Savivaldybės finansai
5 (100%) 1 vote

Savivaldybės finansai

Savivaldybės finansaiĮVADAS 2

1. VIETOS VALDŽIA LIETUVOJE 3

1.1. Vietos valdžios samprata 3

1.2. Savivaldos organizavimo principai 4

1.3. Administracinių-teritorinių vienetų sistema 5

1.4. Vietos savivaldos raida Lietuvoje 6

2. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI 7

2.1. Samprata ir biudžetų rengimo principai 7

2.2. Savivaldybių biudžetų pajamos 8

2.3. Savivaldybių biudžetų išlaidos (asignavimai) ir asignavimų valdytojai

11

2.4. Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų 11

2.5. Savivaldybės valdybos (mero) fondas 12

3. SAVIVALDYBIŲ SKOLINIMASIS IR SKOLINIMOSI LIMITAI 13

4. SAVIVALDYBIŲ PROGRAMOS IR JŲ FINANSAVIMAS 14

4.1. Savivaldybių infrastruktūros susidėvėjimas 14

4.2. Savivaldybių infrastruktūros plėtros projektas 15

4.3. Eksperimentinis energijos taupymo projektas 17

5. SAVIVALDYBIŲ ĮMONĖS IR JŲ FINANSAI 17

5.1. Savivaldybės įmonių teisės 18

5.2. Savivaldybių įmonių finansinė kontrolė 18

5.3. Savivaldybių įmonių kapitalas 19

5.4. Savivaldybės įmonės finansai 20

5.5. Pelno paskirstymas 21

IŠVADOS 22

Literatūra 23

ĮVADAS

Viena iš demokratijos pasireiškimo formų yra savivalda. Vietos

savivalda – „tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto

gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai

savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti

vietos gyventojų poreikius“.

Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai,

kaip ir bet kuriam kitam ūkiniam subjektui, yra reikalingas veiklos

finansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms,

ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip pat

savivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybės

veiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yra

fiksuojamos savivaldybės biudžete.

Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą,

kurį tvirtina savivaldybės taryba.

Šio darbo tikslas yra bendrais bruožais apžvelgti vietos valdžios

finansų sistemą Lietuvos Respublikoje.

Šio darbo rėmuose keliami uždaviniai yra šie:

1)      Apibūdinti vietos valdžios sampratą bei išskirti esminius

savivaldos organizavimo principus;

2)      Panagrinėti savivaldybių biudžetų sudarymo mechanizmą,

biudžetų pajamas bei išlaidas, charakterizuoti jų struktūrą, tuo

pačiu akcentuojant pajamų paskirstymo tarp valstybės ir

savivaldybių biudžetų metodus;

3)      Įvertinti savivaldybių skolinimosi potencialą ir tuo pačiu

pristatyti Savivaldybių infrastruktūros plėtros programą;

4)      Perteikti savivaldybių įmonių veiklos bei jų finansų ypatybes.

  Rašant darbą, daugiausia buvo remiamasi savivaldybių veiklą

reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų analize, taip pat

Šiaulių rajono savivaldybės bei jai priklausančių įmonių finansinėmis

ataskaitomis.

1. VIETOS VALDŽIA LIETUVOJE

1.1. Vietos valdžios samprata 

Įvairiuose visuomenės raidos tarpsniuose žmonės skirtingai suvokė

demokratiją ir vieną jos pasireiškimo formų – savivaldą. Tai priklausė nuo

gyventojų politinio brandumo, laikmečio savybių, teisinės kultūros ir kitų

veiksnių.

Bendriausiąja prasme demokratiją galima traktuoti kaip vieną valdžios

pasireiškimo formų. Demokratinė valdžia skelbia, kad jos veikla orientuota

tenkinti visuomenės daugumos valią, pripažįsta piliečių lygiateisiškumą ir

laisvę.

Demokratiją sunku įgyvendinti, piliečiu tiesiogiai neįtraukus į

visuomenės valdymo procesą ir sprendimų priėmimą politiniais, ūkiniais,

kultūriniais, ekologiniais bei kitais savivaldos bendruomenei rūpimais

klausimais.

Įvairiuose oficialiuose Lietuvos ir užsienio institucijų paskelbtuose

dokumentuose savivalda apibrėžiama nors ir panašiai, tačiau nevienodai.

Dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme nurodoma, kad vietos

savivalda – „tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto

gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai

savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti

vietos gyventojų poreikius“.

Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivalda traktuojama

taip:

„Vietos savivalda reiškia vietos valdymo organų teisę ir galią

įstatymo ribose savo atsakomybe ir pagal vietos gyventojų interesus

reguliuoti ir valdyti didžiąją viešųjų reikalų dalį.

Šią teisę įgyvendina tarybos ar susirinkimai, kuriuos sudaro slaptu

balsavimu tiesioginių, lygių ir visuotinių rinkimų metu išrinkti nariai ir

kurie gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus. Ši sąlyga neatmeta

galimybės kreiptis į piliečių susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti

bet kurią
kitą tiesioginę piliečių dalyvavimo formą, kur tai leidžia

įstatymas.“

Tarptautinės vietos savivaldybių sąjungos Pasaulinėje vietos

savivaldos deklaracijoje savivaldos koncepcija apibrėžiama taip:

„Vietos savivalda reiškia vietos valdžios teises ir pareigas savo

atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomeninius reikalus vietos gyventoju

interesų vardan“.

Šią teisę įgyvendina asmenys arba atstovaujantieji dariniai,

periodiškai laisvai išrinkti remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise,

bei jų vyriausieji administratoriai, kurie taip pat turi būti išrinkti arba

paskirti išrinkto darinio atstovu.“

Lietuvos Respublika, siekianti narystės Europos Sąjungoje, yra

pasirašiusi Europos vietos savivaldos chartiją, kuri pateikta ratifikuoti

Lietuvos Respublikos Seimui.

Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimas reiškia, kad mūsų

valstybė įsipareigoja suderinti vietos savivaldą reguliuojančius įstatymus

su chartijos nuostatomis ir laikytis visų joje įtvirtintų principinių

reikalavimų.

 

1.2. Savivaldos organizavimo principai

 

Savivalda įgyvendinama remiantis tam tikrais principais. Vietos

savivaldos įstatyme nurodyti tokie principai:

¬      savivaldybės ir valstybės interesų derinimas;

¬      tiesioginis toje savivaldybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos

piliečių dalyvavimas savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausose,

gyventojų sueigose, peticijose;

¬      savivaldos institucijų ir jų pareigūnų atskaitingumas

gyventojams;

¬      viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę;

¬      teisėtumas ir socialinis teisingumas;

¬      ekonominis savarankiškumas.

Remiantis Europos vietos savivaldos chartija ir Pasauline vietos

savivaldos deklaracija galima konstatuoti, kad deklaruojami panašūs, nors

ir neidentiški savivaldos įgyvendinimo principai. Atkreiptinas dėmesys į

tokius aspektus:

1.      Vietos savivaldos teisė turėtų būti deklaruota Konstitucijoje

ir įteisinta įstatymu.

2.      Savivaldai būdingas teritorinis principas; ji aprėpia tam

tikrą bendruomenės dalį, kuri gyvena tam tikroji fiksuotoje teritorijoje.

Valdant ir tvarkant toje teritorijoje gyvenančios bendruomenės reikalus,

jai atstovauja renkama taryba. Teritorinis principas taip pat svarbus

tvarkant savivaldybių turtą, planuojant ir įgyvendinant biudžetą, kuris yra

kiekvienos savivaldos egzistavimo pagrindas. Vienas biudžeto formavimo

šaltinių turėtų būti vietos mokesčiai, renkami savivaldžioje teritorijoje.3.      Vietos savivaldos institucijų veikla neturi prieštarauti

šalyje galiojantiems įstatymams. Jos turi glaudžiai bendradarbiauti su jų

teritorijoje esančiomis valstybinėmis, visuomeninėmis ir politinėmis

organizacijomis, siekti, kad kiekvienas gyventojas galėtų laisvai dalyvauti

sprendžiant jiems rūpimus klausimus. Savivaldos institucijų veikla turi

būti vieša ir neužmaskuota.4.      Savivaldos institucijoms deleguojamos ir kai kurios valstybės

funkcijos. Pasaulinė vietos savivaldos deklaracija ir Europos vietos

savivaldos chartija nurodo, kad ten, kur įgaliojimai vietos valdžiai yra

deleguojami centrinės ar regioninės valdžios, savivaldybei turi būti

suteikiama teisė įgyvendinti įstatymus atsižvelgiant į vietos sąlygas.

5.      Savivaldos teisė turi būti įgyvendinama per tarybas ar

analogiškus darinius, kuriuos renka vietos bendruomenė.

6.      Savivaldos institucijos turi reguliariai informuoti apie savo

veiklą. Tai turėtų būti daroma sušaukiant gyventojų susirinkimus, kuriuose

viešai atsiskaitoma savivaldybės gyventojams apie vykdomus ir atliktus

darbus. Į gyventojų nuomonę ir reikalavimus taryba turi reaguoti ir

stengtis juos praktiškai įgyvendinti, atsižvelgdama į teisėtumą ir

socialinio teisingumo reikalavimus.

7.      Vietos valdžia priskirtoms funkcijoms vykdyti privalo turėti

savus finansus – savo biudžetą. Jį sudarant būtina laikytis šių pagrindinių

principų:

¬      biudžetas turi būti taupus, subalansuotas, atviras ir viešas;

¬      biudžeto išlaidas turėtų iš esmės padengti biudžeto pajamos;

¬      biudžetas privalo užtikrinti planų vykdymo tęstinumą, t.y.

vienais biudžetiniais metais pradėtus darbus tęsti kitais biudžetiniais

metais.

8.      Įgyvendinant savivaldą, taip pat tikslinga skatinti privačią

nuosavybę ir verslininkystę, paslaugų vietiniams gyventojams plėtimą,

teritorinės informacijos sistemos kūrimą ir kt.

9.      Vis svarbesnis ir labiau akcentuojamas visuomenės ir

valstybės veiklą reglamentuojantis subsidiarumo principas. Jis reiškia, kad

viską, ką gali išspręsti ir susitvarkyti pati bendruomenė (savivaldybė), ji

turi turėti teises ir galimybes tai daryti. Šis principas galioja ir

valstybės ar savivaldybės santykiuose su piliečiu. Tai, ką gal išspręsti

pats pilietis, neturi imtis
spręsti savivaldybė ar valstybė.

Tiek išvardytų, tiek nepaminėtų savivaldos įgyvendinimo ir plėtros

principų realizavimas padeda harmonizuoti vietos valdžios ir vietos

gyventojų sąveiką, užtikrina kiekvieno gyventojo gerovę ir laisvę, visos

valstybės pažangą ir ekonominį bei kultūrinį suklestėjimą.

 

1.3. Administracinių-teritorinių vienetų sistema

 

Įgyvendinus Lietuvoje administracinę-teritorinę reformą, Lietuvos

Respublikos teritorija suskirstyta į dviejų lygių administracinius vienetus

– apskritis ir savivaldybes.

Iš pradžių Lietuvoje buvo įsteigtos 56 savivaldybės – 44 rajonų

savivaldybės ir 12 miestų savivaldybių, dabar jų yra 60, vėliau bus

įkuriama dar daugiau (žr. 1. pav.).

 

[pic] 

1. pav. Lietuvos Respublikos administracinis-teritorinis suskirstymas

 

1. pav. pažymėti visi miestai ir rajonų centrai, kuriuose yra

įsteigtos savivaldybės.

Aptariant Lietuvos Respublikos teritorinio-administracinio

suskirstymo klausimus, svarbu nepamiršti, jog visa Lietuvos Respublikos

teritorija yra suskirstyta į dviejų lygių administracinius vienetus:

• apskritis, ir

• savivaldybes.

Savivaldybės yra žemesnysis (pirmojo lygio) administracinis vienetas,

kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos.

Savivaldybės savo teritoriją gali skirstyti į dar smulkesnius vienetus –

seniūnijas.

Aukštesnysis (antrojo lygio) administracinis vienetas – apskritis.

Apskričių yra 10. Jos įgyvendina Vyriausybės regioninę politiką.

 

1.4. Vietos savivaldos raida Lietuvoje

 

Savivaldos ištakos Lietuvoje yra gana senos. Tai sietina su

Magdeburgo bei Kulmo savivaldos teisių suteikimu, taip pat su seimelių

veikla. Magdeburgo teises pirmieji gavo Vilniaus gyventojai dar 1387

metais, o seimeliai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskrities

valdžios organai, kurie egzistavo 16 – 19 amžiais.

Tarpukario Lietuvoje veikė savivaldybių įstatymas, pagal kurį buvo

steigiamos trijų tipų savivaldybės: miestų, valsčių ir apskričių.

Pokario metais savivaldybės iš esmės buvo panaikintos ir tik atkūrus

Lietuvos Nepriklausomybę, vėl imta iš naujo kurti savivaldybes. Šis

procesas vis dar tęsiasi.

2. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI

2.1. Samprata ir biudžetų rengimo principai

Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai,

kaip ir bet kuriam kitam ūkiniui subjektui, yra reikalingas veiklos

finansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms,

ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip pat

savivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybės

veiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yra

fiksuojamos savivaldybės biudžete.

Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą,

kurį tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir

tvirtinamas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos

įskaitytinai.

Savivaldybių biudžetai ir rengiami laikantis nustatytų

reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžetinės sandaros įstatyme.

Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir

asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo,

tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas,

procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. Pagal šį

įstatymą:

⎫      savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi Savivaldybių

biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, kitais įstatymais,

valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis bei

mokslinėmis-techninėmis prognozėmis, rengia biudžetų projektus ir

teikia juos savivaldybių taryboms;

⎫      savivaldybių tarybų komitetai svarsto biudžetų projektus ir rengia

siūlymus bei išvadas;

⎫      savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vykdomųjų institucijų

pranešimus ir komiteto siūlymus bei išvadas, svarsto biudžetų

projektus;

⎫      biudžetas tvirtinamas savivaldybių tarybų sprendimais, kuriuose

nurodoma:

¬      bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal mokesčių

(pajamų) rūšis;

¬      bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas vienarūšėms

savivaldybės įstaigoms bei įmonėms, išskiriant socialines ir

ekonomines programas. Asignavimai paskirstomi į paprastąsias, iš

jų darbo užmokesčiui, ir nepaprastąsias išlaidas;

¬      kasos apyvartos lėšų suma.

 Svarbi savivaldybių biudžetų rengimo ypatybė yra ta, kad savivaldybių

biudžetai tvirtinami be deficito.

 

2.2. Savivaldybių biudžetų pajamos

 

Savivaldybių pajamų sistemą sudaro savivaldybių biudžetinės ir

nebiudžetinių įplaukų
pajamos.

Biudžeto pajamos formuojamos iš jų teritorijoje esančių įmonių,

įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių, iš pajamų už jų nuosavybei

priklausančio turto eksploatavimą, valstybės biudžeto dotacijų ir kitų joms

pagal įstatymus priskirtų pajamų šaltinių.

Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų pajamas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2070 žodžiai iš 6892 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.