[pic]
Atmosfera ir debesų sluoksnis
Kiekvienas, kas stebėjo planetas per teleskopą, žino, kad Saturno
paviršiuje pastebima mažai detalių ir jų kontrastas su aplinkiniu fonu
nedidelis. Tuo Saturnas skiriasi nuo Jupiterio, kur yra daug kontrastinių
detalių, t.y. tamsių ir šviesių juostų, bangų, Šios detalės byloja apie
Jupiterio atmosferos aktyvumą.
„Vojadžeriams“ pavyko gauti Saturno debesų nuotraukas, kuriose tiksliai
atvaizduota atmosferos cirkuliacija: dešimtys debesų juostų, o taip pat
atskiri uraganiniai vėjai. Tarp kitų aptiktas ir Jupiterio Didelės Raudonos
Dėmės analogas, nors ir mažesnis. Nustatyta, kad vėjų greitis čia net
aukštesnis, negu Jupiteryje. Taigi bebesuotumo nuotraukos demonstruoja
Saturno atmosferos savitumą. Ši atmosfera net aktyvesnė už esančią
Jupiteryje.
Kosminiai aparatai nuodugniai ištyrė Saturno viršdebesinės atmosferos
cheminę sudėtį. Jos 89% sudaro vandenilis. Antroje vietoje – helis (apie
11% pagal masę). Pažymėtina, kad Jupiterio atmosferoje jo 19%. Kitos dujos
atmosferoje – metanas, amiakas, etanas, acetilenas, fosfidas – sutinkamos
mažais kiekiais.
Duomenys, gauti iš „Vojadžerio-1“ padėjo su dideliu tikslumu nustatyti
ekvatorialinį Saturno radiusą. Debesų sluoksnio viršūnės lygyje
ekvatorialinis radiusas lygus 60330 km, t.y. jis 9,46 kartų didesnis už
Žemės radiusą. Patikslintas taip pat ir apsisukimo aplink ašį periodas (10
val. 39 min. – 2,25 kartų greičiau už Žemę). Toks greitas sukimasis privedė
prie to, kad Saturno susispaudimas daug didesnis, negu Žemės.
Magnetinės Saturno savybės
Duomenų apie magnetinį lauką išvis nebuvo iki to laiko, kol pirmieji
kosminiai aparatai pasiekė Saturną. Dėl to, kad Saturnas pagal fizines
savybes gana panašus į Jupiterį, astronomai galvojo, kad pastebimą
magnetinį lauką turi ir Saturnas. Ši hipotezė pasitvirtino.
Apskritai Saturno magnetosfera gana panaši į Žemės, bet, aišku, daug
didesnė. Išorinis magnetosferos radiusas lygus 23 ekvatorialiniams planetos
radiusams (Žemės – 10 planetos radiusų).
Radiacinės Saturno juostos tokios plačios, kad tiesiasi ne tik per žiedus,
bet ir per kai kurių vidinių planetos palydovų orbitas.
Visos planetos dalelės sukasi su vienodu periodu – tai tuo pat metu yra
didesnės planetos masės sukimosi periodas (išskyrus atmosferą, kuri sukasi
ne kaip kietas kūnas).
Žiedai
Iš Žemės su teleskopo pagalba gerai matomi trys žiedai: išorinis žiedas A,
vidutinio ryškumo; vidurinis, ryškiausias žiedas B ir vidinis neryškus
pusiaupermatomas žiedas C. Žiedai šiek tiek baltesni už gelsvą Saturno
diską. Jie yra planetos ekvatoriuje ir yra labai ploni: jų bendras plotis
apie 60 000 km, o storis mažiau nei 3 km. Žiedai sukasi ne taip, kaip
kietas kūnas, – kuo toliau nuo Saturno, tuo mažesnis greitis. Šiaip Saturno
žiedai – tai gigantiška mažų dalelių „krūva“, besisukanti aplink planetą.
Dalelės tokios mažos, kad jų nesimato ne tik iš Žemės, bet ir iš kosminio
aparato borto. Žiedų sandaros ypatybė – tamsios žiedų „skylės“, kur
medžiagos labai mažai. Didžiausia iš jų (3500 km) skiria žiedą B nuo žiedo
A.
Be žiedų A, B ir C „Vojadžeriai“ aptiko dar keturis: D, E, F bei G. Visi