietuvoje tiksliai neapskaičiuotos. Mokslininkų duomenimis, jos yra labai didelės. Vien uždumblėjusiuose valytinuose ežeruose susikaupę 1,4 mlrd.m3 sapropelio.
Manoma, kad sapropelį galima panaudoti įvairiems tikslams. Pirmiausia juo galima tręšti laukus. Tam daugiausia jis ir naudojamas. Tinkamai paruoštas sapropelis – vertinga trąša.
Sapropelį galima naudoti kaip pašarų priedą gyvuliams šerti, nes jame gausu B grupės vitaminų, aminorūgščių ir kitų biologiškai aktyvių elementų.
Sapropelis gali būti žaliava chemijos pramonei, statybinėms medžiagoms gaminti. Iš jo galima išskirti įvairius produktus: degutą, pikį, netgi skystajį kurą. Sapropelis naudojamas kosmetikoje.
Sapropelis gali būti eksportinė žaliava arba eksportinės produkcijos gamybos šaltinis.
Sapropelio gavyba
Sapropelio gavyboje naudojami dveji būdai:
Hidraulinis ir mechaninis būdas. Hidrauliniu būdu sapropelis siurbemas grunto siurbliais, čiulpvamzdžiais, pulpovamzdžiais, judėjimo įranga: gervėmis su lynais. Sapropelio kuopimas vyksta tokiu būdu: veikiant grunto siurbliui, sudaromas vakuumas ir čiulvamzdžio mechanizmas siurbia sapropelį kartu su vandeniu( ši masė vadinama pulpa); siurblio darbinis ratas sudaro slėgimą, kurio dėka pulpa pulpovamzdžiais iškeliamas ant kranto. Žemsiurbės darbas yra nenutrūkstamas, mechanizmai nesudėtingi, aptarnavimas nesunkus, nereikia daug specialistų. Todėl hidraulinis sapropelio gavybos būdas yra našiausias.
Mechaniniu būdu sapropelis yra kasamas ekskavatoriumi su palengvinto tipo kaušu ir kraunamas į savivartis metalines plačiavikšrias priekabas, kurias trauke traktorius.
Sapropelio apibudinimas
Ežere viršutiniai sapropelio sluoksniai labai vandeningi, praskiesti, dar nepakankamai susiformavę, vadinami pelogenu. Šiuose sluoksniuose, skaidantis mirusiam planktonui, ir vyksta pagrindiniai sapropelio formavimosi mikrobiologiniai procesai.
Sapropelio sluoksnio storis būna įvairus: nuo kelių iki 18 metrų. Kaupimosi greitis labai priklauso nuo vandenyje esančio augalinių ir gyvulinių organizmų kiekio. Vandens telkiniuose, kuriuose gausiai želia augalija, nuosėdos per metus sudaro keletą centimetrų. Šios nuosėdos yra labai purios, tiesiog kabo vandenyje, bet vėliau greitai supuola , irsti.
Sapropelis gali būti įvairių spalvų. Spalva turi didelę reikšme įvertinant sapropelį, nes rodo, kiek jame yra organinių medžiagų. Žalsva spalva rodo esant chlorofilą, oranžinė – karotiną, žydra – vivianitą, pilka – kalkių priemaišas, juoda arba greitai tamsėjanti – geležį. Išsiurbtas iš ežero sapropelis greitai oksiduojasi ir netenka natūralios spalvos.
Vienas būdingiausių sapropelio požymių – tai jo koloidinė struktūra. Organinia koloidai gali absorbuoti daug vandens – nuo 70 iki 97 %. Dėl koloidinės struktūros sapropelis pasižymi maža filtracija. Sapropelis turi ir specifinių savybių: Lėtai sausėja, sunkiai išgarindamas vandenį, o išdžiūvęs pasidaro visiškai kietas, netgi sumaltas į miltelius nesugeria vandens ( išskyrus karbonatingą atmainą ). Tačiau peršalęs sapropelis tampa purus, gana greitai išdžiusta iki 30 – 35 % drėgnumo.
Sapropelis turtingas įvairiomis mikrofloros, ypač bakterijų. 1g sapropelio randama nuo keleto šimtų iki dešimčių milijonų baltymus skaidančių bakterijų, isisavinančių mineralinį azotą, ir dešimtys milijonų oligonitrofilų. Mažokai arba visai nerandama aktinomicetų, celiuliozę ardančių mikroorganizmų.
Ežerų sapropelis yra daug turtingesnis mikroflora negu sapropelis, esantis po nusausintomis durpėmis. Sapropelyje, patalpintame vėdinamuose sėsdintuvuose, mikroorganizmų padaugėja 10 ir daugiau kartų. Patekęs į dirvožemį, sapropelis suaktyvina mikroorganizmų veiklą, taip pat biocheminius procesus.
Naudingųjų iškasenų gavyba
sausio 1 d.
Naudingoji iškasena 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Nafta, mln. t 0,115 0,161 0,212 0,277 0,232 0,316 0,471 0,434
Gydomosios durpės, mln. m3 0,001 0,001 0,002 0,003 0,003 … 0,001 0,001
Durpės, mln. t 0,249 0,266 0,284 0,196 0,380 0,259 0,259 0,491
Sapropelis, mln. t – – – – – – – –
Klintys, mln. t 1,376 0,963 1,109 1,323 1,060 0,850 0,894 0,986
Dolomitas, mln. m3 0,247 0,245 0,475 0,540 0,735 0,524 0,384 0,632
Opoka, mln. t 0 0 0 – – – – –
Anhidritas, mln. t – – – – – – – –
Kreidos mergelis, mln. t 0,007 0,004 0,004 0,013 0,001 0,001 – –
Molis, mln. m3 0,296 0,193 0,239 0,263 0,247 0,177 0,171 0,202
Smėlis ir žvyras, mln.
_____________________________
Išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai
sausio 1d.
Naudingoji iškasena 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Nafta, mln. t 4,9 4,7 4,8 4,7 4,5 4,2 3,7 3,2
Gydomosios durpės, mln. m3 0,6 1,1 1,5 1,5 1,5 … … 1,6
Durpės, mln. t 127,6 127,6 119,2 119,4 117,7 118,4 117,3 117,1
Sapropelis, mln. t 0,3 – 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3
Klintys, mln. t 318,4 317,3 314,1 314,6 314,4 312,4 362,9 361,8
Dolomitas, mln. m3 104,7 104,5 104,0 104,7 112,0 111,5 110,4 110,2
Opoka, mln. t 33,8 33,8 33,8 33,8 33,7 33,7 33,7 33,7
Anhidritas, mln. t 81,6 81,6 81,6 81,6 81,6 81,6 101,5 101,5
Kreidos mergelis, mln. t 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8
Molis, mln. m3 91,7 91,5 91,2 91,5 91,3 91,2 93,1 154,7
Smėlis ir žvyras, mln. m3 669,7 668,1 671,9 671,3 668,6 668,4 677,3 680,0
Statistikos Departamentas
Sapropelio gavybos darbų organizavimas
Sapropelio gavybos darbams turi būti paruoštas projektas, suderintas su Aplinkos apsaugos ministerija. Vykdant projektą, būtina griežtai laikytis gamtosauginių reikalavimų: nerengti sėsdintuvų ežero apsauginėje zonoje, paruošti žemsiurbę taip kad net avarijos atveju ežero vanduo nebūtų užterštas naftos produktais ar kitais teršalais, sapropelio nesiurbti neršiant žuvims ( jei ežere pakankamai vandens ir jis gyvybingas ).
Sapropelio cheminė sudėtis
Medžialenkės ežero sapropelio elementinė sudėtis (pagal Kanadoje padarytus mėginius)
Elementas Mato vnt. Min. Maks. Vidurkis
Mo ppm 0.8 5.5 2.7
Cu ppm 23.4 80.9 50.9
Pb ppm 7.1 75.6 27.1
Zn ppm 159 453 285
Ag ppm 0.1 0.2 0.1
Ni ppm 19.4 74.5 52.6
Co ppm 9.2 33.3 21.8
Mn ppm 310 1062 615.4
Fe % 1.05 4.15 2.77
As ppm 2.3 12.8 6.8
U ppm 5.6 33.5 15.5
Au ppb 0.6 25.3 3.3
Th ppm 5.1 15.6 10.0
Sr ppm 44 173 104.6
Cd ppm 0.4 2.6 1.3
Sb ppm 0.1 1.8 0.48
Bi ppm 0.1 0.5 0.3
V ppm 24 86 51.2
Ca % 1.88 12.43 4.97
P % 0.108 0.678 0.245
La ppm 22 64 38
Cr ppm 23.4 74.3 50.0
Mg % 0.33 1.96 1.14
Ba ppm 120 387 234
Ti % 0.028 0.059 0.044
B ppm 10 61 38
Al % 1.36 4.79 3.10
Na % 0.012 0.057 0.039
K % 0.22 0.95 0.64
W ppm 0.1 0.2 0.1
Hg ppm 0.01 0.04 0.02
Sc ppm 4 14.1 8.8
Tl ppm 0.1 0.5 0.3
S % 0.27 1.49 0.79
Ga ppm 3 13 8
Se ppm 0.8 3.9 2.0
Sio2 % 43.82 80.01 59.65
Skaičiavimai ir tyrimai atlikti Gamtos Mokslų dakrato G. Juozapavičiaus įmonės „Magma“ užsakymu. Valstybinis registracijos Nr.: 2002/104.