Savivaldybių tarybos rinkimai 2000-2002 metais
5 (100%) 1 vote

Savivaldybių tarybos rinkimai 2000-2002 metais

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………3

TRAKŲ RAJONO RINKIMINĖ APYGARDA NR52………………………………6

TRAKŲ RAJONO 2002 METŲ GRUODŽIO 22DIENOS BALSAVIMO

REZULTATAIAPYGARDOJE………………………………………………………………7

RINKIMŲ SĄRAŠO NR.13…………………………………………………………………..8

LIETUVOS LIBERALŲ SĄJUNGOS POLITIKOS NUOSTATAI………….10

LIETUVOS LIBERALŲ SĄJUNGOS POLITINĖS NUOSTATOS………….11

RINKIMŲ SĄRAŠO NR.3…………………………………………………………………..13

IŠVADOS………………………………………………………………………………………….15

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………………16

PASTABOS……………………………………………………………………………………….17

ĮVADAS

119 Konstitucijos straipsniu nurodoma, jog savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.

Savivaldybių tarybų narius trejiems metams renka administracinio vieneto gyventojai – Lietuvos respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Savivaldybių institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčius bei rinkliavų lengvatas.

Savivaldybių tarybų rinkimai yra svarbus įvykis savivaldybių gyventojams. Rinkimuose į savivaldybių tarybas, vykusiose 2000 metais kovo 19 dieną išrinkti 1562 deputatai. Sukūrus naujus administravimo vienetus Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje ir Rietave, daugiau jų ir išrinkta.

Rinkimuose dalyvavo kiek daugiau rinkiminių partijų, didžiuma jų dalyvavo skirstant mandatus. Ekspertų nuomone, partijos rinkimams buvo geriau pasirengusios, rinkiminė kompanija buvo gyvesnė, spalvingesnė ir turtingesnė.

2000 metais įvykę rinkimai – ne pirmieji Lietuvoje, iš tikrųjų demokratija galima laikyti “vieninteliu žaidimu kieme”. Rinkimai vyko gana sudėtingomis sąlygomis, kurias nulėmė staigūs ir labai dinamiški pokyčiai partinėje sistemoje. Partijoms įtikinti žmones, o pastariesiems pasirinkti už ką balsuoti, reikėjo pasitikėjimo partijomis smukimo, tam tikro jų nuvertėjimo ir skaidymosi sąlygomis. Negana to, rinkimai vyko gana sudėtingomis ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, nepasitikėjimas vykdoma politika ir valdžia, apskritai prieš rinkimus buvo didžiulis. Kai kurias tokios situacijos pasekmes iš dalies parodė ir rinkimų rezultatai – krašte susidaro palanki terpė radikalioms ir racionaliais argumentais neparemtoms nuotaikoms. Anksčiau kalbėta apie rinkėjų valios nepaisymą, atsakomybės vengimą, šįkart visu balsu prabilta ir apie populizmą, tai yra atvirą rinkėjų apgaudinėjimą. Savaime suprantama tai turėjo įtakos ne tik rinkimų rezultatams, bet ir bendram politiniam stabilumui ilgalaikėje perspektyvoje.

Rinkimai išryškino partinėje sistemoje vykstančius procesus bei politinių jėgų lyderius.

Pirmieji rikimų rezultatų vertinimai buvo vienareikšmiški – specialistų ar ekspertų (politologų, sociologų) prognozės nepasitvirtino. Prie veiksnių galinčių padaryti didžiausią įtaką rinkimų rezultatams, ekspertai dažniausiai priskyrė: a) visuotinį nepasitenkinimą šalies socialine, ekonomine, ūkine padėtimi; b) savivaldos rinkimuose (esant pakankamam “rinkimų intervalui” tarp parlamento ir savivaldybių rinkimų) Lietuvoje rinkėjai pasirenka įtakingiausią opozicinę partiją; c) savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjų apsisprendimą lemia ne ideologinės ar programinės partijų nuostatos, o kiti veiksniai (pavyzdžiui partijos lyderis, kandidatų sąrašas, žinomų pritraukimas); d) dėl to, kad savivaldybių rinkimai yra “grynai” proporciniai, rinkimų rezultatams rimtą įtaką gali daryti partijos elektorato lojalumas ir ištikimybė.

Per 2000 metų savivaldybių tarybų rinkimus dalyvavo 54,2 procentai visų turinčių rinkimų teisę piliečių. Tai buvo ir išliko rekordinis piliečių aktyvumo rodiklis renkant savivaldybių tarybas.

Praėjusiuose rinkimuose dėl 1562 mandatų savivaldybių tarybose kovojo apie 9900 kandidatų. Bet per 2000 metų rinkimus buvusį kandidatų gausos rekordą viršijo šie rinkimai. Šių savivaldybių tarybų rinkimų statistika tokia: 26 partijos ir koalicijos buvo iškėlusios 10352 kandidatus. Renkamų tarybos narių skaičius – 1560. Tad kandidatų konkursas buvo rekordinis – vidutiniškai 7 į vieną vietą. 2000 metų kovo 19 dieną vykusiuose rinkimuose dėl 1562 mandatų varžėsi 9881 kandidatas arba 6,3 kandidato į vieną vietą. Taigi galima teigti, kad partinė konkurencija savivaldybių tarybų rinkimuose pamažu didėja.

Šie savivaldybių tarybų rinkimai pateko į Prezidento rinkimų šešėlį, bet netikėtumų būta.

Pieš rinkimus išaiškėjo du skandalingi dalykai:
nuslėpusiųjų teistumą kandidatų skaičius ir “dvikėdystės” siekimas. Vyriausioji rinkimų komisija iš partijų pateiktų kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašų išbraukė 76 asmenis, nuslėpusius buvusį teistumą. Per 2000 metų rinkimus tokių slapukų buvo tik apie pusšimtį. 81 seimo narys pageidavo būti išrinktas ir į vietos valdžią. Savivaldybių tarybos nariais tapo 64 seniūnai, tačiau, įsikišus Konstituciniam Teismui, jiems iki kadencijos pradžios teko apsispręsti kurią kėdę pasirinkti.

Po šių rinkimų akcentuojami du netikėtumai: mažas rinkėjų aktyvumas (nors rinkimai ir buvo sudvejinti) ir Naujosios Sąjungos nesėkmė. Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus, kuriuose NS dalyvavo pirmą kartą, ši partija surinko rekordinį skaičių mandatų. Trakų savivaldybėje 2000 metais gavo 5 mandatus, o 2002 – 4 mandatus.

Rinkimuose balsavo apie 53 procentus balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Rinkėjų išviso yra apie 2,6 milijonai, o balsavo apie 1,4 milijonus. Aiškinama, kad toks balsuojančiųjų procentas yra normalus europietiškas standartas.

Šie rinkimai perkainojo partijų kandidatų “svorį”. Svarbiausi respublikoje buvo socialdemokratų ir konservatorių partijų atstovai – kas penktas šių partijų kandidatas pateko įvietos valdžią, tuo tarpu Trakų savivaldybėje Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Kiekvieni rinkimai “kresteli” ne tik partinę sistemą, bet ir ekonominius, socialinius, finansinius bei kitus šalyje vykstančius procesus. Tai verčia partijas susitelkti ir revizuoti anksčiau vykdytą politiką. Partijų dalyvavimas savivaldos institutų rinkimuose svarbus tuo, jog juose pasveriamas partijų geografinis politinis potencialas, akivaizdžiai atskleidžiantis partijos stipriąsias bei silpnąsias puses regionuose.

Šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas savivaldybių tarybų rinkimų vykusių Trakų savivaldybėje 2000 ir 2002 metais, partijų programoms, rinkimų rezultatų analizei, partijų elektorato kaitai bei su tuo susijusiais pokyčiais partinėje sistemoje. Palyginimui pateikiami 2000 ir 2002 – metų, Trakų savivaldybės rinkimų rezultatai.

Trakų rajono rinkimų apygarda Nr.52

Savivaldybių tarybų rinkimai 2000 metai.

Rinkėjų skaičius – 28586, renkamų tarybos narių skaičius – 25.

Rinkimuose dalyvavo – 14162 (49,5%), galiojančių biuletenių – 13438

(94,9%), negaliojan2i7 – 724 9 (5,1%).

Mandatų skirstymo kvota – 504.

Iškelta kandidatų sąrašų – 12, kandidatų skaičius – 145.

Sąrašų gavusių mandatus, skaičius – 9.

Mandatus gavo

Kaip galima matyti iš skritulinio grafiko savivaldybiu tarybų rinkimuose, Trakų rajone daugiausia balsų surinko:

– Lietuvos Lenkų rinkimų akcija (LLRA) gavo 6 mandatus.

– Naujoji sąjunga (NS) (socialliberalai) gavo 5 mandatus.

– Lietuvos centro sąjunga (LCS) gavo 4 mandatus.

– Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) gavo 3 mandatus.

– Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 2 mandatus.

– Naujoji demokratija/Moterų partija (LMP) 1 mandatą.

– Tėvynės sąjunga (TS) (Lietuvos konservatoriai) 1 mandatą.

– Lietuvos valstiečių partija (LVP) 1 mandatą.

Trakų rajono 2002 metų gruodžio 22 dienos

balsavimo rezultatai apygardojeBendras rinkėjų skaičius: 29552, rinkimuose dalyvavo: 14518 (49.13%).

Galiojančių biuliotenių:13318 (91.73%), negaliojančių: 1200 (8.26%).

Mandatų skirstymo kvota: 517.

Grafikas atspindintis mandatų pasiskirstymą

Trakų rajoneGrafikas atspindi rinkėjų prioritetų teikiamų partijoms pasiskirstymą.

2002 metų rinkimuose į Trakų savivaldybių tarybą rinkėjų balsai pasiskirstė taip:

– Lietuvos Lenkų rinkimų akcija 6 mandatai.

– Lietuvos socialdemokratai 5 mandatai.

– Lietuvos centro sąjunga 5 mandatai.

– Naujoji sąjunga (socialliberalai) 4 mandatai.

– Lietuvos liberalų sąjunga 3 mandatai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1074 žodžiai iš 3579 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.