Saulė mėnulis ir žvaigždės
5 (100%) 1 vote

Saulė mėnulis ir žvaigždės

Saulė, Mėnulis ir žvaigždės

Rankiojimo ir medžioklės laikotarpiu Saulė daugiausia vaizduota zoomorfiniu (dvasių ir dievų vaizdavimas žvėrių, gyvulių pavidalu) pavidalu. Vėliau, kaplinės žemdirbystės laikais, pradėta laikyti antropomorfine (žmogaus pavidalo, panaus į žmogų) būtybe, dievybe, dangaus šeimininke, tapo moterimi. Imta vaizduoti kaip mergina su ilgais auksiniais ar linų plaukais, su linų žiedų vainiku, kurį nusipynusi pati arba jai nupynęs mėnulis. Kituose mituose vaizduojama su auksine karūna ant galvos, apsirengusi ilgais auksiniais drabužiais, su skraiste ant pečių. Dar kitur vaizduota gražia ir paprasta moterimi, auksakase, apsisiautusia žibančiu apsiaustu.

Saulė, kaip ir kiekviena moteris, dirbanti įvairius darbus: verpianti, siuvanti, skalbianti, brendanti per vandenį, sodinanti sodą, daržą, besidabinanti, semianti jūroje vandenį, einanti į pirtį, raikanti duoną, skaičiuojanti žvaigždes, einanti į vaišes. Mitologinėse sakmėse suasmeninta deivė Saulė kartais šypsosi, juokiasi, kartais liūdi, verkia, rauda kruvinomis ašaromis.

Lietuviai Saulę labai mylėjo, gerbė, kalbėjo jai maldas. Saulei leidžiantis, žmonės baigdavo darbus, nes tikėjo, kad tada prasideda velnio viešpatavimas. Baigiant darbus, buvo įprasta sakyti: „Dienužę vargstant, vakaro sulaukus, Saulyte močiute, pastiprink mus“.

Saulei tekant, buvo atliekami patys svarbiausi darbai. Dainoje sakoma: „Aušra aušrelė, šviesi pazarėlė, rengia brolelį į karelį“. Visi nekasdieniniai žygiai pradedami Saulei tekant: brolelis žirgelį balnoja, pas mergelę joja, per vestuves jaunikis pas nuotaką vyksta, nuotaka važiuoja iš savo gimtųjų namų pas vyrą. Saulė ištirpdo sniegą ir ledą, neleidžia šalčiui sušaldyti medžių, išaugina gražius žmones. Ji vadinama gražiausiais vardais – šviesiąja, švitriąja, meiliąja Saulele.

Saulė buvo laikoma gyvybės teikėja. Gyvybę ji ne tik suteikianti, bet ir palaikanti. Todėl gyvulius skersdavo dažniausiai prieš Saulės patekėjimą, tikėdami, kad jie ilgai nenusibaigsią, jei bus Saulei šviečiant. Užmušta gyvatė nenudvėsianti iki Saulės nusileidimo. Be to, leidžiantis Saulei, žadindavo ligonius ir apskritai miegančius, kad Saulė nenusineštų jų gyvybės. Miegas leidžiantis Saulei buvo vadinamas saulės miegu. Jei ligonis mirė iki Saulės nusileidimo, žmonės manė, kad jis sulauks saulėtekio.

Iš didelės pagarbos Saulei buvo draudžiama rodyti į ją pirštu, rodyti jai liežuvį, pamėgdžioti, nes už tai Saulė galinti supykti, o supykusi ir nubausti. Į Saulę ir debesį buvo leidžiama rodyti tik veidu.

Saulės gyvenimas laikytas amžinu, niekad nesibaigiančiu. Ji visus žmones lygiai mylinti, visiems lygiai šviečianti. Saulė net ir kelmo neaplenkianti. Geri žmonės būdavo palyginami su Saule.

Saulei šviečiant, retai pasirodančios blogos dvasios, demonai. Vadinasi, blogis visuomet pradeda siautėti nakčia. Saulei nusileidus, žmonės nedirbdavo kai kurių darbų, bijodami, kad jiems nepakenktų blogosios dvasios. Rytų ir Pietų Lietuvoje tuo metu moterys slėpdavo kuodelius, kad laumės nepriterštų. Be to, neidavo kulti, kad velniai netalkintų.

Saulė buvo laikoma Mėnulio žmona, kartais seserimi, o visos žvaigždės, tarp jų ir Aušrinė, Vakarinė, Indraja, Vaivora, Žiezdrė, Sėlija, taip pat Žemė – dukterimis. Šis tikėjimas, greičiausiai, susiformavo ankstyvojo matriarchato laikotarpiu, kai dar viešpatavo grupinės santuokos, kai tuoktis galėjo broliai su seserimis, kartais ir tėvai su vaikais. Išlikę pasakojimai apie tai, kad Saulė siuntė piršlį pas Mėnulį, taip pat rodo, jog tokie tikėjimai atsirado ankstyvojo matriarchato laikais, kai viešpatavo paprotys moterims rinktis vyrą ir siūlyti tuoktis.

Yra sakmė, kad labai seniai Saulė ir Mėnulis gyvenę viename namelyje, įsimylėję vienas kitą ir pirmiausia susilaukę dukters Žemės. Po kurio laiko susipyko ir norėjo skirtis, bet negalėjo pasidalyti dukters. Tada Dievas pasiuntė Griausmą, kuris taip patvarkęs: dieną į Žemę žiūrės Saulė, o naktį – Mėnuo. Taip jie iki šiol pildo Dievo valią. O kai jie abu nori žiūrėti į Žemę, tai Griausmas vieną kurį nuvaro. Anot kitų mitų, Saulė su Mėnuliu, neįstengdami pasidalyti dukters Žemės, ėję lenktynių: kuris pralenksiąs, to ir būsianti duktė Žemė. Lenktynes laimėjusi Saulė. Todėl ji Žemę žiūrinti dieną.

Upytės apylinkėje pasakojama, kad Mėnulis vedęs Saulę. Jiems gimusi dukrelė, kurią pavadinę žvaigžde.

Mėnulis įvairiuose pasaulio kraštuose, taigi ir Lietuvoje, žmones sudomino jau akmens amžiuje. Pirmiausia pastebėta besikeičiančios Mėnulio fazės ir jų ryšys su oro kaita, su vandenų potvyniais ir atoslūgiais. Seniausi Mėnulio piešiniai ant uolų, kaulo, akmenų žinomi iš paleolito laikų (jie nupiešti maždaug prieš 20 000-30 000 metų) . Tokių piešinių rasta Anglijoje ir kitur. Greičiausiai, tai buvo seniausio kalendoriaus užuomazga.

Lietuviai Mėnulį laikė ir vadino dievaičiu. XX a. pradžioje kai kur Pietų Lietuvoje ir kaimyninėje Baltarusijoje (apie Lydą, Rodunę, Pelesą ir kt.) Mėnulį vadina dzievaičiu, sakydami: „Dzievaitis patekėjo, dzievaitis nusileido“, „Dzievaicis žibina“. Senojoje sutartinėje (trejinėje) dainuojama: „Jaunas Mėnulis, dievo sūnelis“ (Kavarskas). Dzievaičiu
žmonės vadino ir mėnesio trukmę, pvz., „Tris dzievaičius nebuvau namie“. Lietuvoje Mėnulis turėjo daug vardų: Mėnuo, Mėnesis, Mėnesys, Mėnesėlis (buvo sakoma: „Mėnuo patekėjo“, „Mėnesis žvaigždėms kloniojas“, „Užtekėjo Mėnesėlis tarp dviejų žvaigždučių“). Senovinis Mėnulio pavadinimas Mėnuo arba Mėnesis atitinka laiko tarpą, kai kur vadinamą mėnesčiu (jis irgi kilęs iš žodžio Mėnulis). Toks pat pavadinimas Mėnuliui ir mėnesiusi vartotas senovės anglų, vokiečių, kai kur slavų. Lietuvių vartojamas Mėnulio pavadinimas turi bendrą šaknį su daugelio indoeuropiečių tautų šio dangaus šviesulio pavadinimu. Galima manyti, kad žodis Mėnulis kilęs iš žodžio Mainulis, reiškiančio Mėnulio išvaizdos kaitą (mainymąsi).

Mėnulio fazes žmonija žino jau nuo akmens amžiaus. Joms žymėti liaudis turėjo savotiškus ženklus. Pavyzdžiui, laiko trukmė nuo jauno iki jauno buvo žymima greta vienas kito nupieštais dviem jaunais mėnuliais, delčios pradžia vaizduota didžiąja D raide, arba pusrutuliu. Mėnulio fazės skaičiuojamos nuo jo pasirodymo ant dangaus maždaug po 2-3 nebuvimo dienų. Mėnulis pasirodo vakarinėje dangaus pusėje siauručio pjautuvo pavidalu šiek tiek nuožulniai į viršų atsuktais ragais.

Jauno Mėnulio pasirodymą danguje žmonės vadino jo gimimu, užgimimu. Pati fazė skirtingose Lietuvos vietose vadinta įvairiai: jaunatimi, jaunu, jauniumi, jaunikiu. Kai kur jauno Mėnulio pradžia buvo vadinama jaunmėnesiu, o pabaiga – jaungaliu.

Jaunu ši mėnulio fazė vadinama ne tik Lietuvoje, bet kaimyninėse Lenkijoje, Baltarusijoje. Apskritai Mėnulio vadinimas jaunu yra baltiškos kilmės, paplitęs šiaurės rytų kryptimi. Slavų kraštuose jis žinomas tose vietose, kur seniau kalbėta baltų kalbomis. Kituose slavų, taip pat germanų ir romanų kraštuose jaunas buvo vadinamas nauju Mėnuliu, pvz., lotynų „luna nova“, rusų „novaja luna“, lenkų „“nowy miesiąc“, vokiečių „Neumond““ ir pan.

Jaunatį ir pilnatį žmonės laikė svarbiausiomis Mėnulio fazėmis. Tikėta, kad pilnatis simbolizuoja grožį ir visokią gerovę. Savaitės diena – subata – šeštadienis – iš pradžių ir reiškė Mėnulio pilnaties dieną. Tos dienos vakarą buvo atliekamos apeigos. Senovės babiloniečiai (maždaug prieš 3000 metų) šią dieną vadino šabattu arba šabpattu. Reikia manyti, kad tą pačią reikšmę turėjo hebrajų šabat, lietuvių subata, slavų – subota ir pan. Tolimi mūsų protėviai kalendorines šventes pradėdavo švęsti pilnaties arba jaunaties dieną, dažniausiai subatoje. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių žyniai skaičiavę laiką (mėnesius, savaites, dienas) pradėdami nuo Mėnulio jaunaties.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1277 žodžiai iš 4164 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.