Savęs vertinimas
3 (60%) 2 votes

Savęs vertinimas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………. 3

1. SAVĘS VERTINIMO YPATUMAI…………………………………………………………………..

1.1. Savęs vertinimo samprata……………………………………………………………………………….

1.2. Asmenybės savęs vertinimas įvairiuose teorijose……………………………………………… 4

4

6

2. SAVĘS VERTINIMO KRAŠTUTINUMAI………………………………………………………. 7

3. SAVĘS VERTINIMO SVARBA IR REIKŠMĖ………………………………………………… 12

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………….

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………. 16

17

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus dažnai susidaro vienokį ar kitokį požiūrį į tam tikrus reiškinius, pagal kuriuos atitinkamai save vertina, numato savo elgesį ir galimybes. Pasitikintis per daug savimi asmuo sau nekelia didelių reikalavimų ir, priešingai, nepasitikintis savimi kartu yra reiklesnis sau. Kuo daugiau turime informacijos, tuo geriau save pažįstame ir mokame teisingai save vertinti.

Vienas iš svarbiausių asmenybės savybių yra savosios vertės jausmas – savęs vertinimas, kai žmogus yra įsitikinęs savo vidine verte ir sugebėjimais, kai tvirtai žino, savo, kaip žmogaus vertę. Pasitikėjimas savimi yra žmogaus jutimas, supratimas, kad yra pajėgus atlikti tuos uždavinius, kuriuos jam kelia gyvenimas ir kuriuos jis kelia pats sau. Turime pripažinti, kad kiekvieno iš mūsų yra ypatinga asmenybė.

Asmenybė – tai kiekvienam būdinga mąstysena, jausmai, vertinimai, pasitikėjimas.

Savęs vertinimo problema nėra nauja – jau seniai ją gvildena psichologija, filosofija, etika ir kiti mokslai.

1. SAVĘS VERTINIMO YPATUMAI

1.1. Savęs vertinimo samprata

Savęs vertinimas – tai individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas .

Bulotaitė Z. (1995) teigė, kad savęs vertinimas – tai savosios vertės, svarbos pažinimas, leidžiantis asmeniui būti atsakingam už save ir atsakingai elgtis su kitais .

Pasak Valicko G. (1991) savęs vertinimas – tai procesas, nenutrūkstantis visą žmogaus gyvenimą, dažniausiai įsisąmonintas vien emocijomis ir intuicija. Daugelis psichologų savęs vertinimą sutapatina su savimone: „Žmogaus savimonė – tai visuma požiūrių į save, į tai, kuo jis save laiko, į savo privalumus ir trūkumus, galimybes ir t. t.“. Savimonė pasireiškia tiek individo veiksmais, tiek ir tuo, kaip jis atsako į klausimus „kas aš?“, „koks aš?“ .

Zaukienė A. (1998) savęs vertinimą apibūdino išskirdama du glaudžiai susijusius momentus: pats savęs vertinimo procesas ir to proceso rezultatas. Šiuo požiūriu savęs vertinimas yra procesas, kurio metu žmogus analizuoja save. Savęs vertinimas prasideda tada, kai išdrįstama pažvelgti į save – koks aš esu, kokie mano jausmai, kada klystu .

Žemaitis V. (1995) teigė, kad savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių asmenybės darinių, atliekančių elgesio ir veiklos vidinio reguliatoriaus funkcijas. Remiantis tyrimų rezultatais, savęs vertinimas yra vienas iš pagrindinių faktorių, nulemiančių mokymosi sėkmę, savęs vertinimas gali turėti įtakos pažintinei veiklai, atminties procesams (savęs vertinimas gali stimuliuoti arba blokuoti įsiminimo bei atgaminimo procesus) .

Valickas G. (1991) pateikia labiausiai paplitusius šios sąvokos interpretacijos būdus:

1. Savęs vertinimas kaip socialinė nuostata.

2. Savęs vertinimas kaip skirtumas tarp nuostatų.

3. Savęs vertinimas kaip psichologinė reakcija.

4. Savęs vertinimas kaip asmenybės funkcija.

Pirmasis savęs vertinimo aprašymo tipas yra pats aukščiausias – savęs vertinimas suprantamas kaip ypatinga socialinės nuostatos rūšis, arba kaip nuostata į ypatingą objektą, t. y. į save. Šiuo atveju akcentas perkeliamas nuo vienos sąvokos – „savęs vertinimo“ – į kitą – „nuostatą“, tačiau savęs vertinimo esmė neatskleidžiama. Antruoju atveju pabrėžiama savęs vertinimo priklausomybė nuo skirtumo tarp to, kokį save žmogus mato realybėje (realusis Aš) ir koks jis norėtų būti (idealusis Aš) .

„Aš“ vaizdas – tai santykinai pastovūs savęs stebėjimai, savotiškas veidrodis, kuriame atsispindi fizinės ar kitos mūsų savybės: emocijos, gebėjimai, norai, vertybės, vaidmenys .

„Aš“ vaizdas – tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma .

Apibūdinant savęs vertinimą kaip psichologinę reakciją, pagrindinis vaidmuo teikiamas žmogaus jausmams, tam, ką jis jaučia ir išgyvena savo atžvilgiu. Čia, kaip ir antruoju atveju, pabrėžiama savęs vertinimo priklausomybė nuo to, kaip žmogus mato save dabartiniu metu, ir koks jis norėtų būti. Tačiau pastaruoju atveju savęs vertinimas suprantamas ne kaip tiesioginis skirtumo tarp dviejų nuostatų rezultatas, bet kaip jausmai, kuriuos sukelia tas skirtumas.

Ketvirtasis skiriasi nuo ankstesniųjų. Savęs vertinimas čia suprantamas kaip „Aš“
sistemos komponentas, kuris atlieka tarpininko funkcijas tarp „Aš“ ir išorinio pasaulio. Kintant socialinei aplinkai, savęs vertinimas gali nulemti žmogaus reakcijos ypatumus į išorinius stimulus .

Savęs vertinimas taip pat apibūdinamas, kaip sąmonės vystymosi pakopą, kuri sujungia asmenybės žinias apie save ir požiūrį į save. Šiuo atveju, kaip vienas iš pagrindinių momentų išskiriamas savęs įsisąmoninimo lygis: savęs vertinimas suprantamas kaip savo fizinių galimybių, protinių sugebėjimų, interesų, elgesio tikslų ir motyvų, požiūrio į save įsisąmoninimas .

Korman A. (1970) nurodo tris savęs vertinimo aspektus :

 bendrąjį, kurį galima traktuoti kaip santykinai pastovų asmenybės bruožą;

 į užduotį orientuotą savęs vertinimą, kuris susijęs su gebėjimu perkelti patirtį iš praeities į dabartį;

 socialinį savęs vertinimą, kuris formuojasi analizuojant aplinkinių požiūrį į save, savo elgesį .

Dilienė A.(1995) teigė, kad bendro vertinimo teorijoje savęs vertinimas užima vieną iš pagrindinių vietų. Jo esmė ir specifika yra ta, kad vertinimo objektas sutampa su subjektu. Nors vertindami save daugumą vertinimo kriterijų mes perimame iš aplinkos, stengiamės būti objektyvūs, žvelgti į save kitų akimis, tačiau sunkiai išsivaduojame iš savo subjektyvumo .

1.2. Asmenybės savęs vertinimas įvairiuose teorijose

Kiekvienos asmenybės savęs vertinimas labai skirtingas. Jis susiformuoja asmenybės brendimo laikotarpyje. Bręsdama ji susikuria įvarius savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi kriterijus, kuriais vertina tiek save, tiek kitus, aplinkinius žmones. Asmenybės brendimo būdus bei jų vertinimo kriterijus įvairūs autoriai apibūdina skirtingai.

Freudas Z. (1962) teigia, kad subrendimas reiškia žmogaus sugebėjimą mylėti ir dirbti. Žmogus, kurio Ego subrendęs ir sveikas, realiai žiūri į pasaulį ir sugeba kontroliuoti savo emocijas bei jausmus. Toks žmogus gerbia save, pasitiki savimi, pajėgia ištverti vidinius ir išorinius konfliktus ir kt.

Anot Adlerio A. (1931), žmogaus gyvenimas mažai vertingas, jei jis neprisideda kuriant kitų žmonių ir kitos kartos gerovę. Jis manė, kad psichologiškai sveikas yra tas asmuo, kuris turi išvystytą socialinį interesą.

Rodžerso K. (1961) nuomone, aukščiausią žmogaus raidos dimensiją sudaro natūralios žmogaus pastangos tobulinti talentą, savo gabumus ir viską savyje, kas yra humaniška, vertinga ir tikra. Jis teigia, kad visiškai funkcionuojanti asmenybė tobulėja toliau, siekia psichinės sveikatos ir visapusiškai subręsti. Tokia asmenybė brangina aukščiausias vertybes, idealus ir siekia juos įgyvendinti visuomenėje.

Pikūnas J. (1994) nurodo, kad žmogus yra labai sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų bei sluoksnių, kurių kiekviena turi savo viršūnę ir sukuria savotišką dalinį „Aš“. Žmogus yra tarsi jų visų dalinių „Aš“ panteonas, kur kiekviena dalis atranda progą užvaldyti jo sąmonę ir pakreipti jo elgseną savo kryptimi. Toms dimensijoms plėtojantis ir jų viršūnėms besivaržant dėl pirmavimo, sunku tikėtis pasiekti visišką integraciją, harmoningą elgseną, išspręsti vidinius konfliktus.

Psichologė Berne P.H. (1985) teigiamą savęs vertinimą apibūdina kaip žmogaus galimybę matyti save vertingą ir kompetentingą, mylimą ir mylintį, turintį tam tikrų unikalių sugebėjimų ir kuo pasidalyti su kitais žmonėmis. Teigiamas savęs vertinimas neturi nieko bendra su pasipūtimu ar puikybe – tai tiesiog realistiškas savęs įsisąmoninimas, gebėjimas gerbti savo ir kitų unikalumą, dvasingumą bei žmoniškąsias puses. Teigiamai save vertinantys žmonės pasitiki savimi, tiki savo sėkme, gebėjimu užmegzti gerus tarpasmeninius santykius, o blogai save vertinantys jaučiasi menki ir mažai tesugebantys, o bendraudami su kitais retai išgyvena artumo, bendrumo jausmus.

2. SAVĘS VERTINIMO KRAŠTUTINUMAI

Vertinimo amplitudė labai plati. Ji svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę. Pastebėta, kad asmenys, pasižymintys vienodais sugebėjimais ir panašiais nuopelnais, dažnai save vertina skirtingai. Vieni ypač pabrėžia nors ir menkus savo laimėjimus, puikuojasi savimi ir geidžia, kad tie jų pasiekimai būtų kuo plačiau minimi. Kiti, priešingai, ne tik patys nesididžiuoja pasiektais nuopelnais, bet ir nemėgsta, kad apie juos būtų daug kalbama. Treti, būdami talentingi ir gabūs, pasirodo esą labai nepatenkinti savimi, nuolat save kaltina ir smerkia net už menkiausias klaidas ar nesėkmes, laiko save nevykėliais, graužiasi ir kankinasi .

Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. (1996) teigė, kad nagrinėdami žmogaus elgesio problemas, daugiausia susiduriame su neadekvačiu savęs vertinimu – nepakankamu arba pernelyg geru. Neadekvatus savęs vertinimas deformuoja asmenybę, sudaro palankias sąlygas neigiamiems bruožams formuotis ir kartu apsunkina normalią psichinę raidą .

Žemaitis. V. (1995) teigia, kad prie neadekvataus savęs vertinimo priskiriamas padidintas pasitikėjimas savimi, savinieka – nepasitikėjimas savimi. Savęs vertinimas visų pirma formuojasi girdint ir suvokiant kitų žmonių vertinimus. Vertinti save pageidautina ne tik apskritai, bet ir lyginant su vienmečiais, bendradarbiais, komandos draugais, su daugeliu panašių ir skirtingų žmonių. Išsiaiškinęs ir
kas jis toks, subrendęs žmogus turi susidaryti saviraidos artimiausiais metais minimalią ir maksimalią programas. Kokias savybes būtina įgyti, kokias pašalinti, susilpninti, išsiugdyti, pagaliau, kokia kryptimi tobulėti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1503 žodžiai iš 4784 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.