Satanizmas atsiradimo priežastys
5 (100%) 1 vote

Satanizmas atsiradimo priežastys

11

Satanizmas ir jo pasekėjai visais laikais visuomenėje keldavo įvairiausių diskusijų. Ar šis judėjimas gali būti vadinamas religiniu? Galbūt tai daugiau kriminalinio pasaulio gyvenimo dalis, tik prisidengianti religijos vardu. Kas yra jo pasekėjai – ar tik eiliniai nusikaltėliai, o gal nuoširdžiai tikintys asmenys? Tenka pripažinti, jog satanizmas buvo ir iki mūsų dienų išlieka visuomenės religinio gyvenimo pogrindyje, tam tikroje jo paraštėje, ir dėl šios priežasties tampa dar sunkiau apibūdinamas.

Satanizmo terminas yra kildinamas iš lotyniško žodžio satan, reiškiančio velnią, šėtoną, taigi jau minėtas terminas reikštų velnio arba šėtono kultą. Jau šiame apibūdinime galime aptikti tam tikrą nuorodą į krikščionybę, kurioje blogio jėgoms atstovauja minėtasis šėtonas arba velnias. Šio kulto išpažinėjas – satanistas garbina šėtoną maldomis, ritualais, gyvenimo būdu, taip stengdamasis išreikšti nuolankumą savo dievybei. Sociologiniu požiūriu satanizmas, kaip ir kiekviena kita religinė srovė, gali būti atpažįstamas iš apeigų organizavimo bei sistemiškumo elementų.

Religijų tyrinėtojai nesutaria, iš kurio žmonijos istorijos laikotarpio reikėtų kildinti satanizmo arba blogio jėgų garbinimo kulto pradžią. Yra prisimenami dar senovės Egipte egzistavę tikėjimai, kur blogio jėgoms atstovavo dievybė, vardu Setas. Vis dėlto populiariausia nuomonė, jog satanizmas gimė kaip priešprieša krikščionybei. Vieni šaltiniai nurodo dar viduramžius, ir raganų deginimo ant laužų atvejus sieja su kova prieš satanizmą arba blogio jėgų garbinimą. Kiti šaltiniai teigia, jog organizuotesne forma satanizmas pasireiškė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (1638–1715) valdymo laikotarpiu, kai valdovo rūmų aplinkoje buvo atšvęstos pirmosios „juodosios mišios“. Vėliau tokios mišios buvo švenčiamos Anglijoje bei Italijoje. Jų metu buvo naudojamas apverstas kryžius bei kita krikščioniška simbolika.

Reikėtų paminėti ir XIX amžiuje Anglijoje gyvenusį „juodąjį“ magą Aleisterį Crowley (1875–1947), kuris, nors ir nelaikė savęs satanistu, o manė esąs labiau ateistas, vis dėlto aktyviai dalyvaudavo to meto diskusijose apie velnią bei tapo šiuolaikinio satanizmo įkvėpimo šaltiniu. Iki 1960 metų nėra aptikta gausių rašytinių šaltinių apie satanizmą propaguojančių grupių veiklą. Dėl šios priežasties religijų tyrinėtojai yra linkę manyti, jog jei ir egzistuodavo tokios grupės, tai jos veikdavo neorganizuotai, apsiribodavo vienos kartos adeptais. Galima manyti, jog viena iš pagrindinių satanizmą propaguojančių grupių susikūrimo priežasčių – bendras protestas prieš vyraujančią krikščionybę.

Šiuolaikinio satanizmo gimimas

Minėtoji 1960-ųjų riba žymi šiuolaikinio satanizmo gimimą, su šia data religijų tyrinėtojai sieja pirmosios organizuotos „Šėtono bažnyčios“ (“Church of Satan”) įkūrimą, kurią 1966 metais JAV įsteigė Antonas Sandoras La Vey. Vėliau, 1969-aisiais, išleistoje „Satanistinėje biblijoje“ (“Satanic Bible”) buvo aiškinama, jog „Šėtono bažnyčia“ garbina velnią, kaip stipresniojo viršenybės prieš silpnesnįjį metaforą. Tačiau, pasak religijų tyrinėtojų, šiai bažnyčiai priklausė ir asmenys, šėtoną laikantys realiu asmeniu, o ne vien metafora. Vėliau ši bažnyčia ne kartą skilo ir galiausiai visai sumenko, tačiau jos įtaka iki šiol yra juntama veikloje tų satanistinių organizacijų, kurios ieško įkvėpimo La Vey’aus „racionalistinėje“ filosofijoje.

Aptardami šiuolaikinio satanizmo fenomeną, religijų tyrinėtojai išskiria kelias jo apraiškas bei pasekėjų grupes. Visų pirma tai vadinamieji „ligoniai“, kurie, būdami paprasčiausi iškrypėliai, praktikuoja okultizmą, norėdami paslėpti savo seksualinius, sadistinius-mazochistinius, psichopatinius polinkius. Tokios grupės dažniausiai neturi jokios ideologijos ir yra trumpalaikės, o jas išaiškinus – dažniausiai žlunga. Tačiau yra tikrų, propaguojančių satanizmą organizacijų, kurios gali būti skirstomos pagal savo pasekėjus. Pavyzdžiui, galima sakyti, jog egzistuoja suaugusiųjų bei jaunimo satanizmas. Pirmuoju atveju, t.y. suaugusiųjų satanizmą propaguojančios grupės turi tam tikras doktrinas bei apeigas, vadovus bei būstines, kartais netgi spaudą. Antruoju atveju – minėtose grupėse renkasi paaugliai, kurie, apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, bando laikyti save satanistais. Tačiau šiose grupėse nėra perduodamų taisyklių ar apeigų. Jei ir yra bandoma atlikti kokias nors apeigas, tai jas inspiruoja tam tikri kino filmai, televizijos laidos ar muzikinė subkultūra. Religijų tyrinėtojai mano, jog pasaulyje galima priskaičiuoti apie penkis tūkstančius organizuotų, t.y. suaugusiųjų satanistinių grupių adeptų.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 725 žodžiai iš 1396 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.