ĮŽANGA.
Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė Saulė, devynios didžiosios pla-
netos ir įvairūs kiti mažesni kūnai, pvz., kai kurių planetų palydovai.Vi-
sus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvesnė
ir tik viena spinduliuoja.Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspin-
dėta Saulės šviesa, ir, nors danguje atrodo ryškūs, sunku patikėti,
kad visatoje jie toli gražu nėra tokie svarbūs, kaip atrodo iš pirmo žvil-
gsnio.
PLANETŲ GRUPĖS.
Planetos skirstomos i dvi pagrindines grupes.Pirmąją grupę sudaro palyginti mažos planetos-Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.Šios planetos turi daug bendrų bruožų.Pavyzdžiui, jos visos turi kietą pa-
vyršių, sudarytos iš panašių medžiagų, tiktai Žemės ir Merkurijaus
vidutinis tankis didesnis negu Marso ir Veneros.
Šių planetų orbitos beveik nesiskiria nuo apskritimų, tik Merkurijaus ir
Marso keliai aplink Saulę ištesti labiau negu Žemės ir Veneros.Merku-
rijus ir Venera vadinami vidinėmis planetomis, nes jų orbitos yra Že-
mės orbitos viduje.Jos kaip ir Mėnulis, keičia fazes nuo jaunaties iki pil-
naties ir danguje visada matomos netoli Saulės.Merkurijus ir Venera
neturi palydovų.Žemė turi vieną palydovą – Mėnulį.
Mėnulio paviršius
Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurie yra labai maži ir ki-
Tokios kilmės negu Mėnulis.
Fobo paviršius Deimo paviršius
Už Marso yra platus tarpas, kuriame skrieja tūkstančiai mažų kūnų,
vadinamų asteroidais, arba mažosiomis planetomis.Didžiausias iš jų
yra Cerera.
Cereros paviršius
Ji tėra vos 1000 – 1200 km. skersmens.Tai gerokai daugiau, negu kažkada manyta, bet vis dėlto mažai, lyginant su planetu skersme-
nemis.Nenuostabu, kad asteroidai atrasti palyginti neseniai, pvz., Ce-
rera buvo atrasta 1801 m.Tiktai vieną iš gausybės asteroidų-Vestą
galima pamatyti be teleskopo.
Asteroidų paviršius
Toli už asteroidų zonos skrieja keturios didžiosios planetos–Jupiteris,
Saturnas, Uranas ir Neptūnas.Jos labai skiriasi nuo Žemės grupės
planetų: tai veikiau skysti negu kieti kūnai su labai tankia atmosfera.
Jų masės tokios didelės, kad sugebėjo išlaikyti apie save didžiulius pir-
minio vandenilio kiekius.Pavyzdžiui, Jupiterio pabėgimo greitis yra 60
km/s, o Žemės tik 11,2 km/s.Didžiųjų planetų nuotolis nuo 778 mln.
km. (Jupiterio) iki 4509 mln. km. (Neptūno).Tradicinės Saulės sistemos
schemos dažniausiai klaidina: pavyzdžiui, Saturnas ir Uranas jose vaiz-
duojami vienas šalia kito, tačiau iš tikrųjų Urano nuotolis nuo Žemės
orbitos beveik du kartus didesnis negu Saturno.
DIDŽIŲJŲ PLANETŲ PALYGINIMAS.
Didžiosios planetos turi daug bendrų bruožų, bet nestokoja ir skirtu-
mų.Jų vidutinis tankis palyginti mažas, pavyzdžiui, Saturno vidutinis
tankis mažesnis negu vandens.Jupiteris šviečia atspindėta Saulės
šviesa, bet turi vidinį energijos šaltinį, nes šilumos skleidžia daugiau negu pats gauna iš Saulės.Taigi jo branduolio temperatūra turi būti pakankamai aukšta, bet ne tiek, kad jame kaip Saulėje vyktų branduolinės reakcijos; Jupiteris negali prilygti žvaigždei, nes yra per
mažas.
IŠORINĖS PLANETOS.
Penkios planetos-Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas yra žinomos nuo seniausių laikų, nes yra žinomos nuo seniausių laikų,
nes yra ryškūs objektai, matomi plika akimi.Uraną, kurį taip pat galima
įžiūrėti akimi, 1781m. atsitiktinai atrado Viljamas Heršelis (1738-1822).1846 m. į žinomų planetų sąrašą pateko Neptūnas; jis buvo ap-
skaičiuotas teoriškai pagal stebimus Urano judėjimo trikdymus.Toli-
miausią žinomą planetą Plutoną 1930 m. atrado Lovelio observatori-
jos astronomai.Tai ne milžinė, o gerokai mažesnė už Žemę planeta,
apie kurią žinoma dar labai mažai.Saulės sistemos nariai taip pat yra
kometos.Jos susideda iš dulkių, lakiųjų medžiagų ir labai retų dujų.Dau-
guma kometų skrieja labai ištęstomis orbitomis.Su kometomis susiję
kai kurie meteorų srautai.Pagaliau yra daugybė asteroidų, dažnai vadinamų Saulės sistemos nuolaužomis.
Saulės žybsnis
MERKURIJUS.
Merkurijų galima pamatyti plika akimi, bet jį stebėti sunkiau negu kitas
Keturias planetas (Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną), žinomas nuo senų senovės.Merkurijus skrieja arčiausiai Saulės; vidutinis nuotolis nuo Saulės 58 milijonai km., aplink ją apskrieja per 88 paras,Dydžiu ir mase Merkurijus panašesnis į Mėnulį negu į Žemę.Jo skersmuo 4878 km.Pabėgimo greitis – tik 4,3 km/s.Tai rodo, kad Merkurijaus atmos-