Saturnas
Saturnas – antroji pagal dydį planeta Saulės sistemoje ( pusiaujinis spindulys 60300 km. ). Tai 6 pagal nuotolį nuo Saulės planeta (1,35-1,51mlrd.km.; 29,5m.). Jis daugeliu atžvilgių panašus į Jupiterį, tik dar labiau suplotas per ašigalius. Saturno vidutinis tankis pats mažiausias iš visų Saulės sistemos narių. Panašiai kaip ir Jupiteryje, Saturno paviršiuje taip pat matyti šviesios ir tamsios juostos, tačiau jų gerokai mažiau negu Jupiteryje.
Saturno temperatūra vidutiniame debesų aukšte 95 K. Tolima Saulė negalėtų tiek įšildyti. Taigi Saturnas, kaip ir Jupiteris, turi dideles vidinės šilumos atsargas. Saturno atmosferoje daugiausiai vandenilio ir helio, yra truputį metano, acetileno (C2H2), etano (C2H6), amoniako ir kt. Junginių molekulių.
Remiantis stebėjimais, nustatyta, kad Saturnas ties pusiauju apie savo ašį apsisuka per 10h14m. Tolstant nuo pusiaujo, regimojo paviršiaus kampinis greitis mažėja, vidutinėse platumose sukimosi periodas jau 10h39m.
Saturną labiausiai garsina įspūdinga žiedų sistema, kurią galima pamatyti jau ir pro mažą teleskopą. Tiesa žiūrint per mažą teleskopą žiedas atrodo vientisas. Žiūrint per didesnę skiriamąją gebą turintį teleskopą žiedas susiskaldo į tris juostas, tai yra į tris žiedus A (išorinį), B (vidurinį), C (vidinį). Žiedus skiria tamsios properšos. Ypač matosi vadinamasis Kasinio tarpas, jis siekia 4500 km. Pločio tarp A ir B žiedų. B žiedas yra ryškiausias, o C žiedas yra blankus. Šie žiedai užima zoną tarp 72000 ir 138000 km nuo Saturno centro. Vėliau buvo rasti dar 4 žiedai. Bet jie yra blyškesni už kitus. Jų plotis siekia apie 100 km. Visų žiedų storis tėra apie 2 km.
Šie žiedai sudaryti iš dalelių kurios padengtos ledu arba ištisai ledinės ir siekia iki keleto metrų. Dalelės tarsi maži palydovai skriejantys savo orbitomis aplink Saturną.
Saturnas kaip ir Žemė turi savo palydovus. Šiuo metu jų priskaičiuojama 18.
Panas (Saturno palydovas)
Artimiausia Saturno palydovas. Orbitos spindulys 133 570 km, orbitinis periodas 0.575 d., skersmuo apie 20 km. Atrastas 1991 m. tarppl. stočių Voyager 1 ir Voyager 2 nuotraukose. Pano orbita yra Saturno žiedų Enkės spragoje. Pavadintas pagal senovės graikų piemenų dievą Paną, kuris buvo vaizduojamas pusiau žmogumi, pusiau ožiu.
Minimas (Saturno palydovas)
Orbitos spindulys 185 540 km, orbitinis periodas 0.942 d., dydis 421395385 km. paviršių dengia ledo pluta su tamsių medžiagų priemaiša. Daug smūginių kraterių, didžiausias turi 130 km skersmenį. Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1789 atrado V. Heršelis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu.
Atlantas (Saturno palydovas)
Orbitos spindulys 137 670 km, orbitinis periodas 0.602 d. Netaisyklingos formos 373427 km dydžio. Skrieja prie Saturno A žiedo išorinio krašto. 1980 atrado tarpplanetinė stotis Voyager 1. Pavadintas titano Atlanto, laikančio ant savo pečių dangų, vardu.
Prometėjas (Saturno palydovas)
Orbitos spindulys 139 350 km, orbitinis periodas 0.613 d., dydis 14810068 km. Atrastas 1980 tarppl. stoties Voyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų titano Prometėjo, atnešusių žmonėms dangiškąją ugnį, vardu.
Pandora (Saturno palydovas)