Saugomos teritorijos kauno rajone
5 (100%) 1 vote

Saugomos teritorijos kauno rajone

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………..1

1. Saugomų teritorijų samprata………………………………………………………………………………..2

1.2. Saugomos teritorijos mieste…………………………………………………………………………3

2. Aplinkos apsauga………………………………………………………………………………………………..3

3. Aplinkos apsaugos organizavimas Kauno mieste ir jo rajonuose……………………………..4

3. 1. Atmosferos apsauga…………………………………………………………………………………..4

3. 2. Vandens apsauga………………………………………………………………………………………5

3. 3. Atliekų tvarkymas……………………………………………………………………………………..6

3. 4. Dirvožemio apsauga………………………………………………………………………………….8

3. 5. Kraštovaizdžio apsauga……………………………………………………………………………..8

3.5.1. Keletas svarbesnių saugomų teritorijų Kauno mieste ir jo rajonuose…………9

4. Kauno rajone – keletas naujų draustinių………………………………………………………………14

5. Aplinkos apsaugos finansavimo principai……………………………………………………………16

6. Aplinkos apsaugos teisinis reguliavimas………………………………………………………………17

7. Organizacijos besirūpinančios aplinkosauga Lietuvoje…………………………………………..20

7.1. Valstybinės organizacijos…………………………………………………………………………..20

7.2. Nevalstybinės organizacijos……………………………………………………………………….20

Išvados………………………………………………………………………………………………………………..21

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………..22

Įvadas

Pastariesiems dešimtmečiams būdingi rimti visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kokybiškai naujos gamtos apsaugos strategijos. Žmogus suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką. Vis plačiau imta vartoti gamtinės aplinkos arba paprasčiausiai aplinkos (angl.- environment) bei aplinkos apsaugos sąvokas. Lietuvoje šios sąvokos juridiškai buvo įteisintos 1992 m. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme aplinka traktuojama kaip “gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės ekosistemos”.

Racionaliam aplinkos kokybės valdymui daugiausia naudojami du pagrindiniai informacijos šaltiniai – ekologinio monitoringo režiminių stebėjimų duomenys ir mokslinių aplinkos tyrimų rezultatai. Kaip papildomi informacijos šaltiniai naudojami įvairių specialiųjų tarnybų (hidrometeorologijos, žemėtvarkos, miškotvarkos, geodezijos, geologijos ir t.t.) duomenys.

Iki Nepriklausomybės atkūrimo visos esamos ir naujai kuriamos Lietuvos gamtinės aplinkos stebėjimo struktūros buvo integruojamos į suvienytą sąjunginę monitoringo sistemą, kurios duomenys buvo įslaptinti ir skiriami tik tarnybiniam naudojimui. Atgavus savarankiškumą ir atsisakius ekologinės informacijos įslaptinimo praktikos, Aplinkos apsaugos departamento specialistai, bendradarbiaudami su Lietuvos mokslo ir projektavimo įstaigų bei specializuotų tarnybų darbuotojais, 1991-1992 m. laikotarpiu parengė naują Lietuvos Ekologinio monitoringo programą, kuriai vykdyti nuo 1993 metų skiriamos biudžeto lėšos.

Šios programos diegimui koordinuoti, siekiant kuo efektyviau panaudoti skiriamas lėšas, buvo sudaryta speciali Aplinkos apsaugos departamento, kuris šiuo metu reorganizuotas į Aplinkos apsaugos ministeriją, ir Mokslo įstaigų atstovų komisija. Pažymėtina, kad atskirų aplinkos komponentų stebėjimai Lietuvoje vykdomi jau nuo seno. Meteorologiniai stebėjimai pradėti taip pat praeitame šimtmetyje. Duomenys apie naudmenų struktūrą, miškų rūšinę sudėtį bei produktyvumą apima keletą šimtmečių. Kur kas trumpesnės duomenų sekos apie aplinkos teršimą, tačiau vandens telkinių ir oro užterštumo stebėjimai apima jau ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, kai kurie stebėjimai bei tyrimai (toksinių medžiagų ir radionuklidų sankaupų augaluose bei gyvūnuose, kompleksiniai visų aplinkos komponentų stebėjimai ir kt.) pradėti tik praeitais metais, diegiant naują Ekologinio monitoringo programą.

1. Saugomų teritorijų samprata

Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas,

keičiamas, sukultūrinamas arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, todėl vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai. Esant tokiai situacijai, būtina išsaugoti teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai vertingų objektų. Šalyje kuriama saugomų teritorijų sistema. Šios teritorijos turi didžiulę ekologinę, socialinę, urbanistinę ir kultūrinę reikšmę.

Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, savo estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose dažnai gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai. Saugomų teritorijų sistemoje turi atsispindėti visa šalies kraštovaizdžio įvairovė. Saugomomis teritorijomis vadinami sausumos ir vandens plotai bei

kraštovaizdžio objektai, dėl savo gamtinės ir kultūrinės vertės turintys specialų valstybės

nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo režimą.

Lietuvos saugomų teritorijų sistema įteisinta 1993 metais Saugomų teritorijų įstatymu

(Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502). Saugomų teritorijų plotas paprastai nusakomas

visos šalies ploto procentais. Lietuvoje jos užima apie 11 šalies teritorijos.

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros vertybes. Tai šiandien labai aktualu. Jeigu anksčiau visuomenė (kultūra) gyveno gamtos prieglobstyje, tai šiandien situacija visiškai pakito, dabar gamta gyva visuomenės (kultūros) prieglobstyje, nes nepaliestos gamtos beveik nebeliko. Gamta tapo sukultūrintos aplinkos komponentu. Todėl aplinkosauga tampa kultūros interesų prioritetu.

Saugomos teritorijos būna šešių tipų: rezervatai, draustiniai, saugomi objektai, valstybiniai parkai, biosferos rezervatai ir atkuriamų gamtos išteklių sklypai.

Siekiant sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį saugomoms teritorijoms, išsaugoti šių teritorijų regimąją aplinką, už jų ribų gali būti nustatomos apsaugos zonos.

Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, į bendrą sistemą jungia gamtinis karkasas.

1.2. Saugomos teritorijos mieste

Miesto želdynų sistemoje saugomos gamtos teritorijos yra sistemos sudėtinė dalis. Jos užima didelius plotus ir iš užmiesčio zonų dažnai nusidriekia net iki miesto centro. Todėl formuojant miesto želdynus labai svarbu tiksliai įvertinti jų socialines, ekologines ir urbanistines galimybes. Ypatingai jautrios urbanizacijos procesui yra saugomos teritorijos, o sunkiausia šį procesą reguliuoti kompleksinės paskirties saugomose teritorijose: valstybiniuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose, kuriose vyksta reguliuojama rekreacinė ir kitokia veikla: draustiniuose, saugomuose objektuose ir apsaugos zonose. Šios veiklos rezultatas – kraštovaizdžio vizualinės taršos pavojus, savitų bruožų praradimas ir unifikacija, užmirštas architektūrinių bei aplinkos tvarkymo tradicijų tęstinumas ir pan.

Į miestų želdynų sistemą dažniausiai įeina saugomas teritorijas: rezervatai, draustiniai, saugomi kraštovaizdžio objektai, valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) ir apsaugos zonos.

2. Aplinkos apsauga

Pagrindinis šalies aplinkos apsaugos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuotai šalies plėtrai išlaikant švarią ir sveiką aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, racionaliai naudojant gamtinius išteklius, taip pat suderinant centrinių, savivaldos valdymo institucijų bei ūkio subjektų veiksmus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus.

Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija nustato tikslus ir prioritetus vandens, oro, žemės, floros ir faunos, litosferos apsaugos, atliekų tvarkymo, apsaugos nuo fizinės taršos, kraštovaizdžio nykimo ir rekreacinės aplinkos apsaugos srityse. Svarbiausios spręstinos problemos yra šios:

• Vandens kokybė;

• Oro kokybė;

• Atliekų tvarkymas;

• Gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga.

Šie prioritetai sutampa su ES reikalavimais iki 2003 metų pabaigos užbaigti aplinkos apsaugos teisinės bazės plėtrą, įskaitant Lietuvos teisės aktų suderinimą su ES reikalavimais.

Institucijų kūrimo tikslas yra iki 2003 metų pabaigos užbaigti institucinį sustiprinimą, būtiną siekiant užtikrinti ES reikalavimų, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimą.

Investicijų politikos srityje pagrindinis įgyvendinimo tikslas – iki 2015 metų įgyvendinti pagrindinius aplinkos apsaugos infrastruktūros investicinius projektus.

Per šį laikotarpį pirmenybė bus teikiama daugiausia su investicijomis susijusių ES reikalavimų įgyvendinimui šiose srityse:

• Vandens apsauga;

• Atliekų tvarkymo sistemos valdymas;

• Oro apsauga;

• Geriamo vandens kokybės pagerinimas.

3. Aplinkos apsaugos organizavimas Kauno mieste ir jo rajonuose

3. 1. Atmosferos apsauga

Pagrindinės veiklos kryptys atmosferos apsaugos

• aplinkos monitoringo vykdymas Kaune;

• oro kokybės, triukšmo lygio tyrimas ir prognozavimas;

• informacijos apie aplinkos kokybę platinimas.

1998 metais Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius laimėjo PHARE konkursą “Automatinės oro kokybės monitoringo sistemos diegimui Kauno mieste“. Pagal konkurso sąlygas sistemos įdiegimui buvo skirta 1,5 mln. litų vertės techninė pagalba. Sekančiais metais Kauno miesto taryba nusprendė įsteigti viešąją įstaigą “Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“. Pagrindiniai viešosios staigos veiklos tikslai – oro, vandens ir dirvožemio kokybės stebėjimas, prognozavimas ir tyrimas, rezultatų analizė, apibendrinimas, informacijos platinimas ir aplinkos monitoringo vykdymas Kaune. Viešoji įstaiga teikia pasiūlymus miesto tarybai ir įvairioms tarnyboms kaip gerinti aplinkos būklę mieste. Bendradarbiaujant Kauno savivaldybei ir Vytauto Didžiojo universitetui viešosios įstaigos biuras įsikūręs universiteto patalpose. Matavimo įrangą kauniečiams tiekė Prancūzijos firma “Environnement SA“, o kompiuterius ir AIRVIRO programinę įrangą, skirtą teršalų sklaidos skaičiavimams, pateikė Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas. Šiuo metu Kaune yra trys oro kokybės monitoringo stotelės, išdėstytos pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus. Viena iš jų yra gausiai lankomoje miesto dalyje – Laisvės alėjoje; antroji – tankiai gyvenamoje mieto dalyje, Šilainių rajone; o trečioji – miesto dalyje su intensyviu transporto srautu ir pramonės objektais, ties Taikos ir Pramonės prospektų sankryža. Naujoji sistema registruoja ne tik oro taršos rodiklius, bet ir meteorologinius parametrus, kurių tarpusavio sąveikoje neretai susidaro nepalankios sveikatai aplinkos sąlygos. Duomenys iš stotelių automatiškai persiunčiami į centrinį kompiuterį, kur naudojant AIRVIRO oro kokybės modelį formuojami Kauno miesto taršos žemėlapiai. Be stacionarios matavimo įrangos viešoji įstaiga įsigijo ir mobiliąją oro kokybės monitoringo laboratoriją. Matavimai, atliekami mobiliąja laboratorija, suteikia galimybę spręsti konfliktines situacijas, įvertinti taršą ties pramonės objektais ir gatvėmis su intensyviu transporto eismu.

3. 2. Vandens apsauga

Vandens apsaugos tikslas – užtikrinti gyventojų ir ūkio reikmių tenkinimą tiekiant vandenį, požeminio ir paviršinio vandens išteklių racionalų naudojimą, jų būklės gerinimą nuo teršimo.

Kauno miesto vandens apsaugos programa apima šias pagrindines kryptis:

1. Geriamojo vandens kokybės gerinimas

2. Miesto ūkio – buities nuotėkų valymas

3. Inžinierinių tinklų,vandentiekio ir ūkio buities nuotėkų, išvystymas

4. Paviršinių vandens telkinių taršos mažinimas

Miestas geriamajam vandeniui paruošti naudoja gruntinį vandenį. Vanduo išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Gruntinis vanduo prieš pateikiant jį į vandentiekio sistemą tėra chloruojamas. Per 2000 metus sunaudota beveik 15,5 mln.m3 vandens.

Centralizuotas Kauno vandentiekio tinklas veikia nuo 1929 m. Miesto vandentiekio tinklo ilgis 958 km, karšto vandens tinklo ilgis 83 km bei 46,5 gamybinio vandens tinklo ilgis (2000 m. duomenys). Turimų vandenviečių pajėgumo pakanka dabartiniam poreikiui patenkinti bei pakaks artimiausioje ateityje, tačiau yra problemos dėl vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės.

Stambiausios iš eksploatuojamų vandenviečių – Petrašiūnų – geriamo vandens užterštumas viršija maksimalias Europos Sąjungos leidžiamas koncentracijas. Vandenyje padidėjusios geležies ir mangano koncentracijos. Todėl ateityje pagrindinis dėmesys bus sukoncentruotas geriamojo vandens kokybei gerinti ir pirmiausia tai bus daroma Petrašiūnų vandenvietėje.

Bendras ūkio – buities ir lietaus nuotėkų tinklų ilgis mieste 916 km. 1999 m. užbaigta nuotėkų tinklų statyba į Kleboniškį ir Lampėdžius Toliau tęsiama Palemono vandentiekio ir nuotėkų tinklų statyba.

Iki 1999 m. skaudžiausia Kauno miesto ekologinė problema buvo miesto ūkio – buities nuotėkų valymas. Visos miesto nuotėkos per 9 išleistuvus patekdavo į Nemuno ir Neries upes be valymo.

1999 metais, po 8 statybos metų į eksploataciją įvesta Kauno vandenvalos įmonės 1-oji eilė – mechaninis valymas (232 tūkst. m3/d). Pasiektas tikslas – sumažinti atvirų vandens telkinių teršimą nevalytomis miesto nuotėkomis. Nuotėkos valomos mechaniniu – cheminiu būdu, sumažinant jų užterštumą pagal BDS7 – 80 mg/l į suspenduotas medžiagas iki 30 mg/l, fosforą – 1,5 mg/l. Vandenvalos įmonė įrengta pagal moderniausią Švedijos specialistų pasiūlytą technologiją.

Pagrindiniai šios įmonės statybos finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas, PHARE, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Švedijos ir Suomijos vyriausybės.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sutiko finansuoti šį projektą su sąlyga, kad bus atnaujintas visas miesto vandens ūkis. Taip 1995 m. gimė Kauno vandens ir aplinkos apsaugos investicinis projektas, kurio vertė 327 milijonai litų. Projektas apima visos vandentvarkos sistemos atnaujinimą ir nuotekų valymo įrenginių statybą.

Visiškai nuotėkos bus išvalomos tik tada, kai bus įgyvendinta antroji projekto dalis – biologinio nuotėkų valymo įrenginiai. Šiuo metu vyksta derybos dėl
finansavimo šaltinių statybai.

Įgyvendinus šį projektą vanduo galės būti išvalomas iki 95% tiek, kiek numato Europos sąjungos normatyvai. Sumažės Nemuno teršimas nuotėkomis, kas suteiks galimybę atgaivinti ir pritaikyti Nemuno ir Neries pakrantes rekreacijai ir turizmui, sumažins gyventojų sergamumą užkrečiamomis ligomis (plintančiomis per vandenį).

3. 3. Atliekų tvarkymas

Bendradarbiaujant su Danijos konsultavimo firma „COWI“, 1992 metais mieste pradėta įgyvendinti Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkanti „Kietųjų atliekų tvarkymo programa“. Įgyvendintos keturios šio projekto fazės: parengti kai kurie atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisiniai dokumentai, įdiegtas konteinerinis buitinių atliekų surinkimas ir išplėstas antrinių žaliavų surinkimas, įrengtos dvi stambiųjų atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelės, įgyvendinta statybinių atliekų tvarkymo sistema, pradėtas Lapių sąvartyno modernizavimas (įdiegta kompiuterinė atliekų apskaitos sistema, pradėtas vykdyti sąvartyno monitoringas, pastatyti filtrato valymo įrenginiai, parengta dujų gavybos ir panaudojimo galimybių studija, įsigytas ir eksploatuojamas atliekų tankintojas, įrengtas ES standartus atitinkantis naujas atliekų kaupimo laukas), parengtas buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo sistemos projektas.

Mišrios komunalinės (buitinės) atliekos:

• įmonės, butų ūkio tarnybos, namų bendrijos, individualių valdų savininkai dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir išvežimo privalo sudaryti sutartis su atliekas tvarkančia įmone UAB „Kauno švara“. Jos adresas Statybininkų g. 3.

Stambiosios atliekos ir antrinės žaliavos:

• stambiųjų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelėse (Ašigalio g. 20 ir Julijanavos g. 1a) iš gyventojų nemokamai priimamos stambiosios buitinės atliekos (šaldytuvai, baldai ir pan.), antrinės žaliavos, akumuliatoriai, liuminescencinės lempos, padangos (5 vnt.), naudoti tepalai ir tepalo filtrai. Naudoti tepalai surenkami ir kai kuriose miesto degalinėse. Stambiąsias atliekas į aikšteles gyventojai gali atvežti savo transportu arba jį užsisakyti UAB „Kauno švara“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2226 žodžiai iš 7304 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.