Sąvartynai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Sąvartynai Lietuvoje

Įvadas

Pagal statistinius duomenis Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų.

1998 m. duomenimis atliekos buvo šalinamos 314 sąvartynų. Tikėtina, kad atliekų šalinimas kai kuriuose mažuose sąvartynuose į statistiką nepateko, taigi eksploatuojamų sąvartynų skaičius Lietuvoje gali būti gerokai didesnis.

1998 m. į sąvartynus išvežta 3,115 mln. t atliekų, iš kurių 1,471 mln. t nerūšiuotų komunalinių atliekų. Daugiausia nerūšiuotų komunalinių atliekų pašalinta šiuose sąvartynuose: Vilniaus m. Kariotiškių sąvartyne, Trakų r. (264 tūkst. t), Klaipėdos m. sąvartynas Kalotės k. (1245 tūkst. t), Kauno m. sąvartynas Lapių k. (109 tūkst. t), Šiaulių m. sąvartynas Kairių k. (73 tūkst. t), Panevėžio m. sąvartynas Liūdynės k. (73 tūkst. t).

Kartu su komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenka gana dideli kiekiai organinių atliekų bei antrinių žaliavų: popieriaus ir kartono, stiklo, plastmasės, metalo atliekų, kurios galėtų būti panaudotos efektyviai veikiant minėtų atliekų rūšiavimo, surinkimo ir naudojimo sistemai. Dauguma sąvartynų neatitinka elementarių aplinkosauginių bei sanitarinių-higieninių reikalavimų. Vietos sąvartynams dažnai parinktos neatsižvelgiant į specifinę šių objektų įtaką aplinkai, neįvertinus gamtinių bei socialinių-ekonominių sąlygų. Daugelis sąvartynų įrengti be jokio inžinerinio parengimo, nėra apsauginių grunto pylimų, nesurenkamas sąvartynų filtratas ir biodujos, neįrengti gręžiniai požeminio vandens kokybės kontrolei, nepakankamai turima technikos sąvartynų eksploatacijai, nevykdoma šalinamų atliekų apskaita. Ypač bloga padėtis mažuose gyvenviečių sąvartynuose – jie apleisti, įrengti neteisėtai.

Atliekų tvarkymą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, taisyklės bei kiti poįstatyminiai aktai. Kaip sakoma, pradžia yra, tačiau “Plane” nurodoma, kad “Dauguma sąvartynų neatitinka elementarių aplinkosauginių bei sanitarinių-higieninių reikalavimų”.

Pavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo pajėgumų praktiškai nėra. O atliekų susikaupia apie 130 tūkst. tonų per metus. Maždaug pusė – naftos produktų ir vandens mišiniai. Antroji vieta pagal kiekį ir pavojingumą tenka odų ir kailių apdirbimo atliekoms, sunkiųjų metalų turinčioms atliekoms. Medicina irgi kasmet parūpina 1,8 tūkst. tonų, kurios pasaulinėje praktikoje deginamos. Mums reikėjo vienos ar keleto regioninių tų atliekų deginimo įmonių. Dar pridėkime apie 6 tonas nebetinkamų vartoti vaistų, nūnai surinktų baziniuose sandėliuose…

Atliekų tvarkymas tampa vis aktualesnis, sparčiai augant pramonei bei vartojimui. Siekiant sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos principų, pradėtos įgyvendinti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonės, padėsiančios apsaugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio. Teigiamus pokyčius šiame sektoriuje paskatino 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas bei kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai.

Reprezentatyviausia sąvartynų taršos kontrolės sistema Lietuvoje veikia Kauno miesto sąvartyne Lapėse. Monitoringas pradėtas vykdyti 1994 m., prieš tai atlikus hidrodinaminius, hidrocheminius, geocheminius, augmenijos ir atmosferos užterštumo tyrimus sąvartyno galimo poveikio zonoje. Požeminio ir paviršinio nuotėkio kontrolė apima 19 gręžinių, 18 šaltinių, 5 gyventojų šulinius, 15 upelių vandens ir 6 sąvartyno filtrato stebėjimo postus. Atliekami vandens debito, lygio, temperatūros, santykinio laidumo elektrai, ištirpusio deguonies, rūgštingumo, oksidacinio redukcinio potencialo, organinės medžiagos, biologinių elementų, pagrindinių katijonų ir anijonų, sunkiųjų metalų tyrimai. Stebėjimų periodiškumas kas 2-3 mėnesiai. Stebėjimų duomenys apdorojami ir kaupiami specializuotos kompiuterinės programos pagalba.

1997-1998 m. sąvartyne suprojektuoti ir pastatyti filtrato valymo įrenginiai.

Sąvartynų įtakos aplinkai kontrolė atliekama tik pagrindiniuose Lietuvos miestų komunalinių atliekų sąvartynuose. Mažesniuose, seniūnijoms priklausančiuose sąvartynuose, tyrimai atliekami epizodiškai ir gana retai, todėl informacija yra nepakankama.

Sąvartynų taršos likvidavimas ir užimtų žemės plotų atgaivinimas yra ypač problematiškas ir reikalauja labai didelių investicijų. Todėl labai svarbu sąvartynus modernizuoti. Pastaruoju metu bandoma įrengti komunalinių atliekų sąvartynus, atitinkančius tarptautinius reikalavimus.

Už atliekų šalinimą sąvartynuose neimamas joks mokestis, sąvartynų statyba finansuojama iš savivaldybių biudžetų, dažniausiai iš savivaldybių aplinkos apsaugos fondų lėšų.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje yra daugiau kaip 800 sąvartynų, kurie yra eksploatuojami arba jau nebe. Todėl toliau bus išdėstyta informacija apie didžiausius šalies sąvartynus ir ketinimus kurti naujus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus,
us miesto sąvatynai

Šiuo metu Vilniaus apskrityje kasmet reikia sutvarkyti apie 600 000 t atliekų (įskaitant didelius kiekius pramonės ir statybos bei griovimo atliekų ir nuotėkų dumblo). Komunalinių atliekų susidaro 250 000 t, t. y. vidutiniškai 275 kg atliekų vienam gyventojui per metus. Komunalinės atliekos bei dalis pramonės atliekų šalinamos sąvartynuose. Apskaičiuota, kad 2000 m. sąvartynuose pašalinta apie 390 000 t atliekų. Iki 85% visų apskrityje susidarančiųatliekų yra Vilniaus miesto dalis.

Atliekos šalinamos 125 veikiančiuose šiukšlynuose ir sąvartynuose, kurių nei vienas neatitinka dabar galiojančių reikalavimų sąvartynų įrengimui. Dauguma jų maži, jų plotas nesiekia 2 ha. Yra tik vienas didelis sąvartynas – Kariotiškių sąvartynas, aptarnaujantis Vilniaus miestą. Tačiau jo rezervai praktiškai jau yra išnaudoti. Rengiant Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos projektą buvo suformuluoti pagrindiniai uždaviniai atliekų tvarkymo srityje. Artimiausiu laikotarpiu, iki 2006 metų, numatoma spręsti tokius atliekų tvarkymo uždavinius.

Visų pirma iki 2005 metų turi būti įrengtas naujas regioninis sąvartynas, atitinkantis visus Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalavimus. Įrengus tokį modernų sąvartyną visi dabartiniai sąvartynai turės būti uždaryti ir sutvarkyti, kad nekeltų grėsmės aplinkai ir žmonėms. Visos apskrities atliekos bus šalinamos regioniniame sąvartyne. Gyventojams, įpratusiems atsikratyti atliekomis greta esančiuose mažuose sąvartynuose, bus įrengtos konteinerių aikštelės jiems patogiose vietose. Taip pat bus įrengta 14 atliekų priėmimo aikštelių, kur gyventojai galės išmesti stambiagabarites atliekas, o taip pat palikti įvairias pavojingas atliekas.

Šių uždavinių įgyvendinimui reikalingos didelės lėšos. Šiukšlynų ir mažų sąvartynų uždarymui ir sutvarkymui reikės 14 mln. Lt, o Kariotiškių sąvartyno sutvarkymui, įrengiant ten ir biodujų surinkimo sistemą – net 18,5 mln. Lt. Atliekų surinkimo ir konteinerių aikštelių įrengimas ir aprūpinimas konteineriais kainuos beveik 4 mln. Lt. Naujojo regioninio sąvartyno infrastruktūros parengimas ir pirmosios sekcijos, kurios užteks maždaug 4,5 metams, statybai reikės 27 mln. Lt. Visas investicinis projektas sudaro 72 mln. Lt.

Kariotiškių sąvartynas

Kariotiškių komunalinių atliekų sąvartynas yra šiaurrytinėje Trakų rajono dalyje, 9 km nuo Vilniaus miesto ribos, 3 km į vakarus nuo Rykantų gyvenvietės ir 0,6 km nuo automagistralės Vilnius – Kaunas. Šis sąvartynas pradėtas eksploatuoti 1987 m. ir yra eksploatuojamas iki šiol. Jame deponuojamos komunalinės ir įvairų rūšių pramoninės atliekos. Sąvartyno sklypo ribose yra atskira dumblo kaupykla, kurioje UAB ”Vilniaus vandenys” šalina dumblą iš Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių. Bendras sąvartyno plotas yra 28,68 ha.

Pagal šalinamų atliekų kiekį Kariotiškių sąvartynas yra didžiausias Lietuvoje. Per parą į sąvartyną atvežama 800-900 t atliekų, per mėnesį – 18-20 tūkst. t, per metus – 235 tūkst. t atliekų.

Kariotiškių komunalinių atliekų sąvartyno projektą 1981-1983 m. parengė KŪPI. Pagal projektą sąvartyne buvo numatyta sukaupti 2,93 mln. m3 atliekų: 1,5 mln. m3 I-oje sekcijoje, 1,43 mln. m3 II-oje. I-os sekcijos plotas yra 8,0 ha, II-os – 6,0 ha. I-os sekcijos plotas buvo užpildytas 1995 metais ir dalinai rekultivuotas. 1996 metų pradžioje pradėta eksploatuoti II-a sekcija, kurioje iki šiol šalinamos atliekos. Kariotiškių sąvartyno I-os sekcijos abs. altitudė yra 181,0 m., o II-os sekcijos – 175,0 m. 2004 m. liepos 27 d. Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. S1-204 nusprendė tvirtinti Kariotiškių sąvartyno detaliojo plano pakeitimo projektą, kuriame planuojama maksimali sąvartyno (abiejų sekcijų) abs.altitudė – 191,0 m. Baigus eksploatuoti Kariotiškių sąvartyną, jis bus uždaromas ir rekultivuojamas pagal parengtą uždarymo projektą. Po sąvartyno uždarymo turi būti vykdoma sąvartyno priežiūra, monitoringas, aplinkos būklės kontrolė vadovaujantis 2000-10-18 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 444 ”Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo”. Šiuo kontroliniu periodu po uždarymo turi būti surenkami susidarantys filtratas ir dujos, o taip pat turės būti vykdomi filtrato ir dujų monitoringai.

Šalinamos atliekos

1.Kariotiškių sąvartyne šalinamos Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono komunalinės atliekos.

2. Sąvartyne šalinamos komunalinės atliekos, apibūdinamos 2002 m. liepos 1 d. LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1004 2 straipsnio 15 punkte pateikta sąvoka:

Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi panašios į buitines atliekas.

Atliekų priėmimo į sąvartyną tvarka

3. Atliekos į sąvartyną gali būti priimamos pagal sudarytą atliekų tvarkymo sutartį su UAB ,,Vilniaus sąvartynas”, o esant vienkartiniam atliekų pristatymui atsiskaitoma vietoje, sąvartyne.

4. Sutartyje nustatoma apmokėjimo už pristatomas atliekas tvarka, atliekų pristatymo tvarka bei sankcijos
už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

5. Atvežęs atliekas, atliekų turėtojas 2 egzemplioriais užpildo Atliekų Deklaraciją 6.Mokesčius už atliekų priėmimą šalinti Kariotiškių sąvartyne nustato Vilniaus miesto savivaldybė.

1998 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 169 ,,Dėl kietų buitinių atliekų išvežimo darbų ir pramoninių atliekų deponavimo sąvartyne tarifų patvirtinimo” patvirtintas atliekų deponavimo sąvartyne tarifas – 18,96 Lt (su PVM) už atliekų toną.

Atliekų priėmimo procedūra

7. Visos atliekos, pristatytos šalinti Kariotiškių sąvartyne, sveriamos autosvarstyklėmis.

8. Specializuotos atliekų transportavimo priemonės (šiukšliavežės) reguliariai vežančios buitines atliekas į sąvartyną ir įtrauktos į sąvartyno kompiuterinę duomenų bazę, sveriamos tik įvažiuojant su atliekomis. Kiekvieną mėnesį vykdomi šių transporto priemonių kontroliniai svėrimai.

9.Sąvartyno personalas turi teisę pasirinktinai atlikti išvažiuojančių šiukšliavežių kontrolinį svėrimą.

10. Visos nespecializuotos transporto priemonės (savivarčiai automobiliai, traktorinės priekabos), pristatančios įmonių ir organizacijų atliekas, sveriamos atlikus priimamų atliekų apžiūrą – įvažiuojant bei iškrovus atliekas – išvažiuojant.

11. Į sąvartyno teritoriją įleidžiamos tik atliekas pristačiusios ir su sąvartyno veikla susijusios transporto priemonės bei asmenys tik per kontroliuojamus pagrindinius vartus.

12.Sąvartyno kontrolierius atlikdamas pristatomų įmonių ir organizacijų atliekų apžiūrą, įvertina ar jos atitinka Atliekų deklaracijoje nurodytas.

13. Esant reikalui, gali būti paimamas kontrolinis atliekų pavyzdys, kuris siunčiamas ištirti į Aplinkos ministerijos Jungtinių tyrimų centro laboratoriją.

14. Atliekos, draudžiamos šalinti sąvartyne, nepriimamos ir grąžinamos atliekų Turėtojui.

Atliekos leidžiamos šalinti sąvartyne

Eil. Nr Atliekų sąrašo kodas Atliekų grupės pavadinimas Atliekų pavadinimas

1. 17 Statybinės ir griovimo atliekos

1. 17 09 04 Mišrios statybinės ir griovimo atliekos

2. 20 Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas

1. 19 12 04 plastikai ir guma

2. 20 01 11 Tekstilės gaminiai

3. 20 03 01 Mišrios komunalinės atliekos

4. 20 03 03 Gatvių valymo atliekos

Atliekos draudžiamos šalinti sąvartyne

Eil. Nr Atliekų sąrašo kodas Atliekų grupės pavadinimas Atliekų pavadinimas

1. 16 Kitaip sąraše neapibrėžtos atliekos

1. 16 01 07 Tepalų filtrai

2. 16 04 Sprogmenų atliekos

3. 16 01 06 Naudotos padangos

4. 16 01 04 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės

2. 17 Statybinės ir griovimo atliekos

1. 17 05 03 Gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

2. 17 06 Izoliacinės medžiagos ir statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto

3. 18 Žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos

1. 18 01 Gimdymų priežiūros, žmonių ligų diagnostikos, gydymo ar prevencijos atliekos

2. 18 02 Mokslinių tyrimų bei gyvūnų ligų diagnostikos, gydymo ar prevencijos atliekos

4. 20 Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamos frakcijos

1. 20 01 27 Dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

2. 20 01 26 Aliejus ir riebalai

3. 20 01 23 Nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių

4. 20 01 15 Šarmai

5. 20 01 17 Fotografijos cheminės medžiagos

6. 20 01 19 Pesticidai

7. 20 01 21 Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio

8. 20 01 13 Tirpikliai

9. 20 01 14 Rūgštys

10. 20 01 29 Plovikliai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

11. 20 01 31 Citotoksiniai ir citostatiniai vaistai

12. 20 01 33 Baterijos ir akumuliatoriai

13. 20 01 35 Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių

14. 20 02 01 Biologiškai (sodų ir parkų) suyrančios atliekos

5. 15 Kitaip neapibrėžtos pakavimo atliekos, absorbentai, pašluostės, filtrų medžiagos ir apsauginiai drabužiai

1. 15 02 02 Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis

6. 03 Medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų, medienos masės, popieriaus ir kartono gamybos atliekos

1. 03 01 04 Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų

7. 04 Odos, kailių ir tekstilės pramonės atliekos

1. 04 02 14 Odos apdailos medžiagos, kuriose yra organinių tirpiklių

8. 05 Naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir anglių pirolizinio apdorojimo atliekos

1. 05 01 06 Įmonės arba įrangos eksploatavimo tepaluotas dumblas

2. 05 01 05 Išsiliejusi nafta

9. 08 Dangų (dažai, lakas ir stiklo emalis). Klijų, hermetikų ir spaustuvinių dažų gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos

1. 08 03 16 Ėsdinimo tirpalų atliekos

2. 08 01 11 Dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos

3. 08 03 14 Dažų dumblas, kuriame
yra pavojingų medžiagų

Kariotiškių sąvartyno toponuotrauka

Karijotiškių sąvartyno dujų naudojimo variantai

Plačiausiai paplitęs sąvartynu dujų panaudojimo būdas yra jų deginimas specialiuose įrenginiuose arba varikliuose, gaminant:

• elektros energiją,

• elektros energiją ir šilumą (taip vadinama kogeneracija),

• šilumą.

Elektra iš sąvartynų dujų gaminama dujiniais varikliais varomais generatoriais. Tokių energetinių įrenginių naudingumo koeficientas siekia tik 37-42%, nes juose susidaro pakankamai dideli šilumos nuostoliai.

Specialiais energetiniais įrenginiais (kogeneratoriais) vienu metu gaminant elektrą ir šilumą, pasiekiamas naudingumo koeficientas iki 85-88%.

Ir pagaliau, deginant sąvartynų dujas tiesiogiai, kaip papildomą kurą, moderniose didelio pajėgumo katilinėse pasiekiamas iki 95% naudingumo koeficientas.

Sąvartyno dujų panaudojimo būdo pasirinkimą nulemia ne tik konkrečiame sąvartyne susidarančių dujų kiekis ir iš to išeinanti galima pagaminamos energijos išeiga, esamos elektros ir šilumos kainos, bet ir atstumas nuo sąvartyno iki potencialaus elektros energijos bei šilumos vartotojo.

Kariotiškių sąvartyno atveju, jo artimiausiose apylinkėse nėra šilumos vartotojų, kurie galėtų ištisus metus vartoti dujų sistemos tiekiamą šilumą, todėl natūraliai atsiranda optimaliausio dujų naudojimo sistemos varianto parinkimo būtinybe, ypač kai vertinamas ne tik aplinkosauginis problemos aspektas, bet ir komercinis.

KARIOTIŠKIŲ SĄVARTYNO DUJŲ KIEKIAI IR KOKYBĖ

Kariotiškių buitinių atliekų sąvartynas buvo suprojektuotas 1983 m. Bendras projektinis viso sąvartyno plotas – 27.6 ha. Pagal projektą sąvartyne buvo numatyta sukaupti 2.93 mln. m³ atliekų: 1.5 mln. m³ I -oje sekcijoje ir 1.43 mln. m³ II -oje. Prieš pradedant eksploatuoti sąvartyną, jo pado arba tuometinio žemės paviršiaus altitudė buvo apie 160 abs.a. Projektinė buitinių atliekų kaupo viršaus altitudė – 190 m abs. a. – turėjo būti suformuotas 30 m aukščio komunalinių atliekų kaupas.

Sąvartynas (I sekcija) atidarytas 1987 m. ir eksploatuojamas (II sekcija) iki šiol. Faktinis I sekcijos plotas 8.2 ha. Joje sukaupta kiek daugiau kaip 1.0 mln. m³ arba apie 800 tūkst. t atliekų. Jos eksploatacija baigta 1995 m., atliekų kaupui pasiekus 179 – 180 m abs. a. Sąvartyno II -os sekcijos eksploatacija pradėta 1996 m. pradžioje. Joje iki 2001 m. pradžios sukaupta apie 0.65 mln. m³ arba apie 500 tūkst. t atliekų (pasiekta 173 m abs. a. altitude – atliekų sluoksnio storis yra apie 13 m).

Kariotiškių sąvartyno detaliajame plane numatyta kiek praplėsti II sekciją, prie jos prijungiant busimą III sekciją bei išlaikant tą patį II sekcijos plotą (7.4 ha). Šiose abiejose sekcijose numatyta sukaupti, įskaitant dabar esančias atliekas, 1.45 mln. m³ buitinių atliekų.

Tuo pat metu atliekomis bus užpildoma ir IV sekcija, kurią planuojama įrengti valymo įrenginių esamos dumblo kaupyklos vietoje. Šios sekcijos plotas beveik 5 ha. Joje planuojama sukaupti apie 715 tūkst. m³ atliekų, valymo įrenginių dumblo, smėlio bei kitokio grunto (kasmet šioje sekcijoje bus sukaupiama apie 51 tūkst. m³ komunalinių atliekų). dujų

2000 metais Kariotiškių sąvartyne atlikus ilgalaikį (13 savaičių) bandomąjį išsiurbimą, nustatyta, kad vien tik iš I sąvartyno sekcijoje esančių kiek daugiau kaip 1,0 mln. m³ atliekų

2003 metais (arba pirmaisiais dujų panaudojimo sistemos eksploatavimo metais) susidarys apie 4,5 mln. m³ arba 550 m³ per valandą dujų, kuriose yra ne mažiau kaip 50 % metano. Pusę šio kiekio arba 2,3 mln.m³ (260 m³/val.) įrengta sistema techniškai butų pajėgi išsiurbti ir panaudoti energijos gamybai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2649 žodžiai iš 8770 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.