Saugomos teritorijos bei gamtiniai ištekliai klaipėdos apskrityje
5 (100%) 1 vote

Saugomos teritorijos bei gamtiniai ištekliai klaipėdos apskrityje

KLAIPĖDOS APSKRITIS

Klaipėdos apskritis plačia ir ilga šimto kilometrų juosta driekiasi Lietuvos vakarinėje dalyje nuo Latvijos iki Rusijos sienų. Kartu su Tauragės ir Telšių apskritimis sudaro Vakarų Lietuvos regioną. Klaipėdos apskritis apima 7 savivaldybes – Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Neringos, Skuodo rajono, Kretingos rajono, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono.

Klaipėdos apskritis vienintelė iš dešimties Lietuvos apskričių, besiribojanti su Baltijos jūra ir Kuršių mariomis. Jūra, marios, Palanga, Kuršių nerija ir Neringa, Nemuno delta kartu sudaro svarbiausią Lietuvos rekreacinį regioną. Kasmet čia atvyksta ilsėtis šimtai tūkstančių vietinių ir užsienio turistų.

Apskrities centras – Klaipėdos uostamiestis. Čia gyvena apie 190 tūkst. žmonių. Priemiesčio poilsinės teritorijos – Smiltynė, Giruliai vilioja turistus savo nuostabiais smėlio paplūdimiais.

Turistai, trokštantys ramaus poilsio gamtos prieglobstyje, gali rinktis Kuršių neriją, Pamario regioną arba Karklės gyvenvietę. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO kultūros ir gamtos pasaulio paveldo sąrašą. Turistai čia pamatys aukštas pustomas vėjo arba apaugusias pušynais smėlio kopas, o įveikę Naglių gamtos rezervate įrengtą pažintinį taką, galės grožėtis Kuršių nerijos, marių ir jūros panorama vienu metu. Pamarys yra įdomus savo kultūrine praeitimi, gamtinėmis vertybėmis. Tai buvusios Mažosios Lietuvos teritorijos. Iki šiol čia apstu ryškių pėdsakų, paliktų vokiškosios kultūros. Nemuno delta – žvejų, ornitologų, botanikų, pelkėtyros specialistų rojus. Karklės kaimas Klaipėdos rajone – vienintelis Lietuvoje išlikęs žvejų kaimas prie jūros. Kaimo apylinkėse paplūdimiai yra akmenuoti. Niekur kitur Lietuvos pajūryje nepamatysite tiek mažų ir didelių akmenų.

Kretingos ir Skuodo rajonai – Klaipėdos apskrityje turtingiausi kultūriniais bei istoriniais ištekliais. Čia gausybė archeologinių vertybių – piliakalnių, pilkapių. Skuodo rajone aplankykite I. Navidansko parką, kuris pradėtas kurti 1928 metais Kalnėnų kaime, Lietuvos unikalių riedulių muziejų, įkurtą gydytojo Vaclovo Into dėka Mosėdyje. Kretingos rajono puošmena – unikali Viliaus Orvido sodyba–absurdo muziejus. Kretingos miestas garsus Kretingos Tiškevičių rūmais su žiemos sodu, peizažiniu parku. Miesto centre – senas pranciškonų vienuolynas.

Klaipėdos rajono pasididžiavimas – smėlėtoji Baltijos pakrantė, žuvingosios Kuršių marios ir Minijos upė. Čia įkurti Pajūrio regioninis parkas, Veiviržo kraštovaizdžio bei ichtiologinis, Minijos ichtiologinis bei Minijos senslėnio kraštovaizdžio, Ablingos geomorfologinis, Lužijos botaninis, Svencelės telmologinis, Kliošių kraštovaizdžio draustiniai. Klaipėdos rajonas kultūriniu požiūriu yra dvilypis, nes apima dvi skirtingas etnoso apraiškas – Mažosios Lietuvos (lietuvininkų) ir Didžiosios Lietuvos (žemaitiškąjį) etninės kultūros paveldą.

GAMTINĖ APLINKA

Klimatas

Klaipėdos apskrities klimatinės sąlygos kiek skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijų. Dėl Baltijos jūros įtakos vasaros Klaipėdos apskrityje yra vėsesnės, nei kitur Lietuvoje, o žiemos yra minkštesnės. Vidutinė metinė temperatūra pajūryje yra 7.0 0C, o visoje Lietuvoje – 6.2 0C. Vidutinė rugpjūčio mėnesio temperatūra yra 16.7 0C, sausio – -2.8 0C.

Klaipėdos apskritis, kaip ir visa Lietuva, yra drėgmės pertekliaus zonoje. Tai nulemia geografinė padėtis – Baltijos jūra ir ištisus metus vyraujanti drėgnų Atlanto masių pernaša. 1961 – 1990 m. pajūryje vidutiniškai per metus iškrito 735 mm kritulių (Lietuvoje 675 mm). Didžiausias lietingų dienų skaičius būna lapkričio – sausio mėnesiais, o mažiausias – birželio – gegužės mėnesiais.

Pajūryje sniego danga nepastovi. Dėl Atlanto cikloninio aktyvumo žiema dažni atodrėkiai. Sniego danga išsilaiko vidutiniškai 68 dienas per metus. Atskirais metais tas skaičius gali smarkiai svyruoti. Daugiausia dienų su sniego danga būna sausio ir vasario mėnesiais.

Apskrityje vyrauja pietryčių, vakarų krypčių vėjai. Žiemą dažniausiai pučia pietryčių vėjai. Vasarą dažniausiai pasitaiko vakarų krypčių vėjai. Vidutinis metinis vėjo greitis pajūryje yra 5.2 m/s. Stipriausi vėjai pučia rudenį ir žiemą. 1956 m, 1967, 1993 ir 1999 metais buvo labai stiprių audrų, turėjusių katastrofinių padarinių.

Reljefas

Pagrindinė jėga, sukūrusi ne tik Klaipėdos apskrities, bet ir visos Lietuvos reljefą buvo ledynai. Dėka jų susiformavo lygumos, kalvos, ežerai ir upės. Paskutiniai ledynai Lietuvą apleido prieš 13 000 metų. Tad geologine prasme Lietuvos ir Klaipėdos apskrities reljefas yra jaunas.

Klaipėdos apskrities reljefas yra pakankamai įvairus. Didžiausią plotą apskrityje užima pajūrio žemuma. Atskirose apskrities dalyse plyti ir kalvotasis reljefas. Išilgai Baltijos jūros tęsiasi siauras sausumos ruožas, suformuotas jūros ir vėjo. Tai smėlėti paplūdimiai, apsauginis kopagūbris ir užkopė. Vėjo ir jūros bangų dėka susiformavo ir Kuršių nerija, kurios atskiros kopos pakyla į 60 metrų aukštį. Pietvakarinėje apskrities dalyje plyti Nemuno delta. Ši teritorija nuolat veikiama potvynių, kurie nusodina didelį kiekį nuosėdų. Todėl reljefas čia yra lėkštas, lyguminis. Didžiausia Lietuvos sala – Rusnė tik per
metrą pakilusi virš Nemuno ir Kuršių marių vandens.

Apskrities pietrytinėje dalyje plyti Žemaičių aukštumos vakariniai šlaitai. Ši vietovė pasižymi didžiausiu Lietuvoje metiniu kritulių kiekiu, tankiausiu upių tinklu. Kaip ir kaimyninėje žemumoje, čia vyrauja banguota moreninė lyguma, tik paįvairinta daug gausesnių ir stambesnių kalvų.

Vandens telkiniai

Dėl drėgmės pertekliaus ir ledynmečio palikimo Lietuvoje susidarė tankus ir įvairus hidrografinis tinklas. Didžiausiu upių tankumų pasižymi vakarinis Žemaičių aukštumos šlaitas, vidutiniškai tiekiantis net 14 l vandens per sekundę iš vieno kvadratinio kilometro.

Svarbiausias vandens telkinys Klaipėdos apskrityje yra Baltijos jūra (plotas 386 tūkst. kv. km, vidutinis gylis – 48m). Lietuvai priklauso tik 99 km Baltijos pajūrio, iš jų 54 km tenka Kuršių nerijai. Lietuvos pakrantėje Baltijos jūros dugno gylis siekia iki 50 m. Kuršių nerijoje, Palangoje Baltijos jūros paplūdimiai yra smėlėti, o ties Karklė plyti klifas, paplūdimiai susiaurėję iki 8-10 m ir nusėti įvairaus dydžio akmenimis.

Pietvakarinė Klaipėdos apskrities dalis ribojasi su Kuršių mariomis. Tai didžiausias Lietuvos vidaus vandens telkinys. Kuršių marios yra Baltijos jūros lagūna, atskirta nuo jūros siaura ir ilga smėlio nerija. Lagūna susidarė prieš 4–5 tūkst. metų. Į Kuršių marias įteka Nemunas bei dar 24 mažos upės ir upeliai, o vandens perteklius nuteka giliu Klaipėdos sąsiauriu, esančiu šiauriniame lagūnos gale. Kuršių marios yra vienas žuvingiausių vandens telkinių. Per metus sugaunama apie 1,5 tūkst. t žuvies. Marių pakrantėse gausu rekreacinių vietovių. Marios tinkamos buriavimui, rekreacinei žūklei.

Klaipėdos apskritis pasižymi upių gausumu. Didžiausias pagal plotą – Nemuno-Minijos baseinas. Be to, apskrities teritorijoje išskiriamas Pajūrio upių baseinas, Šventosios ir Bartuvos baseinai. Didžiausios apskrities upės – Nemunas (bendras ilgis – 937 km), Minija (202 km), Šventoji (68 km), Bartuva (101 km), Danė-Akmena (62.5 km), Tenenys (72 km), Veiviržas (68 km) ir kt. Vienas įdomiausių objektų – Klaipėdos kanalas (28 km), XIX a. viduryje sujungęs Minijos žemupį ir Kuršių marių Malkų įlanką ties Klaipėdą. Nemuno upėje vykdoma pakankamai intensyvi laivyba. Nesenai vėl atsirado galimybė iš Kauno turistiniu laivu pasiekti Kuršių neriją ir Klaipėdą. Minijos upė – viena iš gražiausių Žemaitijos upių. Nepakartojami įspūdžiai laukia vandens turistų, pasiryžusių įveikti Miniją baidare. Šiuo metu upėje plečiama vandens turizmo infrastruktūra.

Ežerai Lietuvos teritorijoje išsidėstę netolygiai. Ežeringiausios yra Baltijos aukštumos (Utenos, Telšių apskritis). Klaipėdos apskritis ežerų gausumu nepasižymi. Didžiausi ežerai – Krokų lanka (Šilutės rajonas), susidaręs Nemuno nešmenims atitvėrus Kuršių marių dalį, Kalčių ežeras (Skuodo rajonas), Papės ežeras (Kretingos rajonas), Kalotės, Kapstato ežerai (Klaipėdos rajonas). Ežerų trūkumą kompensuoja tvenkinių gausa. Didžiausias jų skaičius yra Skuodo ir Kretingos rajone. Tvenkiniai naudojami žuvininkystei, rekreacijai, upių nuotėkiui reguliuoti.

Šilutės rajonas išsiskiria ne tik Nemuno delta su išvystyta polderių sistema. Čia gausu pelkių, turinčių didelę ekologinę, pramoninę vertę. Aukštumalos pelkė yra žinomiausia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Būtent šitos aukštapelkės tyrinėjimų pagrindu gimė pelkėtyros mokslas. Šioje pelkėje yra įrengtas pažintinis takas.

Palangos kurorte gydymui naudojami ne tiek paviršiniai vandenys, kiek požeminiai. Tai mineralinis vanduo. Šiuo metu Palangoje yra penki gręžiniai, iš kurių į sanatorijas tiekiamas gydomasis mineralinis vanduo. Šiame kurorte vartojamas dviejų grupių – be specifinių komponentų ir bromo mineralinis vanduo. Pastarasis išgaunamas tik Palangoje ir Likėnuose.

Augalija ir gyvūnija

Skuodo rajonas

Miškai Skuodo rajone užima 14.8% teritorijos ploto. Jie išsidėstę vakarinėje, šiaurinėje ir pietinėje rajono teritorijos dalyse. Dažniausiai miškai užima žemesnes lygesnes reljefo vietas. Dauguma rajono miškų mišraus pobūdžio: auga eglės, pušys, beržai, drebulės, alksniai, juodalksniai, lazdynai, liepos, klevai, uosiai, ąžuolai ir kiti medžiai. Eglėmis apsodinta daugumos sodų šiaurinė pusė nuo šaltų vėjų. Šlapesniuose miškuose vyrauja juodalksniai su eglių, beržų priemaiša. Krūmai atskirų didelių masyvų nesudaro.

Nors Skuodo rajonas nėra labai miškingas, tačiau eglynai, pušynai, mišrių lapuočių miškai tinkami grybauti, uogauti, medžioti. Skuodo rajone propaguojama mėgėjiška žūklė, komercinė medžioklė. Medžiotojų pagrindiniai laimikiai – briedžiai, šernai, elniai, stirnos, lapės, kiaunės, kiškiai, antys, kurapkos.

Skuodo rajono vandenyse be introdukuotų karpių, sidabrinių karosų ir baltųjų amūrų gyvena dar 26 rūšių žuvys ir apskritažiomeniai, priklausantys 9 šeimoms: nėginių (Petromyzonidae) – mažoji ir upinė nėgės; lašišinių (Salmonidae) – lašiša, šlakis, m. upėtakis; lydekinių (Esocidae) – lydeka; karpinių (Cyprinidae) – kuoja, lynas, raudė, p. aukšlė, karšis, paprastasis karosas, sidabrinis karosas, gružlys, karpis, saulažuvė, kartuolė, rainė, strepetys, šapalas, žiobris, baltasis
vijūninių (Cobitidae) – kirtiklis, Sližys; menkinių (Gadidae) – vėgėlė; ešerinių (Percidae) – ešerys, pūgžlys; dyglinių (Gasterosteidae) – trispyglė dyglė; kūjagalvinių (Cottidae) – paprastasis kūjagalvis. Ežeruose sutinkamos – 9-10, tvenkiniuose ir saugyklose -19-20, upėse – 25 rūšių žuvys.

Kretingos rajonas

Rajono miškai sudaro trečdalį rajono teritorijos. Didžiausi miškai – Vaineikių ir Šventosios. Auga pušynai, eglynai, mišrieji miškai. Dėl klimatinių ir žmogaus veiklos ypatybių Kretingos rajono miškai savo rūšine sudėtimi, formuojamo kraštovaizdžio bei floros ir faunos įvairove yra unikalūs Lietuvos mastu. Drėgnesnis oras vegetacijos laikotarpiu ir įmirkę dirvožemiai sudaro geras sąlygas eglynams augti.

Kretingos rajono teritorijos yra svarbios migruojantiems paukščiams. Čia gausiai sutinkama gulbių, žąsų, ančių. Kretingos r. aptinkama daug retų paukščių, kuriuos būtų įdomu stebėti turistams. Tai – baltasis gandras, juodasis gandras, gervė, didysis apuokas, ir kt. Sutinkamos ir tokios retos Europoje rūšys, kaip griežlė ir meldinė nendrinukė.

Kretingos rajono upės svarbios lašišinių žuvų nerštavietės. Pavyzdžiui, Minijos upė, dėl savo palyginti švaraus vandens ir smėlėto bei žvirgždėto dugno, yra saugoma kaip ichtiologinis draustinis (Plungės, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės r.). Draustinyje gyvena apie 25 rūšių žuvys: visur dažni margieji upėtakiai, neršia lašišos, šlakiai, žiobriai. Ichtiologinio draustinio paskirtis apsaugoti lašišų, šlakių, žiobrių nerštavietes, pagausinti jų išteklius.

Klaipėdos rajonas

Klaipėdos rajono miškingumas siekia 25,1%. Per pastaruosius trisdešimt metų miškingumas padidėjo 3,6%. Nors rajono miškingumas nėra didelis, čia ošia turistų labiausiai mėgiami pajūrio ir pamario sausi pušynai. Rajone pagrindiniai miškų masyvai yra išsidėstę pietrytinėje dalyje. Didžiausi miškų masyvai yra Girulių (1750 ha), Padumblių (1250 ha), Vėžaitinės (2250 ha), Kliošių (1500 ha), Miežeikių ir kt. Atstumai tarp jų yra pakankamai dideli, iki 6 km. Mažesnių miško masyvų nedaug.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1962 žodžiai iš 6272 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.