Didžiausi kūnai, judantys aplink Saulę, yra planetos. Planetos skrieja
aplink Saulę, veikiamos jos traukos. Saulė kartu su planetomis, jų
palydovais ir kitais mažesniais dangaus kūnais sudaro Saulės
sistemą(heliocentrinę sistemą). Šį teiginį pirmasis įrodė 1543m. lenkų
mokslininkas Mikalojus Kupernikas.
Planetos išsidėsčiusios aplink Saulę tokia tvarka: Merkurijus,
Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas.
Saulės sistemos planetos skirstomos į dvi grupes:
• Žemės grupės planetas, prie kurių priskiriami Merkurijus, Venera,
Žemė ir Marsas;
• Didžiąsias planetas: Jupiterį, saturną, Uraną ir Neptūną.
Tolimiausia ir mažiausia planeta-Plutonas-nepriklauso nė vienaui šių
grupių.
Saulė
Centrinis ir pats didžiausias Saulės sistemos kūnas yra Saulė.
Matuojant kosminiais mastais, tai palyginti netoli Žemės esanti
žvaigždė.
Saulė yra įkaitintas dujų rutulys, sudarytas iš 74% vandenilio,
23,7% helio ir 1,6% sunkesniųjų cheminių elementų. Saulės centre yra
šerdis, kurioje temperatūra siekia 15mln. Celsijaus laipsnių. Čia
vyksta branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu,
išskirdamas milžinišką kiekį energijos. Dėl to helio kiekis Saulės
centrinėje dalyje didėja, o vandenilio-mažėja(kas sekundę sumažėja 564
milijonais tonų). Šis procesas vyksta jau beveik 6 milijardus metų,
tačiau iki šiol išeikvota tik menka dalis Saulės vandenilio. Jo dar
turėtų užtekti maždaug 5 milijardams metų. Žemė gauna tik vieną
dvimilijardąją dalį Saulės išspindulioutos energijos.
Saulė sudaryta iš 6 sluoksnių: šerdis, spinduliavimo sluoksnis(juo
energija pernešama į išorę spinduliais), konvekcijos sluoksnis(čia
temperatūra sparčiai krinta, todėl vyksta konvekcija), fotosfera,
chromosfera(joje dažnai vyksta dujų,elektringųjų dalelių
prasiveržimai), vainikas.
Merkurijus
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta yra Merkurijus. Jo vardas
siejamas su romėnų prekybos ir keliautojų globėju dievu Merkurijumi,
kurį graikai vadino Hermiu, o lietuviai- Saulės dukra Vaivora.
Merkurijaus paviršius panašus į mėnulio: labai nelygus, jame gausu
įvairaus dydžio(iki 200km)meteoritų išmuštų kraterių, pasitaiko net
4km. aukščio kalnų.
Spėjama, kad šios planetos 1800km. spindulio branduolį sudaro
geležis ir nikelis, virš jo yra silikatų mantija ir granito bei bazaltų
pluta. Prie paviršiaus atmosfera labai reta, sudaryta iš helio,
vandenilio, deguonies, neono, argono.
Merkurijaus apšviestosios pusės temperatūra siekia 290-430 C, o
neapšviestosios- -160 C. Magnetinis laukas 200-300 kartų silpnesnis už
Žemės magneytinį lauką.
Merkurijus palydovų neturi. Ten gyvybės nėra.
[pic]
VeneraAntroji pagal atstumą nuo Saulės planeta yra Venera. Jos vardas
siejamas su romėnų grožio ir meilės deive, tapačia senovės graikų
Afroditei. Lietuviai ją laikė Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine.
Venera turi apie 2800km. spindulio skystą branduolį, apie 3200km.
storio silikatų mantiją ir apie 16km. storio bazaltų plutą.
Veneros paviršius nelygus, nusėtas uolienų luitais, kurių daugelį
yra maždaug vieno metro skersmens. Yra didekių(net iki 100km skersmens)
vulkaninės kilmės kraterių. Aukščiausio kalno aukštis siekia apie 11km.
Venera-sausa ir karšta dykuma.
Jos atmosfera labai tanki, sudaryta iš angliesn dioksido(apie 96%),
azoto( 3,5%), vandens garų(apie 0,2%) ir kt. Planetos slėgis net 90
kartų didesnis nei prie Žemės paviršiaus. 45-65km. aukštyje Venera
dengia du sieros rūgšties lašelių debesų sluoksniai su juos skiriančia
lengva miglele. Apatiniame sluoksnyje gali būti ir smulkių sieros
kristalėlių. Viršutiniuose sluoksniuose pučia pastovus rytų vėjas,
kurio greitis siekia iki 100km/h.
Veneroje ryškus „šiltnamio reiškinys“-atmosfera praleidžia
regimuosius saulės spindulius, planetos paviršius įkaista, tačiau jo
siunčiamus infraraudonuosius spindulius sulaiko atmosferos anglies
dioksidas. Gyvybės Veneroje nėra. Ji palydovų neturi.
Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todėl