Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką
5 (100%) 1 vote

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką

112131

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..2

SAVANORIŠKO ATSISAKYMO PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ SAMPRATA………………………………………………………………………………………………………………3

NEPAVYKUSIO SAVANORIŠKO ATSISAKYMO PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ SAMPRATA………………………………………………………………………………………………….8

BAUSMĖS SKYRIMO UŽ SAVANORIŠKĄ ATSISAKYMĄ PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ YPATUMAI…………………………………………………………………..10

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………12

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………13

ĮVADAS

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką mūsų baudžiamosios teisės doktrinoje nėra naujas dalykas. Žinoma, keičiantis įstatymams, kito ir šio instituto samprata bei turinys. Seniau galiojusiame Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nebuvo išskiriamas nepavykusio savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąvoka. Dabartinis BK numato tokią naujovę, be to, nepavykęs savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką dabar pripažįstamas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dabar galiojantis BK taip pat išskiria savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, o ne nusikaltimą. Ši naujovė susijusi su naujo instituto – baudžiamasis nusižengimas įvedimu baudžiamosios teisės doktrinoje ir praktikoje. Tai pažangus reiškinys, nes veikų skirstymą į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus taip pat numato ir kitų Europos valstybių kodeksai. Antai Vokietijos baudžiamajame kodekse naudojamos sąvokos “nusikaltimas” (Verbrechen) ir “nusižengimas” (Vergehen). Kodekso 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog “nusižengimai yra priešingos teisei veikos, už kurias numatyta mažesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė arba bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.” [5, p. 76] Taigi šiame darbe bus detaliai nagrinėjama savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką samprata, taip pat nepavykusio savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąvoka bei bausmės skyrimo už savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką ypatumai. Darbo tikslas – atskleisti savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką turinį, atsižvelgiant į dabar galiojančio BK naujoves. Siekiant darbo tikslo naudotina tyrimo bazė yra norminiai baudžiamosios teisės aktai: Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), o taip pat baudžiamosios teisės specialistų mokslo darbai.

Pagrindinis darbo tyrimo objektas yra BK 23 straipsnio analizė. Tyrimas atliktas taikant aprašomąjį, lyginamosios analizės, loginį, sisteminį metodus. Lyginamoji analizė padeda nustatyti tiriamojo objekto grupinę priklausomybę – jis plačiai taikomas teisės moksle. Lyginimas tam tikrų faktų suteikia galimybę įvertinti situaciją, atrasti jos sprendimo būdus. Loginis metodas svarbus analizuojant bei taikant teisės normas, tuo tarpu sisteminimas padeda glaustai perteikti perskaitytą medžiagą.

SAVANORIŠKO ATSISAKYMO PABAIGTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ SAMPRATA

Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką samprata įtvirtinta BK 23 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog „savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti.“ Aptariant šį straipsnį svarbu pažymėti, jog naujasis BK įtvirtina savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutą, priešingai nei seniau galiojęs BK, kuriame buvo numatyta tik savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą samprata. Tai susiję su naujo instituto – baudžiamasis nusižengimas įvedimu mūsų baudžiamojoje teisėje. Tokia naujovė yra tikrai sveikintina, nes seniau galiojusio BK normos, numačiusios, jog visos veikos yra nusikaltimai, tikrai neatitiko padaromų veikų pobūdžio, bausmių skyrimo tendencijų bei lyginant su kitų šalių (pvz., Vokietijos) baudžiamaisiais įstatymais, buvo tikrai pasenusios ir nepažangios. Dabartinis BK numato, jog baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir baudžiamuosiuose įstatymuose uždrausta veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Taigi pagrindinis požymis skiriantis nusikaltimą nuo baudžiamojo nusižengimo yra bausmės skyrimo ypatumai.

Savanoriškas atsisakymas – tai sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas atsisakyti tęsti pradėtą rengimąsi nusikaltimui ar pabaigti pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veika. [2, p. 147]

Savanoriškas atsisakymas turi būti besąlyginis, t. y. neverčiant tai padaryti objektyvioms aplinkybėms ir esant įsitikinimui, kad jis turi galimybę pabaigti pradėtą nusikaltimą.

Atsisakymas nėra savanoriškas, kai atsisakoma pabaigti nusikalstamą veiką dėl objektyvių aplinkybių, dėl to, kad tai padaryti buvo neįmanoma, kad buvo sukliudyta pabaigti nusikalstamą veiką, kad nepavyko tai padaryti dėl kaltininko
nesugebėjimo, neryžtingumo, padidėjusios rizikos ir panašių, nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių. Kai kaltininkas demaskuojamas nusikalstamos veikos metu arba sulaikomas ir dėl to netenka galimybės tęsti nusikalstamą veiką, kai susiduria su jam neįveikiama kliūtimi, pavyzdžiui, nepajėgia įsibrauti į patalpą ar išnešti vagiamą daiktą, nesugeba užvesti vagiamo automobilio, šaudamas pataikyti į auką ir pan., arba nutraukia veiką iškilus didesniam pavojui būti demaskuotam ar didesniems sunkumams, nei jis tikėjosi, ją pabaigti, – šiais ir panašiais atvejais yra ne savanoriškas atsisakymas, o parengtinės nusikalstamos veikos nutraukimas dėl priežasčių, nepriklausomų nuo kaltininko valios. [3, p. 248]

Asmuo nutraukia parengtinę nusikalstamą veiką suvokdamas ir būdamas įsitikinęs, kad atsisakymo metu yra realios galimybės tęsti pradėtą nusikalstamą veiką ir pabaigti ją iki galo. Tokį sprendimą subjektas priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis) neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką, o savanoriškai. Jei subjektas pradėtą nusikalstamą veiką nutraukia savo valia ir būdamas įsitikinęs, jog jai pabaigti nėra neįveikiamų kliūčių, nors iš tikrųjų tokios kliūtys egzistuoja, tai vertintina kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Jei subjektas klaidingai manė, kad susidariusioje situacijoje nėra galimybių tęsti ir baigti pradėtą nusikalstamą veiką ir dėl to ją nutraukė, pavyzdžiui, atsitiktinai prie sandėlio sustojusį asmenį palaikė sargu, nematytą prietaisą įvertino kaip signalizaciją, toks atsisakymas pagal BK 23 str. nėra savanoriškas. [2., p. 147]

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką turi būti galutinis ir besąlyginis, t. y. subjektas ne sustabdo veiką ir nukelia jos baigtinumo momentą ar daro pertrauką, pavyzdžiui, laukdamas palankesnio aplinkybių susiklostymo, siekdamas atgauti jėgas, o nutraukia ją negrįžtamai. Nėra savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką tais atvejais, kai subjektas nepakartoja ankstesnės veikos, nesukėlusios siekiamų nusikalstamų padarinių. Atsisakymas pakartoti nepavykusią nusikalstamą veiką, suvokiant tokio pakartojimo galimybę, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybė.s [2, p. 147]

Savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką galima abiejose parengtinės nusikalstamos veikos stadijose – tiek rengimosi, tiek pasikėsinimo metu. Pagal BK 21 str. 1 dalį rengimasis padaryti nusikaltimą yra „priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas.“ Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką „yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių“ (BK 22 str. 1 d.)

Rengimosi stadijoje savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą pasireiškia veikimu (pavyzdžiui, sunaikinant suieškotas ar pritaikytas priemones, įrankius, pranešant teisėsaugos institucijoms apie rengiamą nusikaltimą) ar neveikimą, t. y. neįvykdant tolesnių veiksmų, sudarant sąlygas, būtinas nusikaltimui padaryti ar palengvinančias jo padarymą (pavyzdžiui, nustojus stebėti sumanyto plėšimo auką, nebetelkiant bendrininkų). Nebaigto pasikėsinimo atveju savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką gali pasireikšti veikimu ar neveikimu. Neveikimo atveju subjektas susilaiko, nebetęsia veiksmų, numatytų pradėtos daryti nusikalstamos veikos sudėties objektyviojoje pusėje ir tiesiogiai nukreiptų į nusikalstamos veikos objektą, ir, jei sudėtis materiali, galinčių sukelti nusikalstamus padarinius ar sudarančių pavojų jiems kilti, pavyzdžiui, subjektas nusitaikė, bet į nukentėjusįjį neiššovė. [2, p. 147 – 148]

Baigto pasikėsinimo atveju savanoriškas atsisakymas nutraukti nusikalstamą veiką įmanomas, jei ta veika yra aprašyta materialia sudėtimi (t. y. kai tam, kad nusikalstama veika būtų baigta, yra būtų užfiksuoti jos padariniai, pvz., žmogaus mirtis ir pan.) ir jei ta veika yra aprašyta materialia sudėtimi ir jei tarp padarytų veiksmų (neveikimo) bei jų padarinių atsiradimo yra laiko, per kurį subjektas gali nutraukti priežastinio ryšio vystymąsi ir išvengti nusikalstamų padarinių. Dėl to baigto pasikėsinimo atveju neveikimu savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką paprastai įmanomas tik retais atvejais. Baigto pasikėsinimo subjektas jau yra atlikęs veiksmus (neveikimą), galinčius sukelti nusikalstamus padarinius, pavyzdžiui, iššovė, smogė, dūrė į gyvybei pavojingas nukentėjusiojo kūno vietas. Taigi būtina nauji veiksmai, galintys pakeisti ar nutraukti priežastinio ryšio vystymąsi ir užkirsti kelią nusikalstamiems padariniams. [2, p. 148]

Pažymėtina, jog savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką gali būti paties subjekto ar kitų asmenų iniciatyva, tačiau svarbiausia, jog sprendimas atsisakyti tęsti rengimąsi ar pasikėsinimą yra priimtas paties subjekto sąmoningai ir yra jo laisvos valios išraiška, o ne nulemtas atsiradusių neįveikiamų ar sunkiai įveikiamų kliūčių (aplinkybių), kitų asmenų, pavyzdžiui, bendrininkų,
prievarta.

Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką motyvai įvairūs, pavyzdžiui, baimė dėl galimos atsakomybės, bausmės, savo elgesio amoralumo suvokimas, nukentėjusiojo gailestis, sąžinės graužimas. Motyvai šiuo atveju savarankiškos teisinės reikšmės neturi. Yra svarbu, kad asmuo nerealizuotų savo ketinimo nusikalsti. Taip pat svarbu, kad subjektas įsitikinęs (net ir sąžiningai klysdamas), jog nėra neįveikiamų aplinkybių (kliūčių) tęsti ir baigti pradėtą nusikalstamą veiką. Tais atvejais, kai subjektas atsisako pabaigti nusikalstamą veiką dėl to, nes yra įsitikinęs, jog ją padaręs bus demaskuotas, sulaikytas, toks atsisakymas negali būti laikomas savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką pagal komentuojamą straipsnį.

Subjektui atsisakius pabaigti nusikalstamą veiką, pagal BK nebūtina apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, atvykti ir prisipažinti darius, bet nutraukus nusikalstamą veiką, todėl apie konkrečią parengtinę nusikalstamą veiką ir savanorišką atsisakymą ją pabaigti teisėsaugos institucijoms gali būti ir nežinoma. Tačiau jei bendromis kelių asmenų jėgomis rengtasi ar pasikėsinta padaryti labai sunkų nusikaltimą ir ne visi bendrininkai savanoriškai atsisakė jį pabaigti, apie tai teisėsaugos institucijos turi būti informuojamos, antraip gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nepranešimą apie nusikaltimą (BK 238 str.), išskyrus tuos atvejus, kai atsisakiusiam pabaigti nusikaltimą bendrininkui po pranešimo apie rengiamą nusikaltimą iškyla grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn. [2, p. 149]

Kalbant apie bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, pažymėtina, jog pabaigti bendrai daromą nusikalstamą veiką gali visi bendrininkai arba kiekvienas iš jų atskirai, nepriklausomai nuo kitų asmenų sprendimų.

Bendrininkai, savanoriškai atsisakydami pabaigti nusikalstamą veiką, kartu privalo imtis tam tikrų priemonių, kad atliktų atitinkamus veiksmus. Jų pobūdis priklauso nuo bendrininkavimo rūšies, konkretaus kiekvieno bendrininko indėlio (vaidmens) bendroje nusikalstamoje veikoje. Todėl ir savanoriško bendrininkų atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygos diferencijuojamos atsižvelgiant į bendrininkavimo rūšį. Organizatoriui, kurstytojui jų savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką atveju keliami didesni reikalavimai, negu vykdytojui ar padėjėjui, irgi nusprendusiems nutraukti savo nusikalstamą veiką. [2, p. 150]

Organizatorius ar kurstytojas, priėmęs sprendimą savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką, privalo imtis visų nuo jų priklausančių priemonių, kad bendrininkai, kuriuos jie suorganizavo ar sukurstė, nepadarytų veikos (formaliose sudėtyse), o jei veika padaryta, kad būtų išvengta tos veikos sudėtyje numatytų padarinių (materialiosiose sudėtyse). Taigi savanoriškas organizatoriaus ar kurstytojo atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką negali apsiriboti tik sprendimo nutraukti savo organizacinę ar kurstytojišką veiklą priėmimu ir tolesniu neveikimu. Kiekvienas iš šių bendrininkų privalo neutralizuoti savo indėlį bendroje parengtinėje nusikalstamoje veikloje. Tai įmanoma padaryti tik aktyviais veiksmais, pavyzdžiui, įtikinant ar priverčiant vykdytoją nepradėti ar neleisti jam pabaigti vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėtį; įtikinant padėjėją atsisakyti padėti vykdytojui. Organizatorius ar kurstytojas, savanoriškai atsisakę pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką ir atlikę visus nuo jų priklausančius veiksmus, netraukiami baudžiamojon atsakomybėn už iki savanoriško atsisakymo padarytą veiką, jei jie pasiekė, kad: 1) vykdytojas nepadarytų bendrai numatytos ir siektos veikos (formaliojoje sudėtyje, t. y. kai tam, kad nusikalstama veika būtų baigta nereikia padarinių buvimo); 2) vykdytojas veiką padaręs, tačiau pavyko nesukelti nusikalstamų veikos padarinių, numatytų sudėtyje (materialiojoje). Jei organizatorius ar kurstytojas parengtinę kitų bendrininkų nusikalstamą veiką siekė nutraukti ar nutraukė netesėtais veiksmais (pavyzdžiui, šantažuodami, grasindami, padarydami materialinę ar fizinę žalą vykdytojui, padėjėjui ar jų artimiesiems), už tokius veiksmus, (jei jie nepripažįstami baudžiamąją atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis) esant visiems kitiems nusikalstamos veikos požymiams, gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už tokiais veiksmais nutrauktą bendrą parengtinę nusikalstamą veiką netaikoma. [2, p. 150 – 151]

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 2027 žodžiai iš 3860 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.