Savivaldybių funkcijos
5 (100%) 1 vote

Savivaldybių funkcijos

112131

PLANAS:

ĮVADAS…………………………………………………………………………………….3P.

I. TRUNPA SAVIVALDYBIŲ APŽVALGA

II. SAVIVALDYBĖ………………………………………………………………. ……7P.

III. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS………………………………….. … …….8P.

III.I Savarankiškosios…………………………………………………………………..8p.

III.II Priskirtosios…………………………………………………………………………8p.

III.III Valstybinės………………………………………………………………………..9p.

III. IV Sutartinės funkcijos…………………………………………………. ………..9p.

IŠVADOS…………………………………………………………………………………..15P.

LITERATŪRA……………………………………………………………………………16P.

ĮVADAS:

1) Savivaldybės plačiąją prasme:teisiškai įforminti socialiniai susivienijimai, kurie jungia laisvanoriškai tam tikrus asmenis ir tenkina jų poreikius kiek tai neprieštarauja įstatymui: advokatai, auditoriai, religinės org. ir t.t. – personalinės.

2) siaurąją prasme: savivaldybės- valstybės teritorijos administracinis vienetas – teritorinės korporacijos

savivaldos 2 prasmės:

1) personalinė: neteritorinė valdymo forma tam tikriems asmenims pagal jų kvalifikacinį požymį: verslą, profesiją, tikybą, tautybę. Šios subjektas –personalinė korporacija jungianti ūk- komercinius, soc.-kultūrinius ar profesinės veiklos subjektus ar tam tikros religinės priklausomybės asmenis.

2) Teritorinė(vietos) teritorinio valdymo forma, taikoma visiems tam tikro teritorinio vnt. gyventojams nepaisant jų tautinės ir kt. Priklausomybės. Subjektas – jurid asmuo.

Šio darbo tikslas išanalizuoti savivaldybių fukcijas.

I. TRUNPA SAVIVALDYBIU APŽVALGA:

1. Religinės bendrijos

Religinio pobūdžio personalinių savivaldybių garantija įtvirtinta K 43 str. : valstybė nesikiša į bažnyčios ir relig. Organizacijų vidaus reikalus. Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme yra nuostata: šios turi teisę laisvai organizuotis ir veikti pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą.

Panašumai su vietos savivalda: tradicinių bažnyčių savivalda gana reikšminga vietos savivaldai. Įst leidėjas teigdamas savivaldybes privalo atsižvelgti į konkrečios vietovės socialinį kultūrinį ( kartu religinį) gyvenimą.

Bažnyčia t.p. viešasis juridinis asmuo

Konstitucinė problema: valstybės ir bažnyčios atskirumo principas. Tai neturi būti sureikšminta ( išpažinties paslapties klausimas – nėra anachronizmas, tas pats yra ir advokatams; karo prievolė; aukų neapmokestinimas)

2. tautinių bendrijų savivalda

garantija K45 str.

K teismelio mintys (toliau KT): tautinių bendrijų savivalda –kultūrinio pobūdžio, garantuojanti kultūrinę autonomiją, kuri nėra ir negali būti teritorine autonomija. Iš kultūrinės autonomijos negalima kildinti tautinės bendrijos teisių (per savo atstovaujamuosius organus), siekiant nustatyti tokias socialines normas, kurios prieštarautų įst leidėjo normoms, tokioms, kaip valstybės teritorija nedaloma į jokius autonominius darinius. Iš kultūrinės autonomijos negalima kildinti tautinės bendrijos kategoriško reikalavimo, kad toje teritorijoje (kur mažuma gyvena) būtų įsteigta vietos savivalda. Įst leidėjas nėra įpareigotas tautinės mažumos gyvenamojoje vietovėje steigti vietos savivaldą. Tautinė bendrija nėra juridinis asmuo. Ji socialinė kategorija.

3. aukštųjų mokyklų savivalda

jų autonomija nėra valstybinio pobūdžio autonomija, yra grindžiama akademiniu aspektu. Yra susijusi su vietos savivalda: keisti VU teritorines ribas gali tik vyriausybė gavusi universiteto senato sutikimą. Jei pastarasis nesutinka – teritorijos ribas gali keisti tik seimas. Seimas turi valstybės universitetų steigimo teises. Pagal valdžių atskyrimo principą sunku (Šileikiui) tai suvokti. KT išaiškino: tokiu atveju seimo sprendimas turi būti nutarimo formos, nes Seimas negali spręsti valdymo pobūdžio klausimų.

Aukštojo mokslo įstatymas numato 2 savivaldos institucijas: senatą – aukščiausioji; taryba – visuomeninės priežiūros ir globos. Problema: tarybos sudėtį lemia ne tik dėstytojų ir studentų vali, bet ir ŠV ministro valia. Pastarasis gali skirti 1/3 tarybos narių, kurie nėra a. mokyklos darbuotojai, bet valstybės ir savivaldos institucijų darbuotojai atstovaujantys kultūros ir t.t. sritis. Problema: K 40 str. pasakyta, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo institucijų veiklą (40.4d.). a. mokyklų autonomija įtvirtinta 3d. Kadangi visos 40 straipsnio dalys sudaro sistemą, tai reiktų žvelgti iš sisteminio metodo pozicijų. Kita problema: ar galima apskųsti a. mokyklos sprendimą teismui; ko gero taip, nes adm. teismai vertina ar teisėti administraciniai sprendimai.

4. teritorinė savivalda.

Prancūziškasis modelis

Tarybos ir mero dualizmas: šalia kolegialios institucijos yra vienasmenė institucija, ir jos konkuruoja Variantai: 1) meras taryboj turi sprendžiamojo balso teisę; 2) meras turi patariamojo balso teisę.

Tai atsispindėjo 1994 LR vietos savivaldos
įstatyme (ypatumai): kolegiali vykdomoji institucija ( valdyba) nebuvo įtvirtinta kaip privaloma.Taryba sprendė, ar užtenka mero, ar reikia ir valdybos. 2. Meras įvardintas kaip atskira vykdomoji institucija; 3. Atskirai papunkčiui išvardinti mero įgaliojimai. 4.meras turi sprendžiamojo balso teisę tarybos posėdyje. 2000m redakcijoje tai atsispindi iš dalies: merui suteikti valdingi įgaliojimai sušaukiant ir pirmininkaujant tarybos posėdžiams; vienasmeniškai turi teisę administruoti savivaldybės asignavimais; valdyba- privaloma institucija (prūsiško modelio apraiška).

Angliškas modelis

Monistinė struktūra: aiškiai neatribota sprendžiamoji ir vykdomoji institucijos. Pagrindinė kompetencija – tarybos rankose( išryškinant renkamų narių politinę ir teisinę atsakomybę). tarybos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais. Tik tarybos komitetai veikia pagal tarybos pavedimus. Atsispindėjo 1989 vietos savivaldos įstatyme: buvo numatyta savivaldybės tarybos pirmininko pareigybė. Dvipakopė sistema (viršaičio pareigybė, kuris negali būti tarybos nariu); išvardinta tiksli tarybos kompetencija ir jos pirmininko įgaliojimai: šaukti tarybos posėdžius, atstovauti tarybą santykyje su valstybės institucijomis). Neapibrėžta viršaičio kompetencija (leidžia potvarkius, kontroliuoja jų vykdymą); tiesiogiai nenumatyta kolegiali vykdomoji institucija ( turi aparatą , atleidžia ir priima darbuotojus. 2000m tai atsispindi: taryba savo narių dauguma gali pakeisti mero sudaryta tarybos posėdžio darbotvarkę, net jei prieštarauja meras. Būtinas kontrolės komitetas.

Prūsiškas modelis

Šalia pagrindinės sprendžiamosios institucijos – bendruomenės atstovų – veikia kolegiali vykdomoji institucija (magistratas) ir dar vienasmenė institucija (burmistras). Šis turi savarankiškus aiškiai apibrėžtus įgaliojimus; 1921 savivaldos įstatymas. Dabartiniame: privalomos 3 institucijos: taryba, valdyba, meras. ( taryba nebegali spręsti ar reikalinga valdyba); mero įgaliojimai aiškiai išvardinti (aiškia atribota kompetencija). meras – tarybos narys ir jos

pirmininkas, kuris šaukia posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, jiems pirmininkauja. Meras valdybos narys ir jos vadovas. Aiškiai išdėstyta valdybos kompetencija.

KT: LR savivaldos modelis grindžiamas ilgaamže Europine tradicija!!!

Savivaldybių teisė kaip tarpusavy susijusių teisės normų grupė.

Teisės normos reglamentuojančios savivaldybes

119 str. 1d. ; savivaldos teisė laiduojama įst numatytiems valstybės administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.

Tam, kad atsakyti į klausimą, kaip valstybė gali reglamentuoti savivaldybių teisinę padėtį, reikia atsižvelgti į aplinkybes:

1) ar valstybėje skaidomi juridiniai asmenys į viešus ir privačius (NCK yra)

2) ar valstybėje visa teisės sistema skaidoma į viešąją ir privačiąją

3) ar įtvirtintas ir įgyvendintas valdžių atskyrimo principas,

4) ar savivaldybės valstybinę valdžią įgyvendinančios institucijos ( LTSR- buvo, o dabar K 5 straipsnyje jų nėra). Iš to seka . kad 1992 K savivaldybės nelaikomos valstybinės valdžios institucijomis.

5) Kaip suprantamas valstybės valdymas: ar centralizuotai atsispindi viešojo administravimo doktrina. Įsigaliojus Viešojo adm. įstatymui,Valstybės tarnybos įstatymui galima teigti, kad atsisakyta LTSR valstybinio valdymo doktrinos, kur visas valdymas sukoncentruotas valstybinės valdžios rankose. Dabar ir savivaldybės dalyvauja įgyvendinant viešąjį valdymą.

6) Kaip suprantama konstitucinė, valstybinė, administracinė tesė? Šias teisės šakas galima tapatinti ir atriboti, administracinę teisę skaidant į finansų, ekologinę ir savivaldybių teisių pošakius. Iš to seka tam tikri požiūriai:

1. savivaldybių teisė – tai visuma teisės normų, kuriose vartojamas žodis savivaldybė ar savivaldybės institucijos. Formaliu požiūriu: savivaldybių teisė – tai kompleksinė teisės šaka, kuri apima gana daug teisės normų: savivaldybės įmonių, turto privatizavimo, vietinių rinkliavų, atleidimo nuo mokesčių, viešojo transporto ir t.t reguliavimas.

2. Savivaldybių teisė – administracinės teisės pošakis arba kompleksinis institutas. Iš to seka: šiuo atveju savivaldybės dalyvauja įgyvendinant viešąjį administravimą, kurį reguliuoja administracinės teisė normos: mokesčių adm. reglamentavimas. Savivaldybėms reglamentavimas- vykdomoji veikla ir todėl tai patenka ė administracinės teisės dalyką. Tai paaiškinama per kategoriją “viešojo administravimo sistema, kuri apima: valstybinio administravimo subjektus(+apskrities viršininko administraciją), savivaldybių administravimo subjektus, kitus administavimo subjektus. Visiems šiems įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.

3. Savivaldybių teisė – kompleksinis viešosios teisės institutas, kurį galima skaidyti į subinstitutus:

1) vietos savivaldybių konstitucinį garantinį institutą: tai visos konstitucinės normos, įstatymų leidėjo sukonkretintos normos, konstitucinio teismo teiginiai, kuriais atskiros įstatymų normos pripažįstamos prieštaraujančiomis/ar ne konstitucijai.

2) Savivaldybių tarybų rinkimų institutas: ne konstitucinių normų sudaro specialus įstatymas, savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, atskiri
sprendimai, teismų ( ir administracinių) praktika su rinkimų ginčų sprendimais, atskiri konstitucinio teismo sprendimai.

3) Savivaldybės teisės struktūros ir darbo tvarkos institutas: specifika tame, kad jį sudaro vietos savivaldos įstatymo normos bei konkrečios savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos.

4) Savivaldybių materialinio, finansinio savarankiškumo subinstitutas: konstitucijos normos, vietos savivaldos įstatymo normos, biudžeto sandaros įstatymo, rinkliavų įstatymo normos. Konkrečios savivaldybės tarybos sprendimai įvesti rinkliavą ( dydį patvirtinančios nuostatos). Administracinių teismų prektika. K 47 str. 2d.: K įstatymas, spec įstatymas reglamentuojantis savivaldybės sklypų įsigijimą- 1999m. savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymas.

5) Savivaldybių administracinės priežiūros subinstitutas: K 123 str. 2,3d. ar laikosi K ir įstatymų, ar vykdo vyriausybės sprendimus prižiūri valstybės skiriami atstovai.; savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, 1998m. KT nutarimas

6) Laikino tiesioginio valdymo subinstitutas: K 123str. 4d.: įst numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą. 1995 įstatymas dėl LR miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo. 1993 KT nutarimas.

II. SAVIVALDYBĖ:

Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas.

Senajame įstatyme juridinio asmens teises turi savivaldybės taryba.

Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba (toliau – valdyba), savivaldybės meras (toliau – meras), turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas.

III. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS

Šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos:

III.I SAVARANKIŠKOSIOS

Jas savivaldybės vykdo pagal įstatymų suteiktą kompetenciją (viso 13 funkcijų, pvz. ikimokyklinis ugdymas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, gyv. užimtumo, kvalifikacijos įgijimo, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas, saugomų teritorijų steigimas…).. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą. Vetos savivaldos įstatyme šios funkcijos nurodytos 13 punktų. Prie savarankiškųjų fukcijų opriklauso ir tos funkcijos, kurios įstatymu dar nėra opaskirtos valstybės institucijoms. Vadinasi, iškilus būtinybei tvarkyti naujus iki tol dar netvarkytus, bet aktualius bendruomenei reikalus, nuo pat pradžių privalo jų imtis vietos savivaldos subjektai.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1777 žodžiai iš 3373 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.