Saulės sistemaNaujos informacinės technologijos ženkliai keičia informacijos prieinamumo
ir platinimo galimybes, o tai neišvengiamai veikia mokymosi ir mokymo
organizavimo būdus.Saulės sistemą sudaro:
✓ Saulė;
✓ 9 planetos;
✓ Planetų palydovai;
✓ Asteroidų žiedas;
✓ Kometos;
✓ Meteoritai ir meteorai.
✓
[pic]Saulė – tai viena žvaigždė milijardus žvaigždžių jungiančioje sistemoje,
kuri vadinama Galaktika arba Paukščių Taku (Milky Way).Saulė – tai
įkaitusių dujų kamuolys.Saulė teikia žemei šviesą ir šilumą.Saulės
spinduliai Žemę pasiekia per 8 minutes
Saulė yra daug didesnė už Žemę, į ją tilptų daugiau kaip milijonas Žemės
dydžio kūnų, o masė 333 000 Žemės masių.Saulė turi ryškų išorinį sluoksnį,
kuris vadinamas fotosfera. Jos temperatūra 5500 °C. Joje matomos tamsesnės
sritys, vadinamos Saulės dėmėmis. Jos tamsios todėl, kad yra vėsesnės už
aplinkinius plotusJi nuolat spinduliuojanti, verdanti, besimainanti,
trykštanti purslais – protuberantais – žvaigždė. Saulės paviršiuje dažnai
vyksta branduoliniai sprogimai, kurių metu į aplinką yra išmetama įkaitusių
dujų čiurkšlė, vadinama protuberantu.
Saulės užtemimas
Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau
Žemės ir dėl to danguje atrodo tokio pat dydžio kaip Saulė. Todėl kai visi
trys kūnai išsirikiuoja vienoje linijoje įvyksta Saulės užtemimas. Šešėlio
skersmuo ant Žemės paviršiaus būna iki 270 km.Ties pusiauju šešėlis juda
1730 km/h greičiu.Visiško užtemimo fazės trukmė iki 7,5 minutės.Visiškas
Saulės užtemimas įvyksta maždaug kartą per pusantrų metų kažkurioje Žemės
rutulio vietoje. Mes nestebime užtemimų kas mėnesį, nes Mėnulio orbita
pasvirusi 5 laipsniais ekliptikos atžvilgiu. Mėnulio orbita kerta ekliptiką
dviejuose taškuose, vadinamuose mazgais. Užtemimai galimi, kai Mėnulis yra
arti mazgų. Tai gali atsitikti du kartus per metus.Saulės sistemos planetos:
✓ Merkurijus
✓ Venera
✓ Žemė
✓ Marsas
✓ Jupiteris
✓ Saturnas
✓ Uranas
✓ Neptūnas
✓ Plutonas
Merkurijus
[pic]Svarbūs duomenys:
• orbitinis periodas = 88 d
• vidutinis atstumas nuo Saulės = 0,39 AU
• sukimosi apie ašį periodas = 59 d
• spindulys = 2 440 km = 0,38 R(
• masė = 0,055 M(
• tankis = 5430 kg/m3 (vid.)
• temperatūra dieną = 623 K
• temperatūra naktį = 103 K
• neturi atmosferos
Arčiausiai Saulės esanti planeta. Neturi nei vieno palydovo. Merkurijaus
planetos paviršius nusėtas kraterių, kalnų, slėnių ir tamsių lygumų.
Stebėjimai nuo Žemės atskleidė tik keletą faktų:
• užuominos apie paviršiaus reljefą
• Merkurijaus fazėsMerkurijaus tranzitas
Merkurijus praskrieja tarp Saulės ir Žemės, bet planeta maža; ji neuždengia
Saulės. Saulė, Merkurijus ir Žemė turi būti vienoje tiesėje.
Merkurijus nėra tikslus rutulys! Merkurijus yra taip arti Saulės, kad
gravitacijos jėga skiriasi vienoje ir kitoje planetos pusėje. Šie skirtumai
sukelia potvynio efektą ir Merkurijų ištempia į pailgos formos kūną (regbio
kamuolys).Mariner 10 – vienintelis erdvėlaivis link Merkurijaus. 1974 tris
kartus praskriejo pro Merkurijų ir jį fotografavo. Dabar skrieja
heliocentrine orbita.
Merkurijaus paviršius. Lygumos tarp krateriais nusėtų rajonų. Eskarpai –
keteros, susidariusios atvėsus išsilydžiusiai planetai.
Merkurijaus ir Mėnulio paviršiai panašūs, bet ne identiški: krateriai
atsirado per pirmuosius 700 milijonus metų; Merkurijaus lygumos panašios į
Mėnulio jūras, bet jos senesnės už jūras; Mėnulio kraterių tankis didesnis;
Merkurijaus krateriai retesni. Neįprastas, kalvotas paviršius priešingoje
pusėje nuo Caloris Basin leidžia daryti išvadą, kad paviršių deformavo
didžiulis smūgis. Didžiulio kūno, smogusio Caloris Basin srityje,
paskleistos seisminės bangos suformavo kalvotą paviršių priešingoje Caloris
Basin pusėje. Manoma, kad Merkurijus turi geležinį branduolį, tankesnį negu
Žemės.
Merkurijaus magnetinis laukas
Silpnesnis nei Žemės; stipris yra maždaug tik 1% Žemės magn. lauko stiprio.
Merkurijaus branduolys bent iš dalies skystas. Turi būti energijos
šaltinis, verčiantis tekėti skystą branduolį. Merkurijus turi nežymią
magnetosferą. Neturi radiacinių juostų kaip Žemė
Venera
[pic]Neturi nei vieno palydovo.Antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta,
atstumas maždaug 108 milijonai kilometrų.Veneros paviršiuje užregistruota
beveik 530°C temperatūra.Nuostabiai švytinti planeta, gal todėl ji
pavadinta grožio deivės vardu?Ji turi labai storą, tankią debesuotą
atmosferą, neleidžiančią matyti jos paviršiaus.Tačiau žinoma, kad jos
paviršiuje yra daug didelių lėkštų kraterių. Veneros atmosfera atrasta iš
antžeminių stebėjimų.Saulės spinduliai išsisklaido Veneros atmosferoje;
matome tarytum aureolę, gaubiančią Veneros diską. Atmosfera: Anglies
dvideginis 96,5 %, azotas 3,5%, argonas ir vanduo – pėdsakai, deguonies –
nėra.
Žemė
[pic]Žemė yra trečioji nuo Saulės nutolusi planeta.Penktoji pagal dydį Saulės
sistemos planeta.Turi vieną palydovą – Mėnulį.Dangaus skliautu per sekundę
Žemė nukeliauja maždaug 30 kilometrų.
Svarbūs duomenys
vidutinis
atstumas nuo Saulės = 149,6 106 km = 1 AU; orbitinis periodas =
365,25 d; sukimosi apie ašį periodas = 23,93 h; pusiaujo posviris į
orbitą = 23° ; spindulys = 6 400 km = 1 R( ; masė = 6 x 1024 kg = 1 M(
masyvesnė už Merkurijų, Marsą ir Venerą kartu paėmus; tankis = 5510 kg/m3
(vid.); vanduo užima >70% paviršiaus.
Potvyniai ir atoslūgiai
Mėnulio gravitacija sukelia Žemėje potvyninę bangą. Potvynių priežastis:
vandenynuose iškyla 2 pūpsniai; įcentrinė jėga yra visur vienoda ir
nukreipta į centrą, mėnulio gravitacija traukia daleles link Mėnulio
centro; skirtumas tarp gravitacinės traukos ir įcentrinės jėgos sukelia
potvyninę jėgą. Lėtina Žemės ašinį sukimąsi ir greitina Mėnulio judėjimą