Ką saugome
Ilgokai primiršto šio Lietuvos pakraščio regiono gamtos, istorijos, kultūros saugojimu bei puoselėjimu pradėta rūpintis tik atgavus Lietuvos nepriklausomybę.
Iš Šalčininkų miškų urėdijos administruojamų miškų, valstybiniams parkams ir draustiniams priskiriama 10020 hektarų. Be jų, saugomoms teritorijoms priskiriami gamtinio kraštovaizdžio objektai, buveinės bei gamtos išteklių sklypai, priešeroziniai ir apsauginiai miškai, iš viso saugomoms teritorijoms priskirtų miško plotas-16213 hektarų. Tai sudaro bemaž 30 proc. visų miškų ploto.
Šalčios krašte yra apie150 saugomų kraštovaizdžio objektų ir kultūros paveldo vertybių. Miškų urėdijos teritorijoje – 4 piliakalniai, apie 20 pilkapių ir senkapių, beveik 50 kapinių Ir kapinaičių, gausybė gamtos paminklų, apie 50 dailės paminklų.Dieveniškių istorinis regioninis parkas
Parkas įsteigtas 1992 metais. Jis užima 8794 hektarus. Čia saugomi Dieveniškių apylinkių gamtos ir kultūros paminklai, senovės etnokultūros palikimas , tvarkomi ir puoselėjami vertingi kraštovaizdžio ir etnokultūros kompleksai, reguliuojamas rekreacinis bei ūkinis jų naudojimas. Svarbiausias Dieveniškių apylinkių bruožas – nuo senovės išlikęs gamtinis kraštovaizdis Iš kitų Lietuvos regionų Dieveniškės išsiskiria ir savita buitimi, archajiškais kalbos ypatumais, kultūros paminklais. Į urbanistinio paminklo – Dieveniškių miestelio keturkampę aikštę – sueina penki istoriniai keliai. Jie jungė miestelį su Vilniumi, Ašmena, Lyda ir Šalčininkais. Dieveniškių istoriniame regioniniame parke išskirta 10 draustinių.
Miškininkams ir botanikams svarbiausi Gaujos ir Stakų kraštovazdžio draustiniai. Juose 2001 metų vasarą buvo atlikti botaniniai tyrimai, kuriais siekta nustatyti miškų, natūralių pievų ir kitų žemių botaninę reikšmę. Stakų draustinyje vertingiausi botaniniu požiūriu yra miškai, kuriuose rastos kelios augalų rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Itin vertingi Stakų miške išlikę brandūs žoliniai eglynai ir kiti mišrūs medynai, atitinkantys Europai svarbių buveinių direktyvų reikalavimus todėl šie medynai yra įrašyti į “Natura 2000” Lietuvos saugomų teritorijų tinklą.Valstybiniai draustiniai
Tautiniu požiūriu bene labiausiai nukentėjusiame Šalčios krašte išliko ko gero daugiausia gamtos paminklų. Be Dieveniškių regioninio parko draustinių, Šalčininkų miškų urėdijos teritorijoje yra dar dešimt valstybinių draustinių arba jų dalių. Toli už Lietuvos ribų garsėja mūsų pajūrio kopos. Tačiau tik nedaugelis žino, jog panašių kopų esama ir kitose mūsų krašto vietose. Zygmantiškių valstybiniame geomorfologiniame draustinyje saugomas raiškus Zygmantiškių kopagūbris, susidaręs traukiantis paskutiniajam apledėjimui. Šis kopagūbris panašus į pajūrio kopas. Žemyninės kopos žemėlesnės už pastarąsias ir labiau apžėlusios augalija, todėl jų neardo vėjai, ar kaip pajūryje siautėjančios bangos. Turi kuo pradžiuginti ir kiti draustiniai.