REFERATAS
SAUGOMOS TERITORIJOS
Mažeikiai
2006
Nacionaliniai parkai
Aukštaitijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Per 30 tūkstančių hektarų plotas, išraižytas |
| |p|kalvagūbrių ir upių slėnių, augančių girių ir mėlynų |
| |i|ežerų, priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. |
| |c|Du trečdalius parko ploto dengia miškai. Beveik |
| |]|šeštadalį ploto užima ežerai. Ežerų yra daugiau kaip |
| | |šimtas. |
|[pic] |[|Aukštaitijos nacionalinis parkas pats seniausias |
| |p|Lietuvoje. Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos|
| |i|draustinių. Draustinių paskelbtas VIII – XII a. |
| |c|Šakarvos pilkapynas. Keli senieji kaimai turi |
| |]|etnokultūrinių draustinių statusą. Lankytis šiuose |
| | |unikaliuose kaimeliuose galima tik su parko |
| | |darbuotojais. Vaizdinguose ežerų pakrantėse ir |
| | |miškuose rasite stovyklaviečių, atokvėpio ir |
| | |trumpalaikio poilsio aikštelių, dideli miško plotai |
| | |skirti grybautojams ir uogautojams. Gausūs ežerai, |
| | |per 30 upių ir upelių patenkina net išrankiausius |
| | |lankytojus – parko schemose nurodyti tinkami |
| | |plaukioti ežerai ir upės, kitur smagu paplaukioti ir |
| | |pasigrožėti vandens augalais. |
|[pic] |[|Parkas – beveik visų Lietuvos gyvūnų buveinė. Savo |
| |p|lizdus turi 140 vietinių paukščių rūšių, 40 iš jų |
| |i|įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. 50 rūšių |
| |c|paukščių tik svečiuojasi. |
| |]| |
Dzūkijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Įkurtas abipus Nemuno, didžiausios Lietuvos upės. Tas|
| |p|kraštas vadinamas Dainavos vardu. |
| |i|Tai didžiausias Lietuvoje nacionalinis parkas. |
| |c|Nacionalinio parko plotas -55 tūkstančiai hektarų. |
| |]|4/5 parko dengia girios, smėlingi pušynai. |
| | |Gamtos retenybė – Skroklaus upelio slėnis, kurio |
| | |šlaituose matomi ledynų tirpsmo ženklai. Čia yra ir |
| | |didžiausias Lietuvoje Čepkelių raisto rezervatas. |
|[pic] |[|Be rezervatų, konservacinei zonai priklauso dvi |
| |p|dešimtys gamtos ir kraštovaizdžio draustinių. |
| |i|Etnokultūriniais draustiniais paskelbta keliolika |
| |c|senų parko kaimų. |
| |]| |
|[pic] |[|Parko kaimuose dar gyvas senasis gyvenimo būdas. Dar |
| |p|daug patriarchalinio natūralaus ūkio žymių. |
| |i|Išliko seni verslai, amatai, tradicinė bitininkystė, |
| |c|vaistinis žoliavimas. Čia yra daug stalių, puodžių, |
| |]|kalvių. |
| | |Nacionalinio parko miškai žymūs grybais, uogomis, |
| | |riešutais. Daugelis dzūkų iš to ir gyvena. |Kuršių nerijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Kuršių nerija -Baltijos vandenų ir vėjų sukurta |
| |p|pasaulio gamtos stebuklas. Arti šimto kilometrų |
| |i|ilgio, siaura (plotis svyruoja nuo 380 metrų iki 3,8 |
| |c|kilometro) Nerija tęsiasi nuo Sembos pusiasalio |
| |]|pietuose iki Klaipėdos sąsiaurio Šiaurėje. |
| | |Nacionalinis parkas apima visą Lietuvai priklausančią|
| | |Nerijos sausumos dalį (apima 10 tūkstančių hektarų) |
| | |bei 16 tūkstančių hektarų jūros ir marių akvatorijos.|
| | |Saugoma ir tyrinėjama gamtinė ir kultūrinė aplinka, |
| | |skatinami senieji verslai, ribojamos statybos. Apie |
| | |penktadalį Nerijos užima rezervatai, penktadalis |
| | |miškų skirtas rekreacijai. Sausumos ploto pusėje |
| | |įkurti kraštovaizdžio draustiniai. |
|[pic] |[|Ties Juodkrantę įsikūrusi ištisa garnių kolonija. |
| |p|Pavasarį ir rudenį daug įspūdžių suteikia paukščiai |
| |i|keliauninkai, kurių per metus perskrenda apie 15 |
| |c|milijonų. 50 km tęsiasi
Baltijos paplūdimys. |
| |]|Paslaptingame, ant senųjų parabolinių kopų augančiame|
| | |Juodkrantės miške – pamario padavimų ir legendų |
| | |motyvais sukurtų medžių skulptūrų ekspozicija. Tokie |
| | |patys miškai tęsiasi nuo Kopgalio iki Nidos. Jūrų |
| | |muziejus – akvariumas, įsteigtas restauravus Kopgalio|
| | |tvirtovę. Čia lankytojus pasitinka pingvinai, galima |
| | |pasigėrėti didžiule jūrų kriauklių paroda, |
| | |pasidžiaugti egzotiškomis žuvimis, nerangiais |
| | |ruoniais, daugybe kitų įdomybių. |
|[pic] |[|Marių pakrantėje, Jūrų muziejaus prieigose, įrengtas |
| |p|etnografinis Žvejų muziejus po atviru dangumi. Kuršių|
| |i|nerijos nacionalinis parkas prasideda Kopgalyje. |
| |c| |
| |]| |
Žemaitijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Vienas turtingiausių gamtos lopinėlių yra Žemaitijos |
| |p|nacionalinis parkas. Čia tyvuliuoja didingas Platelių|
| |i|ežeras. Sutelkta daug Žemaičių žemės gamtos, |
| |c|istorijos ir kultūros lobių. Šis kraštas mena |
| |]|gyvybingus pagonis, senovės pilių ir šventaviečių |
| | |laikus. |
| | |Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1991 m. Jo |
| | |plotas 21700 ha. Miškai užima 9158 ha, pelkės – 960 |
| | |ha, ežerai – 1460 ha. Jame yra 27 ežerai ir 65 |
| | |upeliai. Parke yra 215 saugomų paminklų. Šis parkas |
| | |garsus tuo, kad jame yra gausu istorinių |
| | |architektinių ir archeologinių paminklų. Iš žymesnių |
| | |architektūros paminklų reikia pabrėžti Beržorokulto |
| | |pastatų ansamblį, Platelių bažnyčią ir varpinę, |
| | |Babrungėnų vandens malūną ir vieną žymiausių – |
| | |Žemaičių kalvarijos bažnyčią, Kristaus Kančios kelio |
| | |koplyčias. |
|[pic] |[|Žemaitijos nacionalinio parko miškuose yra daug |
| |p|retųjų augalų, gyvena taurieji elniai, briedžiai ir |
| |i|stirnos, voverės, lapės ir kiškiai, bebrai ir ūdros, |
| |c|bei kiti žvėrys ir žvėreliai. Lizdus suka per |
| |]|pusantro šimto paukščių rūšių. |
| | |Parko lankytojai turi puikias galimybes pailsėti, nes|
| | |čia gausu poilsio namų ir kempingų, nurodytose |
| | |vietose galima įrengti poilsiavietes. Mėgstantiems |
| | |kaimo ramybę laukia kaimų ar vienkiemių sodybų |
| | |šeimininkai, ūkininkai ar žvejai. Aktyvaus poilsio |
| | |mėgėjus priims Platelių jachtų klubas. Čia daug |
| | |burlaivių, valčių, burlenčių ir vandens dviračių, |
| | |galima išsinuomoti kitus sporto ir turizmo reikmenis.|
| | |Vidurvasaryje vyksta plaukimo per Plateliu ežerą |
| | |varžybos. Varžybų dalyviams tenka įveikti tris |
| | |kilometrus. Vasaros pradžioje rengiamos žemaitiškos |
| | |amatų šventės. Per Jonines parko lankytojai galės |