Savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas teikiant socialines paslaugas
5 (100%) 1 vote

Savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas teikiant socialines paslaugas

KAUNO KOLEGIJA

MEDICINOS IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ CENTRAS

KURSINIS DARBAS

SAVIVALDYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS TEIKIANT

SOCIALINES PASLAUGAS

Turinys

I. Pratarmė ……………………………………………………………………3 psl.

II. Nevyriausybinės organizacijos. Jų tikslas, funkcijos bei reikšmė

visuomenėje… ….………………………………………………………….3 psl.

III. Savivaldybės funkcijos sprendžiant miesto socialinius

klausimus ……………..…………………………………………….….…5 psl.

IV. Vilniaus m. savivaldybės bendradarbiavimas su NVO socialinių

paslaugų teikimo srityje ……….………………………………………. …6 psl.

IV.1. Nevyriausybinių organizacijų specializacija socialinių paslaugų

teikime…………………………………………………………….…10 psl.

IV.2. Nevyriausybinių organizacijų rėmimo iš savivaldybės biudžeto

tvarka…………………………………………………………………14 psl.

IV.3. Vilniaus miesto savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo

problemos……………………………………………………………15 psl.

V. Išvados ………………………………………………………………….….15 psl.

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………..17 psl.

I. Pratarmė

Dalyvaudamas visuomeninėje veikloje bei dirbdamas Vilniaus miesto

savivaldybės Socialinės paramos centre, turėjau galimybę gan nuodugniai

susipažinti su visuomeninių organizacijų (trečiojo sektoriaus) veikla bei

įtaka visuomenėje.

Šią kursinio darbo temą pasirinkau neatsitiktinai: įdomu buvo

panagrinėti esamą Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus mieste

veikiančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.

Savo darbe apsiribojau Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos

centro bendradarbiavimo su socialinėje srityje veikiančiomis visuomeninėmis

organizacijomis patirtimi, kadangi šis modelis man yra geriausiai

pažįstamas.

II. Nevyriausybinės organizacijos.

Jų funkcijos, tikslai, bei reikšmė visuomenėje.

Apibrėžti kas yra nevyriausybinė organizacija yra pakankamai

sudėtinga, kadangi tai yra – labai plati sąvoka, apimanti daug skirtingų

organizacijų tipų.

Pagrindiniai nevyriausybinės organizacijos požymiai:

✓ savanoriškumas;

✓ valstybinių dotacijų ir subsidijų nebuvimas;

✓ demokratiškas valdymas;

✓ aktyvus dalyvavimas sprendžiant valstybės problemas.

Iš esmės NVO yra tarpininkas tarp piliečio ir sudėtingo valstybės valdymo

mechanizmo. Tai leidžia veikti vykdomą politiką: įtakoti Seimo,

Vyriausybės, Savivaldybės sprendimus bei lanksčiai atstovauti visuomenės

interesus. Demokratinėse visuomenėse jų vaidmuo itin reikšmingas.

Visuomeninės arba nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra piliečių teisių

reiškėjos ir atstovauja platiems visuomenės interesams, juos gina, siekia

įgyvendinti savo tikslus. Dažnai NVO mato problemas ir ieško būdų jas

spręsti tose srityse, kurių nepajėgia aprėpti politinės partijos, valdžia.

NVO interesų spektras labai platus, aprėpiantis visas gyvenimo sritis.

Labai svarbus visuomeninių organizacijų vaidmuo demokratijos bei pilietinės

visuomenės plėtros procese.

Nevyriausybinių organizacijų reikšmė šiuolaikinei visuomenei:

✓ NVO kontroliuoja valdžios institucijas, kurios įgyvendina įvairių

politinio ir socialinio – ekonominio gyvenimo sričių uždavinius;

✓ valstybės ir savivaldos valdžiai padeda kurti teisinius pilietinės

visuomenės pamatus;

✓ NVO sprendžia nepopuliarias, mažai žinomas problemas, kurios nerūpi

kitoms valdžios institucijoms, kadangi tai nėra numatyta jokiame

įstatyme;

✓ jų veikimas remiasi išlaidų mažinimo ir ekonominio efektyvumo

principais;

✓ jų dėka naujais ir originaliais būdais sprendžiamos aktualios

problemos;

✓ į savo veiklą sugeba įtraukti vietos bendruomenės narius, daugiausiai

kaip savanorius;

✓ tokiose organizacijose dirbantiems asmenims būdingas jautrumas kitų

poreikiams, sugebėjimas keisti požiūrį, lankstumas reaguojant į naujas

problemas;

✓ remia ir ugdo lyderius, kurie vėliau gali įsitraukti į politines ir

vyriausybines struktūras.

1997 m. įsteigta Vyriausybės patarėjo nevyriausybinėms organizacijoms

pareigybė. Šio plataus spektro veiklą taip pat koordinuoja Nevyriausybinių

organizacijų informacijos ir paramos centras, kurio misija – plėtoti

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų sektorių Lietuvoje, teikiant

informaciją ir techninę pagalbą, konsultuojant, rengiant
mokymus ir

leidžiant informacijos leidinius. Anot Nevyriausybinių organizacijų

informacijos ir paramos centro, galima būtų pastebėti ne vieną NVO veiklos

socialinės pagalbos srityje problemą, trukdančią sklandžiai dirbti.

Štai keletas minėto centro išskirti bruožai ir problemos:

✓ itin platus veiklos spektras, didelis organizacijų skaičius, daugelio –

nepakankamas veiklos efektyvumas;

✓ organizacijų dislokacija didžiausiuose Lietuvos miestuose;

✓ savivaldybės nepakankamai koordinuoja savo veiksmus su

nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau šioje srityje vyksta nemažai

teigiamų procesų, vystosi jų bendradarbiavimas;

✓ nemažai organizacijų dubliuoja viena kitos veiklą;

✓ įstatymais nėra numatytos lengvatos NVO, dirbančioms socialinės

paramos srityje;

✓ nepakankamas ryšys su analogiškomis organizacijomis užsienyje

(respublikos, miestų ir organizacijų lygiu).

III. Savivaldybės funkcijos

sprendžiant miesto socialinius klausimus

Vilniaus savivaldybės struktūra:

➢ Savivaldybės taryba.

➢ Vilniaus miesto valdyba, kuriai priklauso miesto Meras, jo

pavaduotojai bei Tarybos komitetų pirmininkai;

➢ Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai priklauso šeši

departamentai. koordinuojantys šias savivaldos sritis: ekonomiką,

energetiką ir ūkį, kultūrą ir švietimą, miesto plėtrą, teisę bei

sveikatą ir socialinę apsaugą.

Vilniaus miesto taryboje už socialinę apsaugą yra atsakingas

Socialinių reikalų komitetas, kurio pirmininku neseniai išrinktas

Vikentijus Suchovej. Komitetas savo posėdžiuose svarsto ir priima

sprendimus sprendžiant miesto socialinius reikalus

Savivaldybei pavaldžių socialinių institucijų veiklą Vilniaus mieste

koordinuoja Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas.

Remiantis Socialinės paramos koncepcija, savivaldybės atsako už

socialinės paramos teikimą savo teritorijoje. Jos privalo užtikrinti

įstatymų numatytą socialinę paramą, organizuodamos privalomųjų paslaugų

teikimą bei mokėdamos pašalpas, steigdamos bendruomenėse reikiamas

tarnybas.

Pagal socialinių paslaugų įstatymą, savivaldybės privalo rengti

socialinių paslaugų teikimo programas, organizuoti socialinių paslaugų

teikimą, rinkti ir analizuoti informaciją apie asmenis, kuriems reikia

socialinių paslaugų, testuoti asmenų, kurie kreipiasi dėl socialinių

paslaugų, pajamas bei turtą, steigti, reorganizuoti bei likviduoti

savivaldybės socialinių paslaugų institucijas, pagal kompetenciją

kontroliuoti socialinių paslaugų teikėjų veiklą, teikti, platinti

informaciją apie socialines paslaugas.

1998 metais buvo priimtas apmokėjimo už socialines paslaugas

įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, gyventojai turės apsimokėti už

valstybinių ar savivaldybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų

teikiamas paslaugas. Nuo mokesčio atleidžiami tik mažiausias pajamas

gaunantys gyventojai. Įstatymo tikslas – į socialinių paslaugų teikimą

maksimaliai įjungti nevyriausybines organizacijas, kurios už teikiamas

paslaugas taip pat gautų atitinkamo dydžio mokestį. Šiuo būdu bus išplėstos

gyventojų galimybės rinktis paslaugų teikėją pagal gyvenamąją vietą,

paslaugų kokybę, įvairovę ar kitus lemiamos reikšmės turinčius kriterijus.

IV. NVO ir savivaldybės bendradarbiavimas

socialinių paslaugų teikimo srityje

Lietuvos Respublikos Konstitucijos kvietimas kurti „atvirą ir

harmoningą pilietinę visuomenę“ šalies vyriausybę įpareigoja sudaryti

sąlygas, kuriose tokia visuomenė galėtų būti sukurta. Šie Konstitucijos

žodžiai reikalauja, kad būtų sukurtas stiprus ir efektyviai veikiantis NVO

sektorius. Savivaldybė kuriant šį sektorių gali prisidėti noriai

bendradarbiaudama, juk pagrindinis bendradarbiavimo kriterijus – NVO nauda

veiklos nauda miestui bei jo gyventojams. Savivaldybės ir NVO

bendradarbiavimas turėtų apimti visas galimas bendruomenės veiklos sritis,

tame ir socialinių paslaugų teikimą.

Efektyvaus bendradarbiavimo principai:

• Partnerystė – savivaldybės, jos institucijų ir NVO lygiavertis

bendradarbiavimas, vengiant tarpusavio konkurencijos;

• Subsidarumas – savivaldybių parama bei parama NVO, sprendžiant jų

problemas;

• Viešumas – abipusis įsipareigojimas teikti informaciją.

Bendradarbiavimo formos:

1. NVO interesų atstovavimas;

2. Finansinė parama;

3. Nefinansinė parama:

3.1. savivaldybės pagalba NVO gaunant patalpas veiklai

lengvatinėmis sąlygomis;

3.2. bendradarbiavimo veikla, skirta savivaldybės ir NVO

veiklos efektyvumui stiprinti;

3.3. bendradarbiavimas siekiant užmegzti tarptautinius ryšius.

3.4.
pagalba plėtojant NVO veiklą.

Socialinių paslaugų teikimas – viena naujausių Lietuvoje veikiančių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1111 žodžiai iš 3697 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.