Saturnas-tolimiausia iš senovėje žinomu planetų , puikiai matoma plika akimi . Tiesa iki teleskopo išradimo nebuvo galimybės pamatiti jos žiedu , kurie yra vienas iš gražiausių objektų visame danguje .
Saturno vidutinis nuotolis nuo saulės 1427 mln. km, apskriejimo priedas 29,46 metų . Jo opozicijos kartojasi kas 378 paros , taigi Saturną galima stebėti kelis mėnesius kasmet
Fizikinės charakteristikos. Saturnas yra antroji pagal dydį planeta . Jo pusiaujinis skersmuo 120660 km, ašigalis –gerokai trumpesnis , t. y . planeta labai plokščia . Taip yra , visu pirma ,dėl mažo vidutinio tankio , kuris mažesnis negu vandens ( tuo Saturnas išsiskiria iš didžiųjų planetų ), antra , dėl spataus sukimosi apie ašį. Sukimosi periodas ties pusiauju 10 h 14 min , ties ašigaliais maždauk 26 min ilgasnis . Sunku tiksliai nustatyti Saturno sukimosi periodą , kadangi jo paviršiuje nesimato jokių ryškių darinių
Saturnas- dujų milžinas , kurio svarbiausias sandaras yra vandanilis . Jame šiek tiek daugiau metano ir mažiau amoniako negu Jupiterije ; matyt dėl žemos temperatūros amoniakas Saturno atmosferoje sušąla . Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės laisvojo kritimo pagreitis ties peviršiumi bemaž toks pat kaip ir Žemėje .
Pagrindinė saturno medžiaga yra vandenilis . Arti branduolio , kur aukšta temperatūra ir didelis slėgis , vandenilis įgauna metalo savybių . Iki KA skrydžiu nieko nežinoma apie saturno magnėtini lauką . Jį atrado „Pionierius-11“, pasiekęs Saturno apylinkes 1979 m.
Žiūrint pro vidutinės galios teleskopą , Saturnas atrodo kaip gelsvas kamouliukas , kurį , panašiai kaip ir Jupiterį dengia , tik kur kas blyškesnės . Dėmės Saturno atmosferoje retos , bet jų yra . Išskyrus juostas visi dariniai yra laikini .