Savižudybės
5 (100%) 1 vote

Savižudybės

112131

ĮVADAS

Lietuva pagal savižudybių skaičių vis dar užima pirmąją vietą pasaulyje. Žudosi vis jaunesni žmonės.Per pastaruosius penkerius metus 10-14 m. amžiaus vaikų savižudybių padaugėjo 43<%, o 15-18 m. jaunuolių tarpe 25%. Mokyklinio amžiaus vaikų mirčių dėl nelaimingų atsitikimų struktūroje savižudybės užima trečiąją vietą.1997m. Lietuvoje nusižudė 61, 1998m. – 45, 1999m. 62 vaikai ir paaugliai iki 18 m.[1, 2, 3].1998m.Lietuvoje suicidinių tendencijų turėjo 11% mergaičių ir 8% berniukų [4].

Mėginimų nusižudyti tikslios statistikos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje , nėra. Manoma, kad vienai įvykdytai savižudybei tenka 10- 100 bandymų žudytis. Įvairių tyrimų duomenimis bent kartą bandė nusižudyti nuo 2 iki 18 proc. aukštesniųjų klasių moksleivių , suicidiniai bandymai dažnesni padidėjusios rizikos grupėse [5,6 ].

Depresinis sutrikimas aprašomas kaip vienas iš svarbiausių rizikos faktorių suaugusiųjų ir vaikų savižudybėms, o nediagnozuotos ir negydytos depresijos yra svarbus veiksnys, lemiantis didelį savižudybių skaičių[7,8]. Norint išsiaiškinti paauglių depresiškumo lygį bei suicidų riziką, 2000 m. buvo atlikta anoniminė paauglių apklausa Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose.Kadangi depresinis sutrikimas vaikams ir paaugliams dažnai nustatomas tik po suicidinių bandymų, šios apklausos tikslas buvo kuo anksčiau išaiškinti padidėjusio depresiškumo paauglius, kad būtų galima užkirsti kelią paauglių savižudybėms, ieškoti efektyvių pagalbos formų, tobulinti prevencinį darbą mokyklose, savalaikiai nukreiptiant psichikos sveikatos specialistų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, konsultacijoms.

TYRIMO TIKSLAI

1. Išsiaiškinti paauglių polinkį į depresiškumą bei suicidų riziką Kauno, Klaipėdos Šiaulių miestuose ir atlikti palyginamąją analizę tarp šių miestų.

2. Išsiaiškinti santykį tarp paauglių depresiškumo ir suicidų rizikos.

3. Atlikti paauglių polinkio į depresiškumą ir suicidų rizikos palyginamąją analizę tarp mokyklų ir gimnazijų.

4. Panaudoti tyrimo rezultatus prevenciniame darbe.

TYRIMO METODAS

Tiriamieji

Tyrimas buvo atliekamas Kauno, Klaipėdos, Šiaulių mokyklose bei Klaipėdos ir Kauno miestuose ir gimnazijose. Apklausta 2573 paaugliai Klaipėdoje-1779 mokyklose, 794 gimnazijose(1487 mergaitės, 1086 berniukai), 1525 Kaune-703 mokyklose, 822 gimnazijose (842 mergaitės, 683 berniukai) ir Šiauliuose 1072- mokyklose (577 mergaitės, 495 berniukai).Paauglių amžius nuo 12 iki 18 metų (1,2 lentelės).

1 lentelė. Paauglių, dalyvavusių anoniminėje apklausoje, pasiskirstymas pagal amžių.

Amžius Kaunas Klaipėda Šiauliai

M B Viso M B Viso M B Viso

12 m. 285 226 511 – – – – – –

13 m. – – – 78 47 125 – – –

14 m. – – – 409 324 747 – – –

15 m. 362 296 658 445 273 718 117 103 220

16 m. – – – 294 217 511 238 191 429

17 m. – – – 197 124 321 127 115 242

18 m. 195 161 356 87 64 151 95 86 181

Viso 842 683 1525 1510 1049 2573 577 495 1072

M – mergaitės, B – berniukai.

2 lentelė. Apklausoje dalyvavusių paauglių pasiskirstymas pagal lytį.

Kaunas Klaipėda Šiauliai

Gimn. Mokykl. Gimn. Mokykl. Gimn. Mokykl.

Mergaitės 473 369 482 1005 – 577

Berniukai 349 334 312 774 – 495

Viso 822 703 794 1779 – 1072

Tyrimo metodika

Tyrime naudota Columbia University New York State Psychiatric Institute vaikų apklausos diagnostinė lentelė (nuo 11 iki 18 metų amžiaus) – depresijos skalė ( David Shaffer ,jam leidus). 1995m. autorius David Shaffer leido naudoti vaikų apklausos diagnostinę lentelę Lietuvoje.Į lietuvių kalbą ji buvo išversta 1996m. Vaikų apklausos diagnostinę lentelę sudaro 23 klausimai (apie nuotaikos, miego, valgymo sutrikimus ,mokymosi sunkumus,taip pat apie suicidines mintis ir suicidinius bandymus: “ar dažnai susimąstai apie savižudybę”, “ar bandei žudytis per pastaruosius 6 mėnesius”, “ar kada nors per visą gyvenimą bandei žudytis”).Į klausimus apie savo būseną per paskutinius 6 mėnesius vaikai turėjo pažymėti “taip” arba “ne”, kurie atitikamai buvo vertinami “0” ar “1” balu. Apklausos lentelėje nurodoma :” Jeigu surinkote 9 balus ar daugiau, tai turėtų paskatinti Jus kreiptis į specialistus”.Pagal šią skalę 9 teigiami atsakymai įvertinti kaip polinkis į depresiškumą. Depresinio sutrikimo diagnozė nustatoma nebuvo,kadangi ši skalė Lietuvoje nėra aprobuota, mūsų tikslas buvo įvertinti paauglių polinkį į depresiškumą.

Populiacijos elementai tyrimui parinkti tikimybinių imčių sudarymo būdu. Kokybinių požymių pasitaikymo dažnumo skirtumams (tikimybinių reikšmių tikrinimas) vertinti, naudotas c 2 kriterijus.

REZULTATAI

Išanalizavus anoniminių anketų duomenis, paaiškėjo, kad labiausiai linkę į depresiškumą paaugliai yra Kaune (58,8%), suicidinės tendencijos(suicidiniai ketinimai) dažniausios tarp Klaipėdos paauglių(15,4%), suicidiniai bandymai taip pat dažnesni tarp Klaipėdos paauglių (7,1%). (3 lentelė).

3 lentelė. Paauglių anoniminės apklausos duomenys.

Apklausos duomenys Kaunas (1) Klaipėda (2) Šiauliai (3)

Abs.sk./proc. p

Apklausta 1525 100,0 2573 100,0 1072 100,0

Depresiškumas 897 58,8 1326 51,5 513 47,9 p12, p13, p23<0,01

Suicidinės tendencijos 201 13,2 396 15,4 152 14,2 n.p.

Suicidiniai bandymai 87 5,7 183 7,1 61 5,7 n.p.

Tarp padidėjusio depresiškumo
paauglių didesnį procentą sudaro mergaitės nei berniukai visuose tirtuose miestuose (santykis 1,2-1,5:1 – p<0,05), taip pat didesnė suicidų rizika tarp mergaičių (santykis nuo 1,4:1 Kaune iki 1,5:1 Klaipėdoje ir Šiauliuose), suicidiniai bandymai taip pat dažnesni tarp mergaičių (santykis 1,3-1,7<:1) , tačiau šie rezultatai nėra statistiškai patikimi (4 lentelė).

4 lentelė. Mergaičių ir berniukų polinkis į depresiškumą ir suicidų rizika (apklausos duomenys absoliučiais skaičiais ir procentais nuo apklaustų tos lyties paauglių skaičiaus).

Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda Šiauliai

Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai

Abs.sk./(proc.)

Apklausta

Linkę į depresiškumą 842(100)

556(66,0)* 683(100)

<341(49,9)* 1510(100)

823 (55,3)* 1049(100)

503 (46,3)* 577(100)

324 (56,2)* 494(100)

189 (38,2)*

Suicidinės tendencijos (mintys) 128 (15,2) 73 (10,6) 272 (18,0) 124 (11,8) 102 (17,7) 60 (12,1)

Suicidiniai bandymai 55 (6,5) 32 (4,7) 129 (8,5) 54 (501) 37 (6,4) 24 (4,8)

* p<0,05 – tarp mergaičių ir berniukų miestuose.

Linkusių į depresiškumą berniukų tarpe suicidų rizika didesnė (nuo 1,2 karto Klaipėdoje iki 1,5 karto Šiauliuose ir Kaune) nei tarp linkusių į depresiškumą mergaičių, lyginant apklausos rezultatus nuo apklaustųjų skaičiaus, tačiau duomenys patikimi tik Klaipėdos mieste (5 lentelė).

5 lentelė. Suicidų rizika tarp depresiškų mergaičių ir berniukų (apklausos duomenys skaičiais ir išraiška procentais nuo depresiškų tos lyties paauglių skaičiaus).

Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda Šiauliai

M B M B M B

Depresiški 556 341 823 503 324 189

Abs.sk./(proc.)

Suicidinės tendencijos (mintys) 128(23,0) 73 (21,4) 260 (31,6)* 117 (23,3)* 102 (31,5) 60 (31,7)

Suicidiniai bandymai 55 (9,9) 32 (9,4) 132 (16,0) 34 (6,8) 37 (11,4) 24 (12,7)

M – mergaitės, B – berniukai.

* p<0,05 – tarp mergaičių ir berniukų miestuose.

Prieš atliekant tyrimą buvo keliama hipotezė, kad gimnazijose besimokantys paaugliai labiau linkę į depresiškumą. Tačiau analizuojant paauglių apklausos duomenis gimnazijose ir mokyklose, tarp besimokančių gimnazijose ir mokyklose statistiškai patikimai duomenys nesiskyrė (6 lentelė).

6 lentelė. Paauglių depresiškumas ir suicidų rizika gimnazijose ir mokyklose (apklausos duomenys absoliučiais skaičiais ir išraiška procentais nuo apklaustų paauglių).

Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda

Gimnazijos Mokyklos Gimnazijos Mokyklos

Apklausta 822 703 794 1779

Abs.sk./(proc.)

Depresiški 479 (58,3) 438 (62,3) 439 (53) 887 (49,9)

Suicidinės tendencijos (mintys) 96 (11,7) 105 (14,9) 126 (15,9) 270 (15,2)

Suicidiniai bandymai 40 (4,9) 47 (6,7) 37 (4,7) 58 (3,3)

Tarp besimokančių gimnazijose ir mokyklose statistiškai patikimai duomenys nesiskyrė.

Analizuojant apklausos duomenis pagal lytį,mergaičių polinkis į depresiškumą ir suicidų rizika didesni nei berniukų (7 lentelė).

7 lentelė. Mergaičių ir berniukų depresiškumas ir suicidų rizika gimnazijose ir mokyklose (apklausos duomenys skaičiais ir procentinė išraiška nuo apklaustų mergaičių ir berniukų).

Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda

Gimnazijos Mokyklos Gimnazijos Mokyklos

M B M B M B M B

Apklausta 473 349 369 334 482 312 1005 774

Abs.sk./(proc.)

Depresiš-kumas 291 (61,5)* 188 (53,9)* 265 (71,8)* 173 (51,8)* 271 (56,2) 168 (53,8) 552 (54,9)* 335 (43,3)*

Suicidinės tendencijos (mintys) 66 (14,0) 30 (8,6) 62 (16,8) 43 (12,9) 93 (19,3) 33 (10,6) 181 (18,0) 89 (11.5)

Suicidiniai bandymai 31(6,6) 9 (2,6) 24 (6,5) 23 (6,9) 28 (5,8) 9 (2,9) 44 (4,4) 14 1,8)

M – mergaitės, B – berniukai.

* p<0,05 – tarp mergaičių ir berniukų miestuose.

REZULTATŲ APTARIMAS

1. Įvertinant anoniminės paauglių apklausos,naudojant vaikų apklausos diagnostinę lentelę- depresijos skalę, rezultatus,galima teigti, kad yra padidėjęs paauglių depresiškumo lygis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose (47,9% Šiauliuose, 51,5% Klaipėdoje ir 58,8% Kaune).Šie skirtumai, mūsų nuomone, rasti dėl tirtųjų miestų skirtingumo ( pagal socialinę- ekonominę, geografinę padėtį) bei dėl tiriamųjų nevienodo pasiskirstymo pagal amžiaus grupes. Kaune didžiausias 15m. amžiaus tiriamųjų skaičius galėjo nulemti didžiausią paauglių padidėjusio depresiškumo procentą dėl šio amžiaus periodui būdingo impulsyvumo ir nuotaikų kaitos.

2. Tirtuose miestuose rasta didelė paauglių suicidų rizika ( 17,7% mergaičių ir 12,1% berniukų Šiauliuose, 15,2% mergaičių ir 10,6% berniukų Kaune, 18% mergaičių ir 11,8 % berniukų Klaipėdoje galvoja apie savižudybę).

3. Tarp linkusių į depresiškumą paauglių tirtuose miestuose suicidų rizika padidėja apie du kartus (23% linkusių į depresiškumą mergaičių ir 21,4% linkusių į depresiškumą berniukų Kaune, 31,6% mergaičių ir 23,3% berniukų, linkusių į depresiškumą , Klaipėdoje , 31.5% mergaičių ir 31,7% berniukų,linkusių į depresiškumą , Šiauliuose galvoja apie savižudybę).

4. Linkusių į depresiškumą mergaičių procentas kiek didesnis nei berniukų visuose tirtuose miestuose (santykis 1,2:1 Klaipėdoje,1,3:1 Kaune ir 1,5:1 Šiauliuose , jis mažesnis nei literatūroje minimas 2:1).

5. Linkusių į depresiškumą paauglių ir bandžiusiųjų žudytis santykis svyruoja
nuo 7,2:1 Klaipėdoje , 8,4:1 Šiauliuose iki 10,3:1 Kaune. Šie skirtumai galėjo būti apspręsti nevienodo tiriamųjų paauglių amžiaus šiuose miestuose.

6. Lyginant apklausos duomenis gimnazijose ir mokyklose, statistiškai patikimų skirtumų negauta.

7. Šiame tyrime nekėlėme tikslo diagnozuoti depresinį sutrikimą, o tik išsiaiškinti paauglių polinkį į depresiškumą ir riziką savižudybėms , šiuos duomenis panaudoti prevenciniame darbe.

Visuose tirtuose miestuose buvo skaitytos paskaitos pedagogams, moksleivių tėvams, pirminės sveikatos priežiūros centruose bendrosios praktikos gydytojams, terapeutams, pediatrams,kad jie sugebėtų atpažinti linkusius į depresiškumą paauglius ir savalaikiai nukreiptų juos psichikos sveikatos priežiūros specialistams. Buvo bendraujama su paaugliais, pokalbių metu kalbama apie depresinį sutrikimą, polinkį į depresiškumą, jo simptomus, raginama kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus, esant polinkio į depresiškumą simptomams.

IŠVADOS:

1. Tyrimas parodė, kad tirtuose miestuose pusė paauglių mokyklose ir gimnazijose yra linkę į depresiškumą. Nepasitvirtino hipotezė, kad gimnazijose vaikai labiau linkę į depresiškumą. Lyginant tyrimo duomenis tarp tirtų miestų, negauta statistiškai patikimų skirtumų, manome,kad dėl nevienodo tiriamųjų pasiskirstymo pagal amžiaus grupes.

2. Šis tyrimas padėjo atkreipti pedagogų, tėvų , pačių paauglių dėmesį į paauglių psichikos sveikatą. Manome, kad dėl atlikto prevencinio darbo pedagogų, moksleivių tėvų bei pačių paauglių tarpe, padaugėjo moksleivių, besikreipiančių į psichikos sveikatos centrus tirtuose miestuose (Kaune 56<%, Klaipėdoje 45%, Šiauliuose 53%).

Savižudybės problemos mastai:

– pasaulyje per metus nusižudo apie milijoną žmonių;

– kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo 1 žmogus;

– kas 3 sekundes pasaulyje kas nors bando žudytis;

– savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15-35 metų amžiaus žmonių grupėje;

– kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms;

– sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1577 žodžiai iš 3132 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.