Sąsiaurių turistinis įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Sąsiaurių turistinis įvertinimas

Įvadas

Spartų turizmo augimą sąlygoja keletas veiksnių: globalizacija, demografiniai pokyčiai ir transporto raida. Įvairūs tyrimai konstatuoja, kad pagal apsilankiusių turistų skaičių Europa užima pirmaujančias pozicijas.

Turizmas svarbus daugelio Europos regionų plėtrai. Pasaulinės turizmo plėtros tyrimai rodo, kad per pastaruosius metus kruizinio turizmo poreikis padidėjo. Tyrimuose minima, kad kruizų skaičius nuolat auga ir matomos jo galimybės dar augti. Turizmo plėtra daro didelę įtaka bendram ekonomikos augimui.

Darbo „Sąsiaurių turistinis įvertinimas“ tema apima gana platų turistinių paslaugų spektrą. Lietuvoje tai nauja sritis todėl mažai tyrinėta.

Darbo tikslas – aptarti turizmo ypatumus ir plėtros galimybes kruiziniuose sąsiauriuose.

Uždaviniai :

1) Išanalizuoti sąvokas.

2) Aptarti gerai žinomus Europos kruizinius sąsiaurius.

3) Apžvelgti turistams siūlomus kelionių paketus kruiziniuose sąsiauriuose (Lietuvos kelionių organizavimo agentūrų).

4) Aptarti Europos Sąjungos siūlomas inovacijas kruiziniuose sąsiauriuose

Darbe naudoti metodai :

1) ES ir Lietuvos teisinių dokumentų analizavimas ir perteikimas.

2) Geografinės, turistinės, istorinės , archeologinės medžiagos paieška duota tema ir aprašymas.

3) Lietuvos kelionių organizatorių siūlomų kelionių paketų duomenų rinkimas, naudojant GOOGLE internetinės paieškos sistemą.

4) Siūlomų turistinių kelionių analizė ir apibendrinimas.

Pirmoje darbo dalyje „Turizmas sąsiauriuose“ pateikiamos pagrindinės su darbu susijusios sąvokos, trumpai aprašomi kruiziniai sąsiauriai.

Antroje darbo dalyje analizuojama, kokius kelionių paketus Lamanšo ir Skagerako sąsiaurių pažinimui siūlo Lietuvos turistinės agentūros.

Trečiame skyriuje trumpai apžvelgiamos kruizinio turizmo tendencijos. Skyrius rašytas dėl kelių priežasčių:

1. Lietuvoje kruizinis turizmas neišplėtotas, teoriniu požiūriu neegzistuoja.

2. Lietuvos turistinių kelionių organizatoriai kruizais vadina keliones, kurios nieko bendro su „kruizo“ apibrėžimu neturi.

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

Literatūros pasirinkta darbo tema yra nedaug. Siekiant kuo išsamiau pristatyti temą, reikėjo panagrinėti ES ir Lietuvos teisės aktus, įvairius ES komunikatus, strategijas, direktyvas, kurios iš pirmo žvilgsnio nesusijusios su turizmu, tačiau turi įtakos laivybai kruiziniuose sąsiauriuose (pvz.: Saugios laivybos direktyva, Žvejybos kvotų direktyvos, Locmanų tarnybų darbo reglamentas ir pan.). Tokia gausa teisės aktų rodo, kad turizmo verslas glaudžiai siejasi su ekonominiu išsivystymu. Kalbant apie turistinį vieno ar kito sąsiaurio įvertinimą teko domėtis atskirų regionų turizmo verslo konferencijų medžiagomis, nes teorinės medžiagos nedaug. Tam turi įtakos, kad su turizmu susijusių specialistų rengimas Lietuvoje yra naujovė. Tai pažymėjo ir Pirmo Lietuvos turizmo forumo dalyviai. Vilniaus teisės ir verslo kolegijos direktorė Daiva Daugvilienė per forumą sakė: „Vis dar trūksta dėstytojų – mokslininkų, nes turizmo specialybė yra labai jauna Lietuvoje ir trūksta turizmo bei viešbučių sektoriaus naujovių sklaidos, skirtos kolegijoms, ruošiančioms šiam sektoriui specialistus.“

1. Turizmas sąsiauriuose

1.1.Sąvokų apibūdinimas

Kalbant apie kruizinį turizmą pirmiausia susiduriame su sąvokų apibrėžimu.

Krovinių ir keleivių vežimo jūrų transportu metodikoje, patvirtintoje Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. DĮ- 167 kruizinis laivas apibrėžiamas taip: ”Kruizinis laivas – keleivinis laivas, suteikiantis savo keleiviams visas turistinės kelionės galimybes. Visi keleiviai turi kajutes. Yra pramogoms laive skirtos patalpos. Kruiziniams laivams nepriskiriami įprastas kelto paslaugas teikiantys laivai, nors kai kurie keleiviai šią paslaugą vadina turistine kelione jūra (kruizu). Be to, kruiziniais laivais nelaikomi laivai, vežantys krovinius ir kajutėse galintys vežti labai nedaug keleivių. Taip pat jiems nepriskiriami laivai, vykstantys į vienos dienos išvykas.”

Tuo tarpu turistinių kelionių organizatoriai (tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio valstybių) kruizinėmis išvykomis dažnai pavadina keliones keltais, ar kelių valandų ekskursijas pakrantėse, upėse, ar kanaluose. Gali būti, kad toks kruizų apibūdinimas pradėtas naudoti dėl tiesioginio vertimo iš anglų kalbos (cruise – plaukiojimas, kelionė jūra).

Kruizų verslo atstovai savo reklamose ypatingą dėmesį skiria kruizinių laivų prabangai: teigiama, kad kruizinis laivas ar laineris yra plaukiojantis kurortas ar sala, kur turistui bus suteiktos įvairiausios pramogos. Kruizinių laivų aprašymuose ypatingas dėmesys skiriamas restoranų, kajučių, pramogų ir malonumų galimų patirti laive aprašymams.

Kruizų akademijos (Cruise Accademy) tinklapyje yra pateikiama kruizų verslo filosofija. Laisvas jos vertimas skambėtų taip:

Laineryje turistas yra karalius, jo noras įsakymas įgulai. Jei negali patenkinti turisto noro, vadinasi, blogai dirbi.

Tarptautinėse kruizinio verslo konferencijose Majamyje, Hanoveryje (2007 m.) kruizų verslo atstovai akcentavo, kad per paskutinius 10 metų šis verslas plėtėsi, jo apimtys didėjo. Tačiau, atsižvelgiant į demografinę pasaulio situaciją,
atsirado nauji iššūkiai ir poreikiai šiam verslui (plačiau skyriuje 2.2. Kelionės prie Skagerako/ apie “Baltijos kruizų” projektą).

Kita mums svarbi sąvoka – sąsiauris – vandens ruožas, kuris skiria žemynus ar salas, jungia vandenynus.

Kruizinio sąsiaurio sąvokos aptikti nepavyko. Iš daugybės dokumentų (“Žaliosios knygos”, “Baltosios Knygos”, EK Žuvininkystės direktyvų, “Saugesnė ir švaresnė laivyba Europos Sąjungoje”, “EK komunikato Dėl atnaujintos ES turizmo politikos” ir kt.) buvo pabandyta suformuluoti apibrėžimą – kruizinis sąsiauris.

Kruizinis sąsiauris – tai sąsiauris atitinkantis saugios laivybos reikalavimus, kur locmanų tarnyba geba aptarnauti daug laivų, uostuose turintis išplėtotą infrastruktūrą, tenkinančią turistų poreikius, aplink uostus daug lankytinų vietų istoriniu ar kultūriniu požiūriu; sąsiauryje turi būti taikomi rekreaciniai reikalavimai. Suprantama apibrėžimas negalutinis. Manau, tikslinga būtų į jų įtraukti ir kelionių geografijos reikalavimus, pvz.: kelionėje per kruizinį sąsiaurį turistai turi būti pasiūlyta pamatyti kelias šalis, žemynus ar pan. Toliau bus aptari sąsiauriai perspektyvūs turistinio verslo požiūriu.

1.2. Bosforo – Dardanelų regionas

Bosforo sąsiauris skiria Europą ir Aziją bei jungia Juodąją ir Marmuro jūras. Sąsiauris driekiasi 31 km nuo Juodosios iki Marmuro jūros. Vidutinis plotis tarp Europos ir Azijos 1,4 km, siauriausia vieta 700 metrų, gylis sąsiaurio viduryje svyruoja nuo 36 metrų iki 124 metrų.

Bosforas (Βόσπορος) išvertus iš graikų kalbos reiškia – karvių brasta. Anot legendos Dzeusas, slėpdamas savo mylimąją nuo žmonos Heros, pavertė ją balta karve. Pastaroji, norėdama išsigelbėti nuo Dzeuso įtūžusios žmonos, pabėgimui pasirinko vandens kelią ir nuskendo sąsiauryje. Nuo to laiko jis ir gavo savo vardą. Paveiksle Nr. 1 parodyta Bosforo sąsiaurio palydovinė nuotrauka.

1 pav. Palydovinė Bosforo sąsiaurio nuotrauka

Koordinatės(WGS84 – World Geodetic System 1984) :

Platuma -41° 7′ 10″ N 41.119444°, ilguma – 29° 4′ 31″ E 29.075278°.

Jūreivystė Bosfore sudėtinga dėl didelio laivų kiekio praplaukiančio sąsiauriu ir dėl dviejų jūrų srovių – iš Juodosios jūros vanduo plūsta paviršine srove į Marmuro jūrą, o iš pastarosios giliau esanti srovė veržiasi į Juodąją jūrą. Pirma srovių susidarymo priežastis – skirtingas jūrų paviršių lygis – Juodosios paviršius yra 24 cm aukščiau, antroji priežastis – Marmuro jūros druskingumas didesnis.

Mokslininkai įrodė, kad Bosforo sąsiauris susidarė prieš 7500 metų. Per paskutinį ledynmetį, tirpstant ledui ir sniegui, vandens lygis Viduržiemio ir Juodojoje jūroje staiga labai pakilo. Per kelias dienas vanduo parmušė sau kelią , sujungdamas dvi jūras. Tokias išvadas patvirtina sąsiaurio dugno reljefas ir kiti požymiai.

Abipus Bosforo sąsiaurio įsikūręs Stambulas. Stambulas vienas judriausių uostų pasaulyje. Apie 38 tūkstančius laivų praplaukia juo kasmet. Per sąsiaurį nutiesti du tiltai- 1973 metais buvo pastatytas 1560 metrų ilgio 6 eismo juostų tiltas, 1988 metais nutiestas 1510 metrų ilgio, 8 eismo juostų tiltas. Artimiausiu metu Turkija planuoja po Bosforo sąsiauriu nutiesti geležinkelį.

Dardanelų sąsiaurio vardas kilęs iš Dardanų miesto pavadinimo. Sąsiauris yra 65 km ilgio, jo plotis nuo 1,27 km iki 7 km, vidutinis gylis 80 metrų. Senasis sąsiaurio pavadinimas – Helespontas. Šiuo pavadinimu Sąsiauris gerai žinomas graikų klasikinės literatūros mėgėjams iš Trojos karų. Net ir Dardano miestas buvo legendinės Trojos apylinkėse. Dardanelų sąsiauris jungia Marmuro ir Egėjo jūras. Sąsiauris primena plačią, vingiuotą upę. Sąsiaurio krantai neraižyti, apaugę vaismedžiais ir krūmais. Paveiksle Nr. 2 pavaizduota . Dardanelų sąsiaurio palydovinė nuotrauka.

Pav. Nr.2. palydovinė Dardanelų sąsiaurio nuotrauka

Koordinatės:

Platuma – 40° 13′ 6″ N 40.218333°, Ilguma – 26° 27′ 29″ E 26.458056°

Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai yra Marmuro jūros regiono dalis. Turistiniu požiūriu tai viena patraukliausių vietų pasaulyje. Priežastys, lemiančios regiono patrauklumą:

1) Geografinė padėtis

Skiria du žemynus – Europa ir Azija, klimatas tipiškas mediteraninis. Didžioji dalis keliautojų pažymi, kad patiria didelį malonumą ir neišdildomus įspūdžius vienos kelionės metu pabuvoti dviejuose žemynuose. Turistinis sezonas tęsiasi visus metus.

2) Socialiniai veiksniai

Turkija – parlamentinė respublika, NATO aljanso narė, kandidatė į narystę Europos sąjungoje. Apie 92-80 % šalies gyventojų yra turkai , 20-7 % –kurdai, 2,7 % – gruzinai, graikai, albanai, arabai, bulgarai, čigonai, žydai. Didžioji gyventojų dalis išpažįstą islamą. Parduotuvėse prekiaujama europietiškomis ir rytų kultūrai būdingomis prekėmis. Regionas turistams saugus.

3) Lankytinos vietos

Dardanelų ir Bosforo sąsiaurių pakrantėse gausu lankytinų vietų: Trojos miesto vieta, Stambulo turgus, architektūros paminklai (Mėlynoji mečetė, Sofijos soboras ir kt).

Įvairiais laikais ir įvairių tautų politiniame gyvenime Dardanelai ir Bosforas vaidino didelį vaidmenį; geopolitinė reikšmė ypač didelė Turkijai, Rusijai, Rumunijai, Bulgarijai. Per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius
Trans – Europinis kelias (TEM).

Kruizų verslo požiūriu tai perspektyvus regionas, nes jungia Juodosios jūros ir Viduržemio jūros kurortus. Vieno kruizo metu galima aplankyti Europos Sąjungos šalių, Rusijos, Ukrainos uostus.

1.3. Gibraltaro sąsiaurio regionas

Gibraltaro sąsiauris skiria Europos žemyną nuo Afrikos, jungia Viduržiemio jūra su vandenynu. Sąsiauris yra 65 km ilgio ir 14 – 44 km pločio, maksimalus gylis 1181 m., minimalus – 200 m. Šiaurinėje sąsiaurio dalyje yra Ispanija ir Gibraltaras (Britanijos dalis), pietinėje Marokas ir Ceuta (Ispanijos anklavas).

Sąsiauryje yra kelios salos. Pretenzijas į Perejilo salą reiškia Marokas ir Ispanija. 2003 metais abi valstybės sutarė atlikti analizę dėl traukinių tunelio po Gibraltaro sąsiauriu statybos. Paveiksle Nr. 3. pavaizduota Gibraltaro sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso

Gibraltaro sąsiauris dar vadinamas Srtogu. Šis pavadinimas paplitęs jūreivių tarpe

Gibraltaro sąsiauryje teka dvi viena kitai priešingos srovės. Paviršinė srovė, nukreipta į Viduržiemio Jūrą, per metus perpumpuoja apie 55198 kubinio metrų Atlanto vandens. Giluminė srovė teka priešinga kryptimi. Ja iš Viduržemio jūros į Atlanto vandenyną per metus prateka maždaug 51886 kubiniai metrai vandens. Gibraltaro sąsiaurio krantuose išsidėstę uolų masyvai: pietuose – Musa, šiaurėje – Gibraltaro uola. Senovės graikai jas vadino Heraklio stulpais ir manė, kad jie yra pasaulio pabaigos riba.

Gibraltaro sąsiauris yra svarbus ekonominiu ir strateginiu požiūriu. Sąsiauryje yra įsikūrę Ispanijos ( Al Džezyras, Seutas, La – Linea) ir Maroko (Tanžiras) uostai.

Pav. Nr. 3. Gibraltaro sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso

Koordinatės

Platuma 5° 58′ 18″ N 35.971667°

Ilguma 5° 29′ 9″ W -5.485833°

.

Plaukiant sąsiauriu, galima stebėti delfinus.

Turistiniu požiūriu regionas labai patrauklus.

1) Geografinė padėtis

Skiria du žemynus. Gibraltaro regionas gali pasigirti puiku viduržiemio jūros šalims būdingu klimatu, nuostabia gamta. Kraštovaizdis įvairus. Kelias į Viduržemio jūros kurortus ir istorines vietas.

2) Socialiniai veiksniai

Marokas, Ispanija, Gibraltaras – visos trys valstybės karalystės. Dėl teroristų išpuolio Madride labai sustiprintas saugumo režimas sąsiauryje. Ispanija, Didžioji Britanija ir Marokas pradėjo keistis informacija, kad veiksmingiau kovotų su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Šalys pradėjo bendrai patruliuoti Gibraltaro sąsiauryje. Pažymėtina, kad Marokas yra viena iš šalių, kuriose siūloma steigti vadinamąsias „tranzito stovyklas“. Jose, o ne ES teritorijoje, būtų apgyvendinami prašantys prieglobsčio asmenys, kol svarstomos jų paraiškos. Marokas tikisi glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiau lėšų iš ES kaip viena iš septynių šalių, patvirtinusių veiksmų planą, atitinkantį naująją ES kaimynystės politiką.

3) Lankytinos vietos

Kelionių organizatorių pristatymuose dominuoja Heraklio stulpai ir Gibraltaro tvirtovė, Gibraltaras. Nedaug užsimenama apie uostų, įsikūrusių sąsiauryje, architektūros perlus. Agentūros daugiau dėmesio skiria kurortų pristatymui.

Regionas turistams saugus.

1.4. Lamanšo sąsiaurio regionas

Lamanšo sąsiauris – sąsiauris tarp Prancūzijos pakrantės ir Didžiosios Britanijos salos. Kartu su Pa – de – Kalė sąsiauriu jungia Šiaurės jūrą ir Atlanto vandenyną. Jo ilgis 57,8 km, plotis vakaruose 250 km, plotis rytuose 32 km. Vidutinis sąsiaurio gylis – 120 metrų plačiausioje vietoje. Gylis nuosekliai mažėja iki 45 metrų maždaug ties Duvru ir Kale. Sekliausia vieta – 23,5 metro į rytus, giliausioje vietoje – 180 metrų. Sąsiauryje dažni rūkai ir lietūs. Lamanšo sąsiauris įžymus savo povandeniniu tuneliu tarp Duvro ir Kalė. Tunelio ilgis 52,5 km, 38 km eina po vandeniu, veikia nuo 1994 metų. Pagrindiniai Lanmanšo uostai – Portsmutas, Saufhemptonas, Havras, Šerbūras. Nuo vakarų Lamanšas yra padalintas į keturis laivybos regionus (Plimuto, Portlendo, Vaito ir Duvro). Sąsiauryje ryškūs potvyniai ir atoslūgiai.

Oficialiai vartojamas sąsiaurio pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos. Prancūzų kalboje moteriškos giminės daiktavardis MANCHE reiškia rankovė . Anglai vartoja kitą pavadinimą English Channel – anglų kanalas. Paveiksle Nr. 4 pateikiama Lamanšo sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso

Pav.Nr.4. Lamanšo sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso

Koordinatės:

Platuma – 50° 11′ 1″ N 50.183611°

Ilguma 0° 31′ 52″ W -0.531111°

Paskutiniais mokslininkų duomenimis Lamanšo ir Pa – de – Kalė sąsiauriai susiformavo per paskutinį ledynmetį. Tokios išvados priėjo Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) geologų grupė, ištyrinėjusi Lamanšo sąsiaurio dugną. Duomenis apie Lamanšo bei Pa – de – Kalė sąsiaurių dugnus taip pat rinko Jungtinės karalystės hidrogeografijos biuras, laivai, naudojantys visuotinę padėties nustatymo sistemą (GPS) ir echolotus. Surinkti Lamanšo dugno struktūros duomenys leidžia teigti, kad sąsiauriu praūžė didžiulis vandens srautas, buvo potvynis. Paveiksle Nr. 5. pateikiamos dvi Lamanšo sąsiaurio dugno ir Pa –de- Kale sąsiaurio nuotraukos.

Pav. Nr. 5. Lamanšo sąsiaurio dugno ir Pa –de- Kale sąsiaurio nuotraukos.

Kairėje pusėje esančioje Lamanšo sąsiaurio nuotraukoje

potvynio žymės. Dešinėje Pa – de – Kale sąsiaurio nuotraukoje ryškios baltos pakrantės – kreidos uolienos. (NASA/GSFC/MITI/ERSDAC/JAROS, U.S./Japan ASTER Science Team nuotr.).

“Londono imperatoriškojo koledžo geologai siūlo tokią jo (Lamanšo) atsiradimo įvykių grandinę. Prieš šimtus tūkstančių metų tarp dabartinių Anglijos uosto Doverio ir Prancūzijos uosto Kalė stūksojo kalnagūbris, sudarytas iš nuosėdinių kreidos uolienų. Tirpstantys ledynų vandenys šiaurėje suformavo milžinišką ežerą. Šio ežero, Šiaurės jūros protėvio, vandenis buvo sulaikiusi didžiulė ledo siena. Tuo metu pietvakariuose Britaniją su žemynu jungė siaura vos virš jūros lygio iškilusi sausumos perėja.

Tam tikru momentu vandens lygis ežere – būsimoje Šiaurės jūroje – susilygino su ledo sienos aukščiu, ir galingas vandens srautas ūžtelėjo žemyn į pietvakarius. Pirmas toks srautas galėjo sukelti didžiulį potvynį prieš 425 tūkst. metų. Galiausiai jis išplovė kreidos uolienų kalnagūbrį ir suformavo Pa – de – Kalė sąsiaurį, skiriantį Angliją ir Prancūziją. Antras srautas siūbtelėjo maždaug po 200 tūkst. metų, per paskutinį ledynmetį. Ledas vėl užkirto kelią vandeniui ten, kur dabar Šiaurės jūra, o kai vandens lygis pakilo, dar galingesnis srautas įsiveržė į Pa – de – Kalė sąsiaurį ir išplėtė jį iki dabartinio dydžio. Nuo tada Britanija tapo sala. Retkarčiais ji, kai labai nukrisdavo jūros lygis, siauručiu sausumos taku susijungdavo su žemynu.” (www.mokslasplius.lt/mokslo-naujienos/2007/07/23/didziulis-potvynis-britanija-paverte-sala ).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2519 žodžiai iš 7972 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.