Savivaldybių biudžeto formavimas
3 (60%) 2 votes

Savivaldybių biudžeto formavimas

TURINYS

Įvadas 2

1. Vietos valdžia Lietuvoje 4

1.1. Vietos valdžios samprata 4

1.2. Savivaldos organizavimo principai 5

2. Biudžetinis procesas 6

3. Savivaldybių biudžetai 7

3.1. Samprata ir biudžetų rengimo principai 7

3.2. Savivaldybių biudžetų pajamos 10

3.3. Savivaldybių biudžetų išlaidos (asignavimai) ir asignavimų valdytojai 13

3.4. Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų 14

3.5. Savivaldybių biudžetams tenkančios išlaidos 16

4. Išvados 18

5. Literatūros sąrašas 20ĮVADAS

Žodis “biudžetas” yra dažnai minimas kiekvienos šalies politikų, ekonomistų ar paprastų žmonių, kadangi tai yra valstybės tam tikrų resursų sutelkimo ir panaudojimo planas. Nuo jo efektyvaus sudarymo priklausys ateinančių metų valstybės ekonominė socialinė politika, nes jame iš anksto planuojama kiek pajamų reikia gauti per ateinančius metus, norint padengti būtinas išlaidas.

Šalies biudžetinę struktūrą sąlygoja valstybės sandara ir administracinis teritorinis suskirstymas. Lietuvos Respublikos valstybinę biudžeto sistemą sudaro savarankiškas LR valstybės biudžetas ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. Juose sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri skiriama švietimo, mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir rūpybos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios ir valdymo įstaigoms išlaikyti, krašto apsaugai ir kitoms LR įstatymų numatytoms programoms įgyvendinti.

Valstybės biudžete sukauptos lėšos yra skiriamos bendravalstybinėms reikmėms finansuoti ir esant reikalui remti savivaldybių biudžetus, nes juose negali būti deficito.

Viena iš demokratijos pasireiškimo formų yra savivalda. Vietos savivalda – „tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius“.

Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai, kaip ir bet kuriam kitam ūkiniam subjektui, yra reikalingas veiklos finansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip pat savivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybės veiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yra fiksuojamos savivaldybės biudžete.

Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba.

.Šio darbo tikslas yra bendrais bruožais apžvelgti vietos valdžios finansų sistemą Lietuvos Respublikoje. Taigi šiame darbe trumpai bus aprašytas pačio biudžeto suformavimo procesas, biudžetinis reguliavimas, kuris netiesiogiai įtakoja pačio biudžeto sudarymą, jo svarstymas ir priėmimas. Be to bus atskirai aptartos savivaldybės biudžetui priskiriamos pajamos bei tenkančios išlaidos, pateikiant įvairų jų skirstymą.

Šio darbo rėmuose keliami uždaviniai yra šie:

1)Apibūdinti vietos valdžios sampratą bei išskirti esminius savivaldos organizavimo principus;

2)Panagrinėti savivaldybių biudžetų sudarymo mechanizmą, biudžetų pajamas bei išlaidas, charakterizuoti jų struktūrą, tuo pačiu akcentuojant pajamų paskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų metodus;

Rašant darbą, daugiausia buvo remiamasi savivaldybių veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų analize, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės bei jai priklausančių įmonių finansinėmis ataskaitomis1. VIETOS VALDŽIA LIETUVOJE

1.1. Vietos valdžios samprata

Prieš pradėdami kalbą apie savivaldybių biudžetą, pasižiūrėkime kas apskritai yra savivalda. Įvairiuose visuomenės raidos tarpsniuose žmonės skirtingai suvokė demokratiją ir vieną jos pasireiškimo formų – savivaldą. Tai priklausė nuo gyventojų politinio brandumo, laikmečio savybių, teisinės kultūros ir kitų veiksnių.

Bendriausiąja prasme demokratiją galima traktuoti kaip vieną valdžios pasireiškimo formų. Demokratinė valdžia skelbia, kad jos veikla orientuota tenkinti visuomenės daugumos valią, pripažįsta piliečių lygiateisiškumą ir laisvę.

Demokratiją sunku įgyvendinti, piliečiu tiesiogiai neįtraukus į visuomenės valdymo procesą ir sprendimų priėmimą politiniais, ūkiniais, kultūriniais, ekologiniais bei kitais savivaldos bendruomenei rūpimais klausimais.

LR įstatymai vietos savivaldą apibrėžia kaip “LR teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisę ir realią galią pagal LR Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius“

Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivalda traktuojama taip:“Vietos savivalda reiškia vietos valdymo organų teisę ir galią įstatymo ribose savo atsakomybe ir pagal vietos gyventojų interesus reguliuoti ir valdyti didžiąją viešųjų reikalų dalį.

Šią teisę įgyvendina tarybos ar susirinkimai, kuriuos sudaro slaptu balsavimu tiesioginių, lygių ir visuotinių rinkimų metu išrinkti nariai ir kurie gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus. Ši sąlyga
neatmeta galimybės kreiptis į piliečių susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kurią kitą tiesioginę piliečių dalyvavimo formą, kur tai leidžia įstatymas.“

Tarptautinės vietos savivaldybių sąjungos Pasaulinėje vietos savivaldos deklaracijoje savivaldos koncepcija apibrėžiama taip: „Vietos savivalda reiškia vietos valdžios teises ir pareigas savo atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomeninius reikalus vietos gyventoju interesų vardan“.

Šią teisę įgyvendina asmenys arba atstovaujantieji dariniai, laisvai išrinkti remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, bei jų vyriausieji administratoriai, kurie taip pat turi būti išrinkti arba paskirti išrinkto darinio atstovu.“

1.2. Savivaldos organizavimo principai

Vietos savivalda realizuojama remiantis tam tikrais principais (savivaldybės ir valstybės interesų derinimo, piliečių dalyvavimo rinkimuose, apklausose, ekonominio savarankiškumo ir t.t.), kurie suteikia gyventojams teisę dalyvauti savivaldybės valdyme, gauti reikiamą informaciją, būti išrinktam į tarybą, o pačiai savivaldybei – savarankiškumą. Todėl savivaldybė turi teisę suformuoti savo biudžetą, atlikti valstybės jai patikėtas funkcijas. Bet norint jas efektyviai finansuoti, reikia gauti tam tikras pajamas, o be to suplanuoti kiek ir kada jų reikės

Vietos savivaldos teisė turėtų būti deklaruota Konstitucijoje ir įteisinta įstatymu.

Savivaldai būdingas teritorinis principas; ji aprėpia tam tikrą bendruomenės dalį, kuri gyvena tam tikroji fiksuotoje teritorijoje. Valdant ir tvarkant toje teritorijoje gyvenančios bendruomenės reikalus, jai atstovauja renkama taryba. Teritorinis principas taip pat svarbus tvarkant savivaldybių turtą, planuojant ir įgyvendinant biudžetą, kuris yra kiekvienos savivaldos egzistavimo pagrindas. Vienas biudžeto formavimo šaltinių turėtų būti vietos mokesčiai, renkami savivaldžioje teritorijoje.

Vietos valdžia priskirtoms funkcijoms vykdyti privalo turėti savus finansus – savo biudžetą. Jį sudarant būtina laikytis šių pagrindinių principų:

v biudžetas turi būti taupus, subalansuotas, atviras ir viešas;

v biudžeto išlaidas turėtų iš esmės padengti biudžeto pajamos;

v biudžetas privalo užtikrinti planų vykdymo tęstinumą, t.y. vienais biudžetiniais metais pradėtus darbus tęsti kitais biudžetiniais metais.2. BIUDŽETINIS PROCESAS

Biudžetinis procesas abstrakčiai yra suprantamas kaip kompetetingų valstybės ir savivaldybės institucujų ir įstaigų veikla, formuojant ar vykdant valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Laiko prasme biudžetinis procesas trunka 2 – 2.5 metų, nes tvirtinant kokių nors metų biudžeto projektą*, kartu tvirtinama ir prieš pora metų įvykdyto biudžeto apyskaita (tokia praktika taikoma Lietuvoje). Pats biudžeto projektas, patvirtintas valdžios institucijų teisės aktais, galioja kalendorinius metus ir šis laikotarpis yra vadinamas biudžetiniais metais arba biudžetiniu periodu. Lietuvoje biudžetai sudaromi vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos tik tos gautos iki kitų metų sausio 10 dienos įmokos, kurių mokėjimų pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos ir tik tos išlaidos, kurių mokėjimų pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos.

Visas biudžetinis procesas skirstomas į tam tikras stadijas, t.y. kompetetingų institucijų veiklą, kurios rezultatas – biudžeto projektas, bei jo vykdymas. Pagal biudžetinio reguliavimo politiką yra išskiriamos šios stadijos:

1. Biudžeto projekto sudarymas;

2. Biudžeto projekto išankstinis svarstymas;

3. Biudžeto projekto svarstymas ir tvirtinimas valdžios institucijose;

4. Biudžeto projekto vykdymas;

5. Biudžeto projekto vykdymo kontrolė;

6. Biudžeto uždarymas ir biudžeto įvykdymo apyskaitos tvirtinimas.

Šios biudžetinio proceso stadijos apima ne tik biudžetinius metus (vykdymas), bet ir patį biudžeto projekto sudarymą, bei jos apyskaitos ruošimą. Nors šis skirstymas labiau būdingas sudarant valstybės biudžeto projektą, bet ir ruošiant savivaldybių biudžetų projektus laikomasi nurodytų biudžetinio reguliavimo stadijų. Tai, be abejo, lemia valstybės ir savivaldybių biudžetų sąsaja3. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI

3.1. Samprata ir biudžetų rengimo principai

Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai, kaip ir bet kuriam kitam ūkiniui subjektui, yra reikalingas veiklos finansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip pat savivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybės veiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yra fiksuojamos savivaldybės biudžete Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1457 žodžiai iš 4633 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.