KAUNO KOLEGIJA
MEDICINOS IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ CENTRAS
KURSINIS DARBAS
SAVIVALDYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS TEIKIANT
SOCIALINES PASLAUGAS
Turinys
I. Pratarmė ……………………………………………………………………3 psl.
II. Nevyriausybinės organizacijos. Jų tikslas, funkcijos bei reikšmė
visuomenėje… ….………………………………………………………….3 psl.
III. Savivaldybės funkcijos sprendžiant miesto socialinius
klausimus ……………..…………………………………………….….…5 psl.
IV. Vilniaus m. savivaldybės bendradarbiavimas su NVO socialinių
paslaugų teikimo srityje ……….………………………………………. …6 psl.
IV.1. Nevyriausybinių organizacijų specializacija socialinių paslaugų
teikime…………………………………………………………….…10 psl.
IV.2. Nevyriausybinių organizacijų rėmimo iš savivaldybės biudžeto
tvarka…………………………………………………………………14 psl.
IV.3. Vilniaus miesto savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo
problemos……………………………………………………………15 psl.
V. Išvados ………………………………………………………………….….15 psl.
Literatūros sąrašas…………………………………………………………………..17 psl.
I. Pratarmė
Dalyvaudamas visuomeninėje veikloje bei dirbdamas Vilniaus miesto
savivaldybės Socialinės paramos centre, turėjau galimybę gan nuodugniai
susipažinti su visuomeninių organizacijų (trečiojo sektoriaus) veikla bei
įtaka visuomenėje.
Šią kursinio darbo temą pasirinkau neatsitiktinai: įdomu buvo
panagrinėti esamą Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus mieste
veikiančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.
Savo darbe apsiribojau Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos
centro bendradarbiavimo su socialinėje srityje veikiančiomis visuomeninėmis
organizacijomis patirtimi, kadangi šis modelis man yra geriausiai
pažįstamas.
II. Nevyriausybinės organizacijos.
Jų funkcijos, tikslai, bei reikšmė visuomenėje.
Apibrėžti kas yra nevyriausybinė organizacija yra pakankamai
sudėtinga, kadangi tai yra – labai plati sąvoka, apimanti daug skirtingų
organizacijų tipų.
Pagrindiniai nevyriausybinės organizacijos požymiai:
✓ savanoriškumas;
✓ valstybinių dotacijų ir subsidijų nebuvimas;
✓ demokratiškas valdymas;
✓ aktyvus dalyvavimas sprendžiant valstybės problemas.
Iš esmės NVO yra tarpininkas tarp piliečio ir sudėtingo valstybės valdymo
mechanizmo. Tai leidžia veikti vykdomą politiką: įtakoti Seimo,
Vyriausybės, Savivaldybės sprendimus bei lanksčiai atstovauti visuomenės
interesus. Demokratinėse visuomenėse jų vaidmuo itin reikšmingas.
Visuomeninės arba nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra piliečių teisių
reiškėjos ir atstovauja platiems visuomenės interesams, juos gina, siekia
įgyvendinti savo tikslus. Dažnai NVO mato problemas ir ieško būdų jas
spręsti tose srityse, kurių nepajėgia aprėpti politinės partijos, valdžia.
NVO interesų spektras labai platus, aprėpiantis visas gyvenimo sritis.
Labai svarbus visuomeninių organizacijų vaidmuo demokratijos bei pilietinės
visuomenės plėtros procese.
Nevyriausybinių organizacijų reikšmė šiuolaikinei visuomenei:
✓ NVO kontroliuoja valdžios institucijas, kurios įgyvendina įvairių
politinio ir socialinio – ekonominio gyvenimo sričių uždavinius;
✓ valstybės ir savivaldos valdžiai padeda kurti teisinius pilietinės
visuomenės pamatus;
✓ NVO sprendžia nepopuliarias, mažai žinomas problemas, kurios nerūpi
kitoms valdžios institucijoms, kadangi tai nėra numatyta jokiame
įstatyme;
✓ jų veikimas remiasi išlaidų mažinimo ir ekonominio efektyvumo
principais;
✓ jų dėka naujais ir originaliais būdais sprendžiamos aktualios
problemos;
✓ į savo veiklą sugeba įtraukti vietos bendruomenės narius, daugiausiai
kaip savanorius;
✓ tokiose organizacijose dirbantiems asmenims būdingas jautrumas kitų
poreikiams, sugebėjimas keisti požiūrį, lankstumas reaguojant į naujas
problemas;
✓ remia ir ugdo lyderius, kurie vėliau gali įsitraukti į politines ir
vyriausybines struktūras.
1997 m. įsteigta Vyriausybės patarėjo nevyriausybinėms organizacijoms
pareigybė. Šio plataus spektro veiklą taip pat koordinuoja Nevyriausybinių
organizacijų informacijos ir paramos centras, kurio misija – plėtoti
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų sektorių Lietuvoje, teikiant
informaciją ir techninę pagalbą, konsultuojant, rengiant
mokymus ir
leidžiant informacijos leidinius. Anot Nevyriausybinių organizacijų
informacijos ir paramos centro, galima būtų pastebėti ne vieną NVO veiklos
socialinės pagalbos srityje problemą, trukdančią sklandžiai dirbti.
Štai keletas minėto centro išskirti bruožai ir problemos:
✓ itin platus veiklos spektras, didelis organizacijų skaičius, daugelio –
nepakankamas veiklos efektyvumas;
✓ organizacijų dislokacija didžiausiuose Lietuvos miestuose;
✓ savivaldybės nepakankamai koordinuoja savo veiksmus su
nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau šioje srityje vyksta nemažai
teigiamų procesų, vystosi jų bendradarbiavimas;
✓ nemažai organizacijų dubliuoja viena kitos veiklą;
✓ įstatymais nėra numatytos lengvatos NVO, dirbančioms socialinės
paramos srityje;
✓ nepakankamas ryšys su analogiškomis organizacijomis užsienyje
(respublikos, miestų ir organizacijų lygiu).
III. Savivaldybės funkcijos
sprendžiant miesto socialinius klausimus
Vilniaus savivaldybės struktūra:
➢ Savivaldybės taryba.
➢ Vilniaus miesto valdyba, kuriai priklauso miesto Meras, jo
pavaduotojai bei Tarybos komitetų pirmininkai;
➢ Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai priklauso šeši
departamentai. koordinuojantys šias savivaldos sritis: ekonomiką,
energetiką ir ūkį, kultūrą ir švietimą, miesto plėtrą, teisę bei
sveikatą ir socialinę apsaugą.
Vilniaus miesto taryboje už socialinę apsaugą yra atsakingas
Socialinių reikalų komitetas, kurio pirmininku neseniai išrinktas
Vikentijus Suchovej. Komitetas savo posėdžiuose svarsto ir priima
sprendimus sprendžiant miesto socialinius reikalus
Savivaldybei pavaldžių socialinių institucijų veiklą Vilniaus mieste
koordinuoja Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas.
Remiantis Socialinės paramos koncepcija, savivaldybės atsako už
socialinės paramos teikimą savo teritorijoje. Jos privalo užtikrinti
įstatymų numatytą socialinę paramą, organizuodamos privalomųjų paslaugų
teikimą bei mokėdamos pašalpas, steigdamos bendruomenėse reikiamas
tarnybas.
Pagal socialinių paslaugų įstatymą, savivaldybės privalo rengti
socialinių paslaugų teikimo programas, organizuoti socialinių paslaugų
teikimą, rinkti ir analizuoti informaciją apie asmenis, kuriems reikia
socialinių paslaugų, testuoti asmenų, kurie kreipiasi dėl socialinių
paslaugų, pajamas bei turtą, steigti, reorganizuoti bei likviduoti
savivaldybės socialinių paslaugų institucijas, pagal kompetenciją
kontroliuoti socialinių paslaugų teikėjų veiklą, teikti, platinti
informaciją apie socialines paslaugas.
1998 metais buvo priimtas apmokėjimo už socialines paslaugas
įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, gyventojai turės apsimokėti už
valstybinių ar savivaldybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų
teikiamas paslaugas. Nuo mokesčio atleidžiami tik mažiausias pajamas
gaunantys gyventojai. Įstatymo tikslas – į socialinių paslaugų teikimą
maksimaliai įjungti nevyriausybines organizacijas, kurios už teikiamas
paslaugas taip pat gautų atitinkamo dydžio mokestį. Šiuo būdu bus išplėstos
gyventojų galimybės rinktis paslaugų teikėją pagal gyvenamąją vietą,
paslaugų kokybę, įvairovę ar kitus lemiamos reikšmės turinčius kriterijus.
IV. NVO ir savivaldybės bendradarbiavimas
socialinių paslaugų teikimo srityje
Lietuvos Respublikos Konstitucijos kvietimas kurti „atvirą ir
harmoningą pilietinę visuomenę“ šalies vyriausybę įpareigoja sudaryti
sąlygas, kuriose tokia visuomenė galėtų būti sukurta. Šie Konstitucijos
žodžiai reikalauja, kad būtų sukurtas stiprus ir efektyviai veikiantis NVO
sektorius. Savivaldybė kuriant šį sektorių gali prisidėti noriai
bendradarbiaudama, juk pagrindinis bendradarbiavimo kriterijus – NVO nauda
veiklos nauda miestui bei jo gyventojams. Savivaldybės ir NVO
bendradarbiavimas turėtų apimti visas galimas bendruomenės veiklos sritis,
tame ir socialinių paslaugų teikimą.
Efektyvaus bendradarbiavimo principai:
• Partnerystė – savivaldybės, jos institucijų ir NVO lygiavertis
bendradarbiavimas, vengiant tarpusavio konkurencijos;
• Subsidarumas – savivaldybių parama bei parama NVO, sprendžiant jų
problemas;
• Viešumas – abipusis įsipareigojimas teikti informaciją.
Bendradarbiavimo formos:
1. NVO interesų atstovavimas;
2. Finansinė parama;
3. Nefinansinė parama:
3.1. savivaldybės pagalba NVO gaunant patalpas veiklai
lengvatinėmis sąlygomis;
3.2. bendradarbiavimo veikla, skirta savivaldybės ir NVO
veiklos efektyvumui stiprinti;
3.3. bendradarbiavimas siekiant užmegzti tarptautinius ryšius.
3.4.
pagalba plėtojant NVO veiklą.
Socialinių paslaugų teikimas – viena naujausių Lietuvoje veikiančių