Satrijos ragana
5 (100%) 1 vote

Satrijos ragana

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

(1877-1930)

Gal visų pirma aš jums papasakosiu kodėl Marija Pečkauskaitė

pasivadino būtent Šatrijos Ragana. Raganėle Mariją meilei mėgo vadinti

Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius

žingsnius į literatūrą. Jis labai mylėjo Mariją, bet nesulaukė iš jos tokio

pat jausmo. Taigi iš raganėlės tikriausiai ir kilo Ragana, o Šatrijos –

pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų.

(biografija):Marija Pečkauskaitė augo lenkiškai kalbėjusių bajorų

šeimoje. Jos vaikystė buvo laiminga ir saulėta, su motinos muzikavimu, tėvo

knygomis, globa bei meile, su gražios gamtos įspūdžiais ir ypatingu namų

jausmu. Iš mažens girdėdama visus aplinkinius kalbant žemaitiškai ir pati

nesunkiai išmoko šios tarmės, kurią vėliau perteikdavo dažnam savo herojui.

Marija turėjo seserį ir du brolius – abu jie mirė jauni. Talentingų brolių

mirtys – skaudžiausi rašytojos išgyvenimai. Marija Pečkauskaitė buvo

vientisos katalikiškos pasaulėžiūros. Labdara, asketiškas gyvenimo būdas ir

kūryba, paremta krikščionybės principais, sukonkretino būsimosios rašytojos

pasaulėžiūrą.

Marija mokėsi bitininkystės, vėliau įgijo teisę dirbti namų mokytoja.

P.Višinskio rūpesčiu gavusi stipendiją, ji studijavo filosofiją, literatūrą

Ciuricho ir Fribūro universitetuose. Susidomėjo pedagogika, auklėjimo

problemomis. Parašė knygą ,,Rimties valandėlė“. Ilgus gyvenimo metus M.P.

buvo mokytoja. Ji stengėsi akcentuoti esminius dalykus, ugdyti asmenybę,

pradėdama nuo kultūrino elgesio įpročių ir palengva eidama prie žmogaus

dvasios. Ji tikėjo ir pasitikėjo Dievo valia, bet bijojo ir nemėgo

paviršinio, rodomo davatkiškumo. Iš jaunų žmonių rašytoja gaudavo laiškų,

kuriuose būdavo klausiama patarimų, kaip gyventi, kaip rasti gyvenimo

prasmę. Šatrijos Raganai realybė – s i e l a. Ir savo kūryboje ji dažnai

kalba apie meilę, pasiilgimą, ilgesį liūdesį, nerimą. Lietuvių literatūrai,

ypač prozai, tai buvo dar gana nauja. Šatrijos Ragana stiprina vidinę

žmogaus raišką, mažiau dėmesio skirdama aplinkybėms.

(kūriniai):Šatrijos Ragana parašė kelias apysakas (,,Viktutė“,

,,Vincas Stonis“, ,,Sename dvare“), dramą ,,Pančiai“, keliolika apsakymų.

Meniškiausi apsakymai ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“, ,,Iš daktaro pasakojimų“,

,,Irkos tragedija“. Reikšmingiausia apysaka – ,,Sename dvare“, iš esmės

paskutinis rašytojos kūrinys, rašytas silpstant sveikatai, o vis

neapleidžiant globos, šelpimo, pagalbos vargstantiems, dėl jų daug ko

atsisakant. Rašytoja visada stengėsi savo poreikius apriboti, kad tik

galėtų ką nors sušelpti, kam nors pagelbėti. Ji buvo krikščioniško elgesio

pavyzdys, kantriai pakėlė visas negandas, sunkią ligą. Dar pilna dvasios

jėgų, eidama penkiasdešimt trečiuosius metus, ji mirė Židikuose 1930

metais. Ten ir palaidota.

Amžinosios vertybės Šatrijos Raganos kūryboje

Š.R. mintyse visada buvo sutelktos į amžinąsias vertybes: kultūrą,

knygas, muziką. Rašytoja jautė, kad menas kelia ir taurina žmogaus sielą,

veda ją toliau, negu siekia šios dienos rūpesčiai. Kaip ir daugeliui

amžiaus pradžios lietuvių inteligentų, rašytojai didelis autoritetas buvo

M.K.Čiurlionis, nors ne visada suprantamas. Skaitydami Šatrijos Raganą,

jaučiame tą pačią lietuviškumo dvasią, kylančią iš žmonių gyvenimo,

kalbėjimo, iš gamtos nuotaikų ir spalvų. Rašytoja ir apie gamtą kalba taip

kaip apie žmogaus dvasią, įsikūnijusią gamtoje jos pavidalais. Mes lengvai

galėtumėm palyginti Žemaitės pasakojimą ir Šatrijos Raganos, kadangi

Žemaitė pasakoja ramiai, o Šatrijos Ragana gana sujaudintai. Ji pirmoji

žengė žingsnį nuo objektyvaus, ramaus lietuvių prozos pasakojimo prie

sujaudinto, lyrinio kalbėjimo. Šatrijos Ragana iš karto siekia aukštųjų

jausmo tonų.

Impresionizmas

XIXa. pab.-XXa. pr.

1. Pranc. „impression“ – įspūdis.

2. Filosofinis pagrindas – įsitikinimas, kad viskas pasaulyje kinta.

3. Tikslas – parodyti kūrinių įspūdį.

4. Impresionizmas pirmiausia ėmė reikštis tapyboje. Čia svarbiausia

šviesos, spalvų ir lengvų potėpių žaismas, vizualiniai ieškojimai.

5. Rašytojas impresionistas greta vieno vaizdo deda antrą, trečią ir t.t.

Sujungti jų paprastai nesistengia. Juos dažniausiai sieja bendra

nuotaika. Vaizduojami žmonės tam tikrais gyvenimo momentais.

Atskleidžiami jų jausmai, o ne veikla.

6. Poetika sumišusi su simbolizmo ir kitų modernistų srovių principais.

7. Lyrikai būdingas vaizdo tarybiškumas, trumpalaikių reiškinio savybių

pabrėžimas, emocingumas, laisvas asociacijų žaismas, akustinė žodžių

harmonija.

8. Prozai būdingas fragmentiškas siužetas, savarankiški lyriški epizodai,

pasakojimo subjektyvumas, subtilumas, didelė
potekstės reikšmė,

trūkčiojantis, nervingas ritmas.

(kūrybos analizė ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“): Šatrijos Raganos siekimas

žodžiais išsakyti ne tik ką žmogus veikia, dirba, kaip sprendžia, mąsto,

bet ir kaip jaučia tyloje vienas, išreikštas lyriniame apsakyme ,,Dėl ko

tavęs čia nėra?“. Jausmus išsakančių žodžių kalboje nedaug, jie labai

bendri: myliu, ilgiuosi, džiaugiuosi, kenčiu. O kiekviena būsena,

kiekvienas jausmas kitoks, individualus. Jis neturi išorinių požymių,

paslėptas, slaptas, slepiamas. Jo nėra ir kartu jis yra ir daug ką, kartais

ir viską, lemia. Apsakyme ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“ pasirodo ypatingas

pasakotojas, kuris iš anksto nežino, kas ir kaip vyks; jis yra ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 870 žodžiai iš 2867 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.