Saulės sistemos planetos1
5 (100%) 1 vote

Saulės sistemos planetos1

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus – vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo S centro a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas.

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus – vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo S centro a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas.

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl
tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus – vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo S centro a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas.

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus – vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo S centro a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas.

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus – vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas
konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo S centro a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas.

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus – vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo S centro a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas.

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus – vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo
a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas.

Šiuo metu Jūs matote 70% šio straipsnio.
Matomi 2690 žodžiai iš 3849 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.