Sėkminga vietos valdžios institucijų veikla priklauso nuo šios bendruomenės narių aktyvumo. Vietos valdžios pagrindinis tikslas yra užtikrinti ir sudaryti galimybę gauti paslaugas, atitinkančias šios bendruomenės poreikius. Savivaldos bendruomenė turi pareigą palaikyti tam tikro lygio gyventojų gyvenimo kokybę.Norint šitą pasiekti būtina plėsti paslaugų realizavimo metodus, o taip pat gauti informaciją apie naujus poreikius.
Bendruomenės savivalda, kuriai priskiriami gyventojai, sudaroma remiantis įstatymų. Šį bendruomenė yra arčiausiai piliečių ir realaus gyvenimo. Būtent čia ir prasideda demokratija.
Vieną svarbiausių savivaldybių valdžios teisių ir pareigų yra savo biudžeto suformavimas, jo tvarkymo būdų aptarimas, nutarimai tuo klausimu ir jų įgyvendinimas.Savivaldybės biudžetas atlieka kelias užduotis. Biudžeto planas su savo numatytomis pajamomis leidžia detaliau susipažinti, kaip ekonomiškai efektyviai dirba vietos pramonės įmonės. Per jį mes galime sužinoti, kaip vietinės valdžios organai tvarkosi su finansais. Biudžeto planas įgyja ir esminę kontrolės funkciją. Biudžeto planas tai yra darbo ir ūkininkavimo planas,nuo kurio vykdymo administracijai leidžiama tik esant tam tikroms aplinkybėms. Jis tampa demokratinė vadovavimo priemonę. Taip pat biudžeto planas yra prioritetinių vystymo šakų politinė išraiška, kuri verčia vietos valdžios daugumą spręsti tas neatidėliotinas užduotis.
Biudžeto valdyme vadovaujamasi keliais principais. Visų pirmą tai yra išlaidų subalansavimo principas. Juo remiantis reikalaujama, kad kiekvienų atskirų metų pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos. Taip pat ne mažiau reikšmingas yra taupumo ir ūkiškumo principas. Bendruomenė privalo į jį atsižvelgti prieš imdamasi bet kokios biudžetinės – ūkinės veiklos. Tik tada biudžetinis ūkis vedamas taupiai, jei atitinkamai išlaidoms į tai įtraukiamos pajamos sutinkamai su visais reikalavimais. Biudžeto kontrolei sėkmingai tarnauja jo aiškumo ir teisingumo principas. Visi preliminariniai biudžeto duomenys turi būti apskaičiuoti arba bent kruopščiai įvertinti. Šiuo būdų galima pasekti, kad biudžeto projektuose kiek įmanoma tiksliau būtų paskaičiuotos laukiamos pajamos ir būsimos išlaidos.
Vienas svarbiausiu mums rūpimu klausimu yra biudžeto pajamos ir jo išlaidos. Taigi visų pirmą – mokesčiai. Jie didinami remiantis įstatymu Bendruomenė gali nuspręsti juos padidinti nepriklausomai nuo prieštaravimo tam. Bendruomenei priklauso ne tik vietiniai mokesčiai, uždėti prekėms ir paslaugoms, bet ir taip vadinami realieji mokesčiai.
Realieji mokesčiai tai turto ir verslo mokesčiai. Jų atvejų apmokestinamas realus objektas. Turto mokesčiai tai mokesčiai už žemės ūkio ir miško eksploatavimą ir mokesčiai už užstatytų ir neužstatytų žemės sklypų naudojimą. Apskaičiuojant verslo mokestį apmokestinamas verslo pelnas ir verslo kapitalas.Finansų skyrius nustato abu dydžius, kurie suvienijami į bendrą verslo mokesčių dydį. Jis paskelbiamas bendruomenei Vietiniai mokesčiai prekėms ir paslaugoms tai pvz. pramogų verslo, už šuns laikymą, medžioklės, žvejybos, buto pernuomavimą.
Visi šie mokesčiai sudaro svarbiausią pajamų šaltinį. Bendruomenės gauna savo pajamų mokesčio dalį, į kurį įeina ir atsiskaitymai iš atlyginimų. Svarbiausias lėšų šaltinis vietinei valdžiai yra bendruomenės reikmėms skirta dalis iš atlyginimų ir pajamų mokesčių. Mokesčiai sudaro trečdalį visos vietinės valdžios organų finansavimo sumos.
Taip pat į biudžetą įeina apmokėjimai už paslaugas ir rinkliavos. Jie surišti su atskirais visuomeniniais darbais ir dažnai vadinami „atsiskaitymais už paslaugas“.
Dar vienas galimas variantas yra įsiskolinimas. Einamųjų išlaidų negalima finansuoti, imant kreditus. Kreditai imami investicijoms ir jų skatinimui.
Kalbant apie pajamas verta prisiminti ir išlaidas. Taigi, vietinės valdžios organai, vykdydami užduotis, visada turi daug išlaidų. Darbuotojų atlyginimai sudaro trečdalį komunalinio biudžeto lėšų išlaidų. Taip pat stipriai auga socialinės pagalbos išlaidos. Bedarbystes, daugiavaikių šeimų pašalpos, senų žmonių slauga ir pan. Aišku prisideda ir aplinkos apsaugos išlaidos.
Savivaldybių ekonominės veiklos pagrindą sudaro atitinkamos savivaldybės nuosavybė, savivaldybei priskirto vietinio ūkio objektai, vietinių biudžetų, nebiudžetinės ir kitos savivaldybės lėšos. Savivaldybių nuosavybė suprantama, kaip vietos savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio savininko teises pagal Vietos savivaldos įstatymą įgyvendina savivaldybės taryba. Savivaldybės teisė atsiranda:
• įstatymų nustatyta tvarka perduodant valstybės nuosavybės objektus savivaldybės nuosavybėn;
• sudarant sandorius arba kitais įstatymų nustatytais atvejais;
Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą savivaldybių nuosavybė yra:
• valstybės turtas, kurį valdo savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos;
• įmonių, kurių steigėjos yra savivaldybės ir kurių iki 2000 – ųjų metų buvo nenumatoma nei aukcionuoti, nei privatizuoti, turtas bei savivaldybių įmonės, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, kurias patikėjimo teise valdo savivaldybės;
• turtas, kurį
savivaldybės valdo patikėjimo teise:
a) kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai;
b) pastatai, jų dalys ir atskiros patalpos, kuriuose yra savivaldos institucijos arba kurie reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti;
c) nebaigti statyti objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti;
d) neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais;
• savivaldybių nuosavybėn perduodamas savivaldos institucijų patikėjimo teise valdomas kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos.
Ginčus dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tarp Vyriausybės įgaliotų asmenų ir savivaldybių sprendžia teismas. Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja:
• savivaldybių tarybos, įgyvendindamos savininko teises pagal Vietos savivaldos įstatymą;
• savivaldybių turto fondai ar kitos savivaldybių įstaigos ir organizacijos;
• savivaldybės įmonės, kurioms savivaldybė nustato privalomus darbus.
Subjektų, valdančių, naudojančių ir disponuojančių vietos savivaldybių turtu, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei šių subjektų nuostatai.
Viena svarbiausiu savivaldybių ekonominės veiklos pagrindo grandis yra vietinis ūkis. Šį ūkį sudaro įvairių nuosavybės formų objektai, kurie randasi savivaldybės teritorijoje ir yra priskirti vietiniam ūkiui. Tai yra vietos savivaldybės reguliavimo sfera. Į ją įeina gamybinės ir infrastruktūrinės paskirties įmonės, kurios priklauso vietos savivaldybei arba jos teritorijoje gyvenantiems piliečiams nepriklausomai nuo to, kieno poreikius šios įmonės tenkina. Be to savivaldybė turi žinoti apie visus objektus priklausomai nuo to, kiek jų veikla gali padėti arba kliudyti spręsti klausimus, kurie yra priskirti savivaldybių tarybų kompetencijai. Tai yra gamybos ir socialinė infrastruktūra, pramonės gamyba jeigu ji tenkina savivaldybės valdomos teritorijos, jos gyventojų poreikius ir naudoja vietinius išteklius.