Savęs vertinimas2
5 (100%) 1 vote

Savęs vertinimas2

1121314151

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………..2

1. SAVĘS VERTINIMO SAMPRATA…………………………………4

2. ASOCIALIOS ASMENYBĖS FORMAVIMOSI KELIAS SUSIJĘS SU SAVĘS VERTINIMU……………………………………..5

3. SAVĘS VERTINIMAS IR ASOCIALUS ELGESYS…………8

3.1. NEPILNAMEČIŲ TEISĖS PAŽEIDĖJŲ SAVĘS VERTINIMAS…………………………………………………………………8

3.2. KAIP SAVE VERTINA VAGYS, PROSTITUTĖS IR KITI NUSIKALTĖLIAI…………………………………………………..9

3.3. SMURTINIAI NUSIKALTIMAI IR SAVĘS VERTINIMAS……………………………………………………………….12

4.SAVĘS VERTINIMO KOREKCIJA MOKYKLOJE……….14

IŠVADOS…………………………………………………………………………..17

LITERATŪRA…………………………………………………………………..18



ĮVADAS

Savigarba leidžia pajusti savo asmenybės gilumą. Kiekviename iš mūsų slypi didžiulės potencinės jėgos bei galimybės. Mūsų gyvenimas nuolatos suteikia kiekvienam progų sąmoningai ar nesąmoningai padaryti ką nors gerą. Žmogaus kryptinga veikla, panaudojus potencines galimybes, padaro tikrus stebuklus. Pirmiausi būtina, kad žmogus tas galimybes atsimintų ir pajustų. Darbas, kolektyvas, šeima, visa aplinka reikalauja greitų reakcijų be paliovos. Palaipsniui toks žmogus atbunka, nusmunka savo ir aplinkinių akyse. Savigarbos jausmas saugo nuo netinkamų poelgių. Štai kodėl menka savigarba ar jos neturėjimas labiau kenkia asmenybei negu tos savybės perteklius, kuris gręsia virsti atšiaurumu, garbėtroška, išdidumu.

Pasitikėjimas savimi, teigiamas savęs vertinimas didele dalimi lemia sėkmingą žmogaus veiklą bei laimingą asmeninį gyvenimą. Savigarba reiškia, kad žmogus save vertina, jaučiasi vertas gero gyvenimo ir gero aplinkinių elgesio. Sveika savigarba, tai realistiškas savo savybių įvertinimas, o prasideda jis nuo aplinkinių rodomos pelnytos pagarbos.

Teigiamai save vertinantis vaikas pasitiki savimi, žino savo vietą po saule ir nesistengia įtikti, kad jaustųsi priimtas. Pasitikintys savimi vaikai, turintys šviesios ateities viziją, rečiau atsiduri situacijose, trukdančiose siekti savo gyvenimo tikslų.

Žmonių tarpusavio sąveikai didelį poveikį daro ne tik tai, kaip mes vertiname kitus, bet ir tai, kaip mes vertiname patys save. Žmonės nemažai praleidžia laiko analizuodami ir vertindami save. Žmogui savasis Aš yra tarsi socialinio pasaulio centras, kuris lemia sėkmes ar nesėkmes, vienokį ar kitokį elgesį. Savęs vertinimas – tai vienas iš svarbiausių asmenybės darinių, kurio funkcija yra realizuoti mūsų elgesį ir veiklą.

Savęs vertinimas palieka neišdildomus pėdsakus visuose žmogaus poelgiuose ir veiksmuose – nuo vaikystės iki gilios senatvės. Mes net nesusimąstome, kad į aplinkos poveikius reaguojame priklausomai nuo to, kiek jie patvirtina ar prieštarauja, paaukština ar pažemina mūsų savęs vertinimą.

Mano darbo tikslas yra atskleisti savęs vertinimo ir asocialaus elgesio ryšį; panagrinėti kaip savęs vertinimas įtakoja asocialų elgesį; kaip formuojasi asocialios asmenybės savęs vertinimas ir kaip galima išvengti tokio elgesio susiformavimo.

Žmonės dažnai nusikaltimus interpretuoja savaip ir smerkia nusikaltėlius. Dažnai klaidingai įvardija nusikaltėlių motyvus. Todėl būtina atskleisti vieną, iš pagrindinių, nusikaltimų priežasčių nulemenčių asocialų elgesį – savęs vertinimą. Šiame darbe detaliau panagrinėsiu nepilnamečių teisės pažeidėjų, kriminalinių bei kitų nusikaltėlių savęs vertinimą.

Savęs vertinimas formuojasi nuo pat vaikystės. Savosios vertės pajautimas gali rastis tik globojančioje šeimoje, kur vertinamas vaikų individualumas, sugebėjimai bei pasiekimai. Priešingas savigarbai jausmas yra gėda pagrįstas savęs vertinimas. Jis atsiranda šeimoje, kurioje vaikas patiria gėdą ir pasibjaurėjimą. Taip pradeda formuotis asociali asmenybė. Darbe siekiau atskleisti kaip bręsta asociali asmenybė.

Aptarus asocialaus elgesio ir savęs vertinimo ryšį bei jų formavimosi kelius, iškyla tokio elgesio korekcijos problema. Tai aiškinama paskutinėje darbo dalyje.

Asocialaus elgesio ir savęs vertinimo analizė labai svarbi siekiant giliau pažinti asocialią asmenybę ir suprasti jos elgesio priežastis.

1. SAVĘS VERTINIMO SAMPRATA

Savęs vertinimas bendrąja prasme – tai individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Nuo jo priklauso santykiai su kitais žmonėmis, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus, nesėkmes. Savęs vertinimas turi įtakos žmogaus veiklai ir jo aktyvumui. Yra glaudžiai susijęs su žmogaus tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumu. Kai žmogaus pretenzijos neatitinka realių jo galimybių, jis ima vertinti save neteisingai, ir jo elgesys pasidaro neadekvatus. Vienoks ar kitoks savęs vertinimo lygis susidaro vertinant savo veiklos rezultatus ir suvokiant, kaip tave vertina kiti.

Psichologų manymu, asmenybės savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių vidinių darinių, per kuriuos „lūžta“ išoriniai poveikiai. Savęs vertinimas tiesiogiai dalyvauja elgesio ir
veiklos reguliacijoje. Jis nustato pusiausvyrą tarp išorinių poveikių, vidinės asmenybės būsenos ir jos elgesio formų. Susiformavus iškreiptam savęs vertinimui sutrinka asmenybės normali raida bei iškyla problemų aplinkiniams ir pačiam sau. Savęs vertinimo formavimąsi aiškiau atskleidžia „aš“ struktūra.

„Aš“ struktūra, tai žmogaus elgsenos integravimo ir reguliavimo centras. Struktūra formuojasi žmogui kaupiant patyrimą bei apima informaciją apie vidines savybes, sugebėjimus, poreikius, nuostatas, rezultatus, savo padėtį tarp kitų žmonių ir apie tai, kaip socialinė aplinka jį vertina kaip individą. Svarbiausia „aš“ struktūros, kaip reguliavimo centro, reikšmė – motyvuoti veiksmus, kurie yra būtini asmenybės tapsmui.

Savo vertės jausmą ugdo informacija iš socialinės aplinkos, kuri pritaria jo elgsenai ir skatina veiklą. Vertės jausmą stiprina dar ir tai, kad individas supranta priklausąs tam tikro statuso socialinei grupei, kad teigiamai vertina savo padėtį visuomenės ar grupės vertybių požiūriu, kad supranta galįs tinkamai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų.

Savo vertės jausmas nuolat kinta, nes keičiasi ir individo padėtis. Dideli vertės jausmo pokyčiai yra asmenybės sutrikimo ženklas. Asmenybė nepakenčia informacijos trūkumo ir tokios informacijos, kuri prieštarautų savęs vertinimui. Elgseną motyvuoja daugiausia noras išlaikyti, apginti bei sustiprinti savo vertės jausmą. Vertės jausmas sustiprėja, kai sulaukiama kitų žmonių pritarimo arba, kai konkrečioje veikloje individas pasiekia sau svarbių rezultatų. Dar geriau būna, jei tuos rezultatus pripažįsta kiti jam svarbūs žmonės. Savo vertę galima padidinti ir menkinant kitus. (Filosofija. Psichologija, 1994, nr.3(15)).

Apibūdinant savęs vertinimą kaip psichologinę reakciją, pagrindinis vaidmuo teikiamas žmogaus jausmams, t.y. tam ką jis išgyvena. Pavyzdžiui, aukštas savęs vertinimas suteikia žmogui pasididžiavimo jausmą, o žmogus, kuris save vertina žemai susiduria su menkavertiškumo jausmu.

Pradinėje asmenybės vystymosi stadijoje Aš vaizdas, tai neapibrėžtas vaiko savęs paties išgyvenimas, kuris toliau formuojasi. Savimonė, tai pats aukščiausias savęs atspindėjimo lygis. Įvertinti save reiškia susidaryti tam tikra požiūrį į savo elgesį ar savybę bei nustatyti šio elgesio svarbą ir atitikimo laipsnį priimtoms elgesio normoms ar etalonams.

2. ASOCIALIOS ASMENYBĖS FORMAVIMOSI KELIAS SUSIJĘS SU SAVĘS VERTINIMU

Asocialios asmenybės formavimosi užuomazgos pastebimos jau vaikystėje. Tėvai vaikams, bent jau iš pradžių, yra svarbiausi žmonės. Kai jie savo atžalų nemyli bei jas atstumia, tai vaikas pradeda manyti, jog jis nevertas tėvų meilės ir yra netikęs. Taip pradeda formuotis žemas savęs vertinimas dėl kurio kyla papildomos problemos. Šis emocinis atstūmimas pavojingiausias vaikams nuo 2-jų iki 12-kos metų amžiaus. Taip yra todėl, kad vaikai pradeda suprasti „aš“ ir „kitas“ reikšmes ir dar kol kas yra egocentriški. Tokie vaikai negali apsiginti nuo emocinio atstūmimo.

Savęs vertinimo lygis ima kristi, kai asmenybė nuolat susiduria su nesėkmėmis, neigiamais aplinkinių vertinimais, atstūmimu. Tuomet vaikas bando pakelti savęs vertinimo lygį. Jis tai daro įvairiausiais būdais. Vaikas ieško tokių veiklos sferų, kur jis galėtų patirti sėkmę ir susilauktų pritarimo bei dėmesio. Pavyzdžiui, pradinukai stengdamiesi išsaugoti teigimą savęs vertinimą krečia pokštus, išdaigas ir pan. ,o paaugliai demonstruoja savo jėgą ir pan.

Bet, kai įvairiais būdais bandant pakelti savęs vertinimo lygį nesulaukiama rezultatų ir patirtos nesėkmės vis kaupiasi, tai praėjus kokiam tai laiko tarpui visuotinai pripažinta vertybių sistema vaikui ar paaugliui tampa nebereikšminga, nuvertinami idealai, siekiamybės bei elgesio normos, kurių atžvilgiu asmenybė ilgą laiką negalėjo pasiekti sėkmės. Tokiu būdu asmenybė nuvertinusi prosocialų raidos kelią persiorientuoja į asocialų kelią. Taip ji pradeda ieškoti aplinkos, kurioje vyrautų kitokios normos bei vertybės, t.y. patenka į asocialias grupes. Asocialios grupės- tai nepilnamečių, kartais ir vienmečių, kompanijos, kurios gali nepilnamečiui turėti didelę reikšmę, ypač kai jis turi problemų namuose ar mokykloje. Tokiose grupėse bendravimas vyksta tarp sau lygių, požiūris į daugelį dalykų yra panašus, jos tenkina daugelį nepilnamečių poreikių, o ir patys nepilnamečiai čia jaučiasi laisviau, gali daryti tai, ką namie draudžia tėvai. Nusikaltimai priklauso nuo grupės kryptingumo. Tokios grupės gali būti orientuotos į nusikaltimus, tačiau nepilnametis čia randa šeimos, mokyklos „pakaitalą“, todėl jis čia ir pasilieka. Kai nusikaltimas yra įvykdomas, tokią grupę sujungia ne tik bendri interesai, bet ir bendra paslaptis. Grupė gali ir nebūti tiesiogiai orientuota į nusikalstamą elgesį, tačiau jos nariai nusikalsta, pavyzdžiui, neturėdami ką veikti. Padaryti nusikaltimą nepilnametį gali paskatinti ir noras įsitvirtinti asocialioje grupėje, o kai kuriose grupėse tai gali būti savo autoriteto (valdžios) įtvirtinimo priemonė.

Nutrūkus ryšiams su socialiai priimtina aplinka paauglys patenka į asocialaus elgesio grupių zoną. Patekęs į šią zoną jis perima negatyviasias elgesio normas ir idealus. Ir taip
pavyksta pakelti savęs vertinimo lygį. Tik čia paauglys, galbūt pirmą kartą, pajunta savąją vertę. Asocialios grupės nariai skatina elgtis asocialiai, o paauglys norėdamas, kad jį gerbtų elgiasi kaip jam liepiama. Tuomet jis nesijaučia menkesnis už kitus ir taip pakelia savęs vertinimo lygį bei atgauna psichologinį diskomfortą, kurį jautė prosocialioje aplinkoje. Todėl bandymai tokį paauglį sugrąžinti į socialiai priimtiną aplinką yra nieko verti, nes tokius veiksmus asmuo supranta kaip grėsmę teigiamam savęs vertinimui. Bandymas paauglį „ atvesti į doros kelią „ sukelia priešingą efektą – jis dar labiau stengiasi suartėti su asocialia grupe, kur jis jaučiasi saugiai.( G. Valickas, „Psichologinės asocialaus elgesio ištakos“ ).

Asocialios asmenybės formavimosi kelią galima pavaizduoti tokia schema:

Kai kurie tėvai ar mokytojai vertindami vaiką orientuojasi į jo trūkumus bei nesėkmes. Tokie suaugusieji vaiką žeminą bendraamžių akyse, parodo, kad yra juo nusivylę. Žeminamas vaikas klaidą ar nesėkmę supranta kaip apgailėtiną įvykį ir ima orientuotis į savo nesėkmes, stengiasi išvengti tokios veiklos, kur mano patirsiąs nesėkmę. Tuomet vaikas pradeda vis dažniau klysti, kartu krinta ir savęs vertinimo lygis. Dėl visų čia išvardintų priežasčių susiformuoja sumenkintas savęs vertinimas. Formuojasi tarsi koks „užburtas ratas“: sumenkintas savęs vertinimas tampa nesėkmių priežastimi, tai dar labiau žemina žmogų ir toliau skatina nesėkmes. Todėl žmogus bando pasitraukti iš šio „užburto rato“. Taip nerasdamas palaikymo prosocialiose grupėse ieško „prieglobsčio“ asocialiose, kur nereikalaujama pastangų.

Neigiamų pasekmių turi ne tik vaiko nuvertinimas, bet ir pernelyg didelis jo vertinimas. Vaikui pasiekus tam tikrų laimėjimų suaugusieji, t.y. tėvai ir mokytojai, pervertina vaiko galimybes bei pildo visus jo norus. Taip formuojasi per aukštas savęs vertinimas. Pamažu, to pagrindu, gali susiformuoti bendras savęs pervertinimas, t.y. perdėtas pasitikėjimas savimi. Tokiu būdu vaikas tampa labai pažeidžiamas ir ginasi nuo bet kokių bandymų sumenkinti jo savęs vertinimą. Pavyzdžiui, jei vaikas namuose buvo pervertinamas, lepinamas, tai atėjęs į mokyklą jis susiduri su visiškai kitokia situacija. Mokytojas jo neišskiria iš kitų vaikų ir jis tai gali suvokti kaip priešiškumą ar neteisybę, kas labai komplikuoja jo ir mokytojo tarpusavio santykius. Jei vaiką vis tik kas nors vertina teigimai, tai savęs pervertinimas gali sukelti problemų ir tapti vienu iš faktorių, nulemiančių asocialų elgesį.( G. Valickas, „Asmenybės savęs vertinimas“ ).

Susiformavus žemesniam ar aukštesniam savęs vertinimui susidaro palankios sąlygos nepageidautinam asmenybės veiklos kryptingumui.

3. SAVĘS VERTINIMAS IR ASOCIALUS ELGESYS

3.1 Nepilnamečių teisės pažeidėjų savęs vertinimas

Psichologas G.Valickas iškėlė klausimą – kaip gali teisės pažeidėjas vertinti save teigiamai, kai aplinkiniai jo veiksmus smerkia ir vertina negatyviai. Nes, kaip jau buvo rašyta anksčiau, asmenybės savęs vertinimas daug priklauso nuo to, kaip ją vertina kiti žmonės. A. R. Ratinovas priėjo išvados, jog teisės pažeidėjui įsisavinant negatyvius elgesio modelius, įvyksta tam tikri pakitimai jo vertybių sferoje, kurie yra susiję su visuotinai priimtos vertybių sistemos peržiūrėjimu bei pervertinimu. Kuo labiau didėja teisės pažeidėjo poelgių asocialumo laipsnis tuo labiau jis orientuojasi į asocialią vertybių sistemą.( G. Valickas, „Asmenybės savęs vertinimas“).

G. Valickas ir kt. psichologai iškėlė hipotezę: „nepilnamečio teisės pažeidėjo persiorientavimas į kontranormatyvinę vertybių sistemą yra pagrindinė grandis teigiamo savęs vertinimo formavimosi mechanizme. Atitinkamai, asmenybės siekimas pakelti savęs vertinimo lygį ir kartu atkurti minimalų psichologinį komfortą yra vienas iš faktorių, nulemiančių paauglio persiorientavimą į asocialų vystymosi kelią“.( G. Valickas, „Asmenybės savęs vertinimas“, V., 1991, p.51).

Tyrime paaiškėjo, kad nepilnamečių teisės pažeidėjų savęs vertinimo lygis buvo daug žemesnis, nei jų socialiai adaptuotų bendraamžių: žemas savęs vertinimo lygis buvo nustatytas 47,5 % teisės pažeidėjų ir 28,7 % socialiai adaptuotų paauglių. Tokiems paaugliams visuotinai priimtos elgesio normos yra nereikšmingos.

Kodėl tarp nepilnamečių teisės pažeidėjų vyrauja žemas savęs vertinimas? Išanalizavus jų biografiją paaiškėjo, jog dauguma tokių paauglių augo nepalankiomis vystymosi sąlygomis šeimoje. Vienų vaikų tėvai girtavo, kitų – patys nusikalsdavo, nesirūpino vaikais ir pan. todėl patekę į mokyklą tokie vaikai atsidurdavo kur kas blogesnėje padėtyje, nei jų bendraamžiai – jiems trūko tėvų dėmesio, neturėjo emocinės paramos. Žinoma, šie vaikai ir mokėsi blogai, todėl dažnai gaudavo neigimų vertinimų, kurie vis kaupėsi. Priešiškai būdavo nusiteikę ne tik bendraklasiai, bet ir mokytojai. Bandydami atgauti psichologinį diskomfortą ir pakelti savęs vertinimo lygį vaikai stengėsi įsitvirtinti kitose veiklos sferose. Pavyzdžiui, prisiimdavo “juokdario“ rolę, panaudodavo jėgą ir pan. Taigi jau šiuo laikotarpiu randamos asocialaus elgesio užuomazgos.

Jei asmenybė ir
vystosi tokiu keliu, tai neigiamas patyrimas vis kaupiasi. Tokie vaikai neturi artimų draugų tarp bendraklasių, yra engiami, skriaudžiami. Atsilikimas moksle ir nepalanki padėtis klasėje paauglius verčia visiškai ignoruoti mokyklą. Kaip parodė tyrimai net 82,5% būsimų teisės pažeidėjų nesidomėjo ir nedalyvavo klasės veikloje, o draugų susirasdavo už klasės ribų asocialiose grupėse. Mokytojai šiems paaugliams ne tik nepadėdavo, bet ir taikė įvairias bausmes ar net perkeldavo į kitas mokyklas. Po to paaugliai dar mažiau domėjosi mokyklos gyvenimu ir vis dažniau nuklysdavo į asocialias grupes.

Galima padaryti išvadą, jog tokių paauglių žemas savęs vertinimas formuojasi ilgalaikių nesėkmių, aplinkinių neigimų reakcijų atstūmimo pagrindu.

Kitame tyrimų etape buvo tikrinama ar kinta nepilnamečių teisės pažeidėjų savęs vertinimo lygis, jiems persiorientavus į kontranormatyvinę vertybių sistemą. Po tyrimo paaiškėjo, jog dauguma teisės pažeidėjų pasirinko kontranormatyvinę vertybių skalę (82,5%). Naudojant normatyvines skales, 72,5 % teisės pažeidėjų savęs vertinimo lygis buvo žemas ir vidutinis, o naudojant kontranormatyvine skales – 77,2 % šių paauglių save vertino vidutiniškai ir aukštai.( G. Valickas, „Asmenybės savęs vertinimas“).

Iš šių rezultatų galime daryti prielaidą, jog nepilnamečiai teisės pažeidėjai nuvertina normatyvinę vertybių sistemą ir orientuojasi į priešingą jai. Taip paaugliai pakelia savęs vertinimo lygį. Noras parodyti kitiems ir sau pačiam savosios asmenybės reikšmingumą bei vertę, siekimas pašalinti menkavertiškumo jausmą pasireiškia iškreipta, asocialia forma. Taip potencialus teisės pažeidėjas tampa tikruoju pažeidėju.

3.2 KAIP SAVE VERTINA VAGYS, PROSTITUTĖS

IR KITI NUSIKALTĖLIAI

Siekimas pakelti savęs vertinimo lygį yra įvairiapusiškas veiksnys. Jis gali skatinti įvairias asocialaus elgesio formas. Tai vagystės, vandalizmas. Smurtiniai nusikaltimai, alkoholio, narkotikų vartojimas ir pan. Kai kurias elgesio formas susijusias su savęs vertinimu panagrinėsiu detaliau.

Yra paplitusi tokia nuomonė, jog žmonės vagia dėl materialinės naudos: vertingų daiktų, pinigų ir t.t. Tačiau šiuos žmones daryti nusikaltimą skatina ne tik materialinės gėrovės ieškojimas, o kai kuriems vagims materialinės naudos siekimas visiškai nebūdingas. Paaugliai dažnai vagia ne dėl anksčiau išvardintų motyvų, o dėl noro pakelti savąją vertę, pademonstruoti šaunumą prieš draugus, įsitvirtinti grupinėje hierarchijoje. Kadangi nepasitikintys savimi individai išgyvena stiprų savęs įtvirtinimo poreikį, tai jie vogdami stengiasi įgyvendinti tą poreikį. Materialinių gėrybių įsigijimas vagiant tampa vienu iš prieinamiausių būdų pakelti savąją vertę ( pvz. pavogtus daiktus dalina grupės nariams, kurioje nori įsitvirtinti, užmegzti tarpasmeninius santykius, pademonstruoti reikšmingumą ir pan.). Suaugusiems žmonėms, kaip ir paaugliams, vagystės taip pat gali pakelti savęs vertinimo lygį. Vagis pasinaudojęs materialinėmis priemonėmis gali pakelti savo statusą ir patekti į norimą grupę. Taigi vagystes be kitų motyvų dažnai skatina teigiamo savęs vertinimo poreikis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2830 žodžiai iš 5400 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.