Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką
5 (100%) 1 vote

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..2

SAVANORIŠKO ATSISAKYMO PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ SAMPRATA………………………………………………………………………………………………………………3

NEPAVYKUSIO SAVANORIŠKO ATSISAKYMO PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ SAMPRATA………………………………………………………………………………………………….8

BAUSMĖS SKYRIMO UŽ SAVANORIŠKĄ ATSISAKYMĄ PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ YPATUMAI…………………………………………………………………..10

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………12

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………13

ĮVADAS

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką mūsų baudžiamosios teisės doktrinoje nėra naujas dalykas. Žinoma, keičiantis įstatymams, kito ir šio instituto samprata bei turinys. Seniau galiojusiame Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nebuvo išskiriamas nepavykusio savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąvoka. Dabartinis BK numato tokią naujovę, be to, nepavykęs savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką dabar pripažįstamas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dabar galiojantis BK taip pat išskiria savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, o ne nusikaltimą. Ši naujovė susijusi su naujo instituto – baudžiamasis nusižengimas įvedimu baudžiamosios teisės doktrinoje ir praktikoje. Tai pažangus reiškinys, nes veikų skirstymą į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus taip pat numato ir kitų Europos valstybių kodeksai. Antai Vokietijos baudžiamajame kodekse naudojamos sąvokos “nusikaltimas” (Verbrechen) ir “nusižengimas” (Vergehen). Kodekso 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog “nusižengimai yra priešingos teisei veikos, už kurias numatyta mažesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė arba bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.” [5, p. 76] Taigi šiame darbe bus detaliai nagrinėjama savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką samprata, taip pat nepavykusio savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąvoka bei bausmės skyrimo už savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką ypatumai. Darbo tikslas – atskleisti savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką turinį, atsižvelgiant į dabar galiojančio BK naujoves. Siekiant darbo tikslo naudotina tyrimo bazė yra norminiai baudžiamosios teisės aktai: Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), o taip pat baudžiamosios teisės specialistų mokslo darbai.

Pagrindinis darbo tyrimo objektas yra BK 23 straipsnio analizė. Tyrimas atliktas taikant aprašomąjį, lyginamosios analizės, loginį, sisteminį metodus. Lyginamoji analizė padeda nustatyti tiriamojo objekto grupinę priklausomybę – jis plačiai taikomas teisės moksle. Lyginimas tam tikrų faktų suteikia galimybę įvertinti situaciją, atrasti jos sprendimo būdus. Loginis metodas svarbus analizuojant bei taikant teisės normas, tuo tarpu sisteminimas padeda glaustai perteikti perskaitytą medžiagą.

SAVANORIŠKO ATSISAKYMO PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ SAMPRATA

Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką samprata įtvirtinta BK 23 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog „savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti.“ Aptariant šį straipsnį svarbu pažymėti, jog naujasis BK įtvirtina savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutą, priešingai nei seniau galiojęs BK, kuriame buvo numatyta tik savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą samprata. Tai susiję su naujo instituto – baudžiamasis nusižengimas įvedimu mūsų baudžiamojoje teisėje. Tokia naujovė yra tikrai sveikintina, nes seniau galiojusio BK normos, numačiusios, jog visos veikos yra nusikaltimai, tikrai neatitiko padaromų veikų pobūdžio, bausmių skyrimo tendencijų bei lyginant su kitų šalių (pvz., Vokietijos) baudžiamaisiais įstatymais, buvo tikrai pasenusios ir nepažangios. Dabartinis BK numato, jog baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir baudžiamuosiuose įstatymuose uždrausta veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Taigi pagrindinis požymis skiriantis nusikaltimą nuo baudžiamojo nusižengimo yra bausmės skyrimo ypatumai.

Savanoriškas atsisakymas – tai sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas atsisakyti tęsti pradėtą rengimąsi nusikaltimui ar pabaigti pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veika. [2, p. 147]

Savanoriškas atsisakymas turi būti besąlyginis, t. y. neverčiant tai padaryti objektyvioms aplinkybėms ir esant įsitikinimui, kad jis turi galimybę pabaigti pradėtą nusikaltimą.

Atsisakymas nėra savanoriškas, kai atsisakoma pabaigti nusikalstamą veiką dėl objektyvių aplinkybių, dėl to, kad tai padaryti buvo neįmanoma, kad buvo sukliudyta pabaigti nusikalstamą veiką, kad nepavyko tai padaryti dėl kaltininko
nesugebėjimo, neryžtingumo, padidėjusios rizikos ir panašių, nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių. Kai kaltininkas demaskuojamas nusikalstamos veikos metu arba sulaikomas ir dėl to netenka galimybės tęsti nusikalstamą veiką, kai susiduria su jam neįveikiama kliūtimi, pavyzdžiui, nepajėgia įsibrauti į patalpą ar išnešti vagiamą daiktą, nesugeba užvesti vagiamo automobilio, šaudamas pataikyti į auką ir pan., arba nutraukia veiką iškilus didesniam pavojui būti demaskuotam ar didesniems sunkumams, nei jis tikėjosi, ją pabaigti, – šiais ir panašiais atvejais yra ne savanoriškas atsisakymas, o parengtinės nusikalstamos veikos nutraukimas dėl priežasčių, nepriklausomų nuo kaltininko valios. [3, p. 248]

Asmuo nutraukia parengtinę nusikalstamą veiką suvokdamas ir būdamas įsitikinęs, kad atsisakymo metu yra realios galimybės tęsti pradėtą nusikalstamą veiką ir pabaigti ją iki galo. Tokį sprendimą subjektas priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis) neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką, o savanoriškai. Jei subjektas pradėtą nusikalstamą veiką nutraukia savo valia ir būdamas įsitikinęs, jog jai pabaigti nėra neįveikiamų kliūčių, nors iš tikrųjų tokios kliūtys egzistuoja, tai vertintina kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Jei subjektas klaidingai manė, kad susidariusioje situacijoje nėra galimybių tęsti ir baigti pradėtą nusikalstamą veiką ir dėl to ją nutraukė, pavyzdžiui, atsitiktinai prie sandėlio sustojusį asmenį palaikė sargu, nematytą prietaisą įvertino kaip signalizaciją, toks atsisakymas pagal BK 23 str. nėra savanoriškas. [2., p. 147]

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką turi būti galutinis ir besąlyginis, t. y. subjektas ne sustabdo veiką ir nukelia jos baigtinumo momentą ar daro pertrauką, pavyzdžiui, laukdamas palankesnio aplinkybių susiklostymo, siekdamas atgauti jėgas, o nutraukia ją negrįžtamai. Nėra savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką tais atvejais, kai subjektas nepakartoja ankstesnės veikos, nesukėlusios siekiamų nusikalstamų padarinių. Atsisakymas pakartoti nepavykusią nusikalstamą veiką, suvokiant tokio pakartojimo galimybę, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybė.s [2, p. 147]

Savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką galima abiejose parengtinės nusikalstamos veikos stadijose – tiek rengimosi, tiek pasikėsinimo metu. Pagal BK 21 str. 1 dalį rengimasis padaryti nusikaltimą yra „priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas.“ Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką „yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių“ (BK 22 str. 1 d.)

Rengimosi stadijoje savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą pasireiškia veikimu (pavyzdžiui, sunaikinant suieškotas ar pritaikytas priemones, įrankius, pranešant teisėsaugos institucijoms apie rengiamą nusikaltimą) ar neveikimą, t. y. neįvykdant tolesnių veiksmų, sudarant sąlygas, būtinas nusikaltimui padaryti ar palengvinančias jo padarymą (pavyzdžiui, nustojus stebėti sumanyto plėšimo auką, nebetelkiant bendrininkų). Nebaigto pasikėsinimo atveju savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką gali pasireikšti veikimu ar neveikimu. Neveikimo atveju subjektas susilaiko, nebetęsia veiksmų, numatytų pradėtos daryti nusikalstamos veikos sudėties objektyviojoje pusėje ir tiesiogiai nukreiptų į nusikalstamos veikos objektą, ir, jei sudėtis materiali, galinčių sukelti nusikalstamus padarinius ar sudarančių pavojų jiems kilti, pavyzdžiui, subjektas nusitaikė, bet į nukentėjusįjį neiššovė. [2, p. 147 – 148]

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1194 žodžiai iš 3860 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.