Savivaldybių funkcijos
5 (100%) 1 vote

Savivaldybių funkcijos

PLANAS:

ĮVADAS…………………………………………………………………………………….3P.

I. TRUNPA SAVIVALDYBIŲ APŽVALGA

II. SAVIVALDYBĖ………………………………………………………………. ……7P.

III. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS………………………………….. … …….8P.

III.I Savarankiškosios…………………………………………………………………..8p.

III.II Priskirtosios…………………………………………………………………………8p.

III.III Valstybinės………………………………………………………………………..9p.

III. IV Sutartinės funkcijos…………………………………………………. ………..9p.

IŠVADOS…………………………………………………………………………………..15P.

LITERATŪRA……………………………………………………………………………16P.

ĮVADAS:

1) Savivaldybės plačiąją prasme:teisiškai įforminti socialiniai susivienijimai, kurie jungia laisvanoriškai tam tikrus asmenis ir tenkina jų poreikius kiek tai neprieštarauja įstatymui: advokatai, auditoriai, religinės org. ir t.t. – personalinės.

2) siaurąją prasme: savivaldybės- valstybės teritorijos administracinis vienetas – teritorinės korporacijos

savivaldos 2 prasmės:

1) personalinė: neteritorinė valdymo forma tam tikriems asmenims pagal jų kvalifikacinį požymį: verslą, profesiją, tikybą, tautybę. Šios subjektas –personalinė korporacija jungianti ūk- komercinius, soc.-kultūrinius ar profesinės veiklos subjektus ar tam tikros religinės priklausomybės asmenis.

2) Teritorinė(vietos) teritorinio valdymo forma, taikoma visiems tam tikro teritorinio vnt. gyventojams nepaisant jų tautinės ir kt. Priklausomybės. Subjektas – jurid asmuo.

Šio darbo tikslas išanalizuoti savivaldybių fukcijas.

I. TRUNPA SAVIVALDYBIU APŽVALGA:

1. Religinės bendrijos

Religinio pobūdžio personalinių savivaldybių garantija įtvirtinta K 43 str. : valstybė nesikiša į bažnyčios ir relig. Organizacijų vidaus reikalus. Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme yra nuostata: šios turi teisę laisvai organizuotis ir veikti pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą.

Panašumai su vietos savivalda: tradicinių bažnyčių savivalda gana reikšminga vietos savivaldai. Įst leidėjas teigdamas savivaldybes privalo atsižvelgti į konkrečios vietovės socialinį kultūrinį ( kartu religinį) gyvenimą.

Bažnyčia t.p. viešasis juridinis asmuo

Konstitucinė problema: valstybės ir bažnyčios atskirumo principas. Tai neturi būti sureikšminta ( išpažinties paslapties klausimas – nėra anachronizmas, tas pats yra ir advokatams; karo prievolė; aukų neapmokestinimas)

2. tautinių bendrijų savivalda

garantija K45 str.

K teismelio mintys (toliau KT): tautinių bendrijų savivalda –kultūrinio pobūdžio, garantuojanti kultūrinę autonomiją, kuri nėra ir negali būti teritorine autonomija. Iš kultūrinės autonomijos negalima kildinti tautinės bendrijos teisių (per savo atstovaujamuosius organus), siekiant nustatyti tokias socialines normas, kurios prieštarautų įst leidėjo normoms, tokioms, kaip valstybės teritorija nedaloma į jokius autonominius darinius. Iš kultūrinės autonomijos negalima kildinti tautinės bendrijos kategoriško reikalavimo, kad toje teritorijoje (kur mažuma gyvena) būtų įsteigta vietos savivalda. Įst leidėjas nėra įpareigotas tautinės mažumos gyvenamojoje vietovėje steigti vietos savivaldą. Tautinė bendrija nėra juridinis asmuo. Ji socialinė kategorija.

3. aukštųjų mokyklų savivalda

jų autonomija nėra valstybinio pobūdžio autonomija, yra grindžiama akademiniu aspektu. Yra susijusi su vietos savivalda: keisti VU teritorines ribas gali tik vyriausybė gavusi universiteto senato sutikimą. Jei pastarasis nesutinka – teritorijos ribas gali keisti tik seimas. Seimas turi valstybės universitetų steigimo teises. Pagal valdžių atskyrimo principą sunku (Šileikiui) tai suvokti. KT išaiškino: tokiu atveju seimo sprendimas turi būti nutarimo formos, nes Seimas negali spręsti valdymo pobūdžio klausimų.

Aukštojo mokslo įstatymas numato 2 savivaldos institucijas: senatą – aukščiausioji; taryba – visuomeninės priežiūros ir globos. Problema: tarybos sudėtį lemia ne tik dėstytojų ir studentų vali, bet ir ŠV ministro valia. Pastarasis gali skirti 1/3 tarybos narių, kurie nėra a. mokyklos darbuotojai, bet valstybės ir savivaldos institucijų darbuotojai atstovaujantys kultūros ir t.t. sritis. Problema: K 40 str. pasakyta, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo institucijų veiklą (40.4d.). a. mokyklų autonomija įtvirtinta 3d. Kadangi visos 40 straipsnio dalys sudaro sistemą, tai reiktų žvelgti iš sisteminio metodo pozicijų. Kita problema: ar galima apskųsti a. mokyklos sprendimą teismui; ko gero taip, nes adm. teismai vertina ar teisėti administraciniai sprendimai.

4. teritorinė savivalda.

Prancūziškasis modelis

Tarybos ir mero dualizmas: šalia kolegialios institucijos yra vienasmenė institucija, ir jos konkuruoja Variantai: 1) meras taryboj turi sprendžiamojo balso teisę; 2) meras turi patariamojo balso teisę.

Tai atsispindėjo 1994 LR vietos savivaldos
įstatyme (ypatumai): kolegiali vykdomoji institucija ( valdyba) nebuvo įtvirtinta kaip privaloma.Taryba sprendė, ar užtenka mero, ar reikia ir valdybos. 2. Meras įvardintas kaip atskira vykdomoji institucija; 3. Atskirai papunkčiui išvardinti mero įgaliojimai. 4.meras turi sprendžiamojo balso teisę tarybos posėdyje. 2000m redakcijoje tai atsispindi iš dalies: merui suteikti valdingi įgaliojimai sušaukiant ir pirmininkaujant tarybos posėdžiams; vienasmeniškai turi teisę administruoti savivaldybės asignavimais; valdyba- privaloma institucija (prūsiško modelio apraiška).

Angliškas modelis

Monistinė struktūra: aiškiai neatribota sprendžiamoji ir vykdomoji institucijos. Pagrindinė kompetencija – tarybos rankose( išryškinant renkamų narių politinę ir teisinę atsakomybę). tarybos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais. Tik tarybos komitetai veikia pagal tarybos pavedimus. Atsispindėjo 1989 vietos savivaldos įstatyme: buvo numatyta savivaldybės tarybos pirmininko pareigybė. Dvipakopė sistema (viršaičio pareigybė, kuris negali būti tarybos nariu); išvardinta tiksli tarybos kompetencija ir jos pirmininko įgaliojimai: šaukti tarybos posėdžius, atstovauti tarybą santykyje su valstybės institucijomis). Neapibrėžta viršaičio kompetencija (leidžia potvarkius, kontroliuoja jų vykdymą); tiesiogiai nenumatyta kolegiali vykdomoji institucija ( turi aparatą , atleidžia ir priima darbuotojus. 2000m tai atsispindi: taryba savo narių dauguma gali pakeisti mero sudaryta tarybos posėdžio darbotvarkę, net jei prieštarauja meras. Būtinas kontrolės komitetas.

Prūsiškas modelis

Šalia pagrindinės sprendžiamosios institucijos – bendruomenės atstovų – veikia kolegiali vykdomoji institucija (magistratas) ir dar vienasmenė institucija (burmistras). Šis turi savarankiškus aiškiai apibrėžtus įgaliojimus; 1921 savivaldos įstatymas. Dabartiniame: privalomos 3 institucijos: taryba, valdyba, meras. ( taryba nebegali spręsti ar reikalinga valdyba); mero įgaliojimai aiškiai išvardinti (aiškia atribota kompetencija). meras – tarybos narys ir jos

pirmininkas, kuris šaukia posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, jiems pirmininkauja. Meras valdybos narys ir jos vadovas. Aiškiai išdėstyta valdybos kompetencija.

KT: LR savivaldos modelis grindžiamas ilgaamže Europine tradicija!!!

Savivaldybių teisė kaip tarpusavy susijusių teisės normų grupė.

Teisės normos reglamentuojančios savivaldybes

119 str. 1d. ; savivaldos teisė laiduojama įst numatytiems valstybės administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.

Tam, kad atsakyti į klausimą, kaip valstybė gali reglamentuoti savivaldybių teisinę padėtį, reikia atsižvelgti į aplinkybes:

1) ar valstybėje skaidomi juridiniai asmenys į viešus ir privačius (NCK yra)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1016 žodžiai iš 3373 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.