Savižudybės ir jų prevencija Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Savižudybės ir jų prevencija Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………….. 3

1. Savižudybių statistika………………………………………………………4

2. Savižudybių priežastys……………………………………………………..6

3. Savižudybių būdai………………………………………………………….7

4. Socialinių faktorių įtaka savižudybėms…………………………………….8

5. Požiūris į savižudybes ir jų prevencija Lietuvoje…………………………11

6. Asmenybės krizė ir pagalba žmogui………………………………………13

IŠVADOS……………………………………………………………………15

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS…………………………………..17

ĮVADAS

Daugelį žmogaus išgyvenimų gaubia paslaptingumo ir neįprastumo aureolė. Vienas iš tokių išgyvenimų, be abejonės, yra savižudybė arba mėginimas atimti sau gyvybę. Kaip stipriai turi būti geidžiama mirties, jei žmogus, suaugęs, jaunas, subrendęs ir, atrodytų, pačiame psichinių ir fizinių jėgų žydėjime, nugali stiprių gyvybės instinktą ir ryžtasi pakelti ranką prieš save patį ? Kokie sunkūs turi būti individą užklupę išgyvenimai, kurie pastūmėja jį prie tokio sprendimo ?

Ieškant atsakymo į šiuos klausimus reikia pažinti ir aprašyti patį savižudybių reiškinį – tokį sudėtingą ir sąlygišką, koks jis yra, – ir tik tada bus galima mėginti suprasti, kodėl kažkam savižudybė gali tapti ilgai ieškotų būdu sunkiai situacijai įveikti. Savižudybė nėra vienalytis reiškinys, nes galima skirti įvairius savižudybių tipus atsižvelgiant į motyvaciją ir į tai, kaip aiškiai žmogus suvokia, kad poelgis, kuriam jis ryžtasi, tikrai yra grėsmę gyvybei keliantis aktas. Kartais žmogus to kaip reikiant nesuvokia, kartais kažkas visai nerūpestingai rizikuoja savo gyvybe, kartais savižudybė būna įrankis, padedantis manipuliuoti aplinkiniais, kartais – pagalbos šauksmas. Savižudybė yra labai sudėtingas reiškinys, būdingas įvairių epochų, kultūrų ir rasių žmonėms. Savižudybių motyvus ir sąlygas tyrinėja kelios mokslo disciplinos: sociologija, psichologija, psichiatrija, teisminė medicina, kriminologija, filosofija ir teologija.

Antrojoje mūsų amžiaus pusėje atsiskyrė mokslo disciplina, kuri kaip pagrindinį tyrinėjimų objektą pasirinko savižudybes, – ji vadinama suicidologija, o šios srities specialistai – suicidologais. Suicidologijai artima disciplina yra tanatologija, kurios pagrindinis tyrinėjimų objektas yra natūralios mirties ir pasirinktosios mirties, t.y. savižudybės, problematika. Domimasi viskuo, kas vienaip ar kitaip susiję su savižudybėmis, – sąlygomis, aplinka, asmenybės bruožais, psichine sveikata bei motyvacija; intensyviai tyrinėjama gydomoji ir profilaktinė veikla. Visose pasaulio šalyse pastebimas savižudybių skaičiaus didėjimas skatina vis daugiau dėmesio skirti ir tyrimams, ir įvairiems bandymams užkirsti kelią pirmosioms savižudybėms bei daugkartiniams bandymams nusižudyti.

Savo darbe panagrinėsiu savižudybių priežastis, pasekmes visuomenei, apžvelgsiu Lietuvos ir užsienio statistiką, bandysiu panagrinėti kaip galima sustabdyti ar bent sumažinti savižudybių skaičiaus didėjimą.

1. Savižudybių statistika

Lietuvos statistikos departamento teigimu, per metus mūsų šalyje nusižudo beveik du kartus daugiau žmonių, nei žūsta autoavarijose. Daugėja ir vaikų bei nepilnamečių savižudybių (pvz., 2001 m. – 65, 2002 m. – 71 atvejis). Tuo tarpu 1990 m. 100 tūkstančių gyventojų teko tik 26 savižudybės, o pernai šis rodiklis beveik padvigubėjo. 1990-ųjų savižudybių statistika yra tarsi ateities vizija, kurios derėtų siekti visomis priemonėmis. Iki 2010 m. tikimasi sumažinti savižudybių skaičių iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, t.y. pasiekti Europos Sąjungos. Lietuvoje 2002 metais nusižudė 1535 asmenys. Lietuva 2002 metais pagal savižudybių skaičių 100 tūkstančių gyventojų Europoje pirmavo – 44,1 savižudybės, tuo tarpu Latvijoje – 34, Estijoje – 33, Rusijoje – 39, Vengrijoje – 32 savižudybės. Dažniau mėgina žudytis jauni žmonės bei provincijos gyventojai.

Kaip rašo Ieva Čepulkauskaitė (“Visuomenės problema: savižudybė”,www.sociumas.lt) Lietuva pasižymi dideliu savižudybių skaičiumi. Pastaraisiais metais ypač pastebima savižudybių augimo tendencija (žr. 1 lentelė). 2003 metais Lietuvoje nusižudė 1348 vyrai ir 284 moterys.Šaltinis: Mirties priežastys 1997. – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, 1998

Jaunų žmonių savižudybės – rimta šiuolaikinių visuomenių problema. Pavyzdžiui, 1997 Jungtinėje karalystėje savižudybės sudarė 18 % visų jaunų asmenų mirčių; bandymų nusižudyti skaičius nuo 1985 metų Anglijoje ir Velse išaugo 172 %. Remiantis pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) duomenimis, industrializuotose šalyse nusižudo maždaug 4 kartus daugiau jaunų vyrų nei moterų.

Šis santykis skirtingose valstybėse svyruoja nuo 11 (Airijoje) iki 1 (Švedijoje). Lietuvoje jaunų vyrų nusižudo 7 kartus daugiau nei moterų. Japonija bei dauguma Vakarų Europos šalių pasižymi gana žemu jaunuolių
savižudybių lygiu – mažiau nei 15 atvejų per metus 100 000 jaunų vyrų. Aukščiausias jaunuolių savižudybių lygis – daugiau nei 30 atvejų 100 tūkstančių – užfiksuotas Suomijoje, Latvijoje, Naujojoje Zelandijoje, Rusijos federacijoje, Slovėnijoje. Lietuva pasižymi didžiausiu jaunų vyrų savižudybių skaičiumi. 1994 metais „Task Force of Suicide“ organizacijos Kanadoje atliktas tyrimas patvirtino, kad jaunų asmenų savižudybės susijusios su seksualine ir emocine prievarta, stresu, neplanuotu nėštumu, seksualinių orientacijų problemomis, bedarbyste, įkalinimu bei bėgimu nuo problemų namuose.

2 lentelė. Mirtys nuo savižudybių ir savo kūno žalojimo, tenkančios 100 tūkstančių 15-24 metų asmenų 1991 – 1993 metais

Šalis Vyrai Moterys Vyrų/moterų santykis (suapvalinta)

Graikija 3.8 0.8 5

Portugalija 4.3 2.0 2

Italija 5.7 1.6 4

Ispanija 7.1 2.2 3

Olandija 9.1 3.8 2

Švedija 10.0 6.7 1

Japonija 10.1 4.4 2

Izraelis 11.7 2.5 5

Jungtinė karalystė 12.2 2.3 5

Vokietija 12.7 3.4 4

Danija 13.4 2.3 6

Prancūzija 14.0 4.3 3

Bulgarija 15.4 5.6 3

Čekija 16.4 4.3 4

Lenkija 16.6 2.5 7

Ukraina 17.2 5.3 3

Vengrija 19.1 5.5 3

Austrija 21.1 6.5 3

Airija 21.5 2.0 11

Jungtinės valstijos 21.9 3.8 6

Baltarusija 24.2 5.2 5

Kanada 24.7 6.0 4

Šveicarija 25.0 4.8 5

Australija 27.3 5.6 5

Norvegija 28.2 5.2 5

Estija 29.7 10.6 3

Suomija 33.0 3.2 10

Latvija 35.0 9.3 4

Slovėnija 37.0 8.4 4

Naujoji Zelandija 39.9 6.2 6

Rusijos Federacija 41.7 7.9 5

Lietuva 44.9 6.7 7

Šaltinis: WHO, World Health Statistics Annual 1993 and 1994, 1994 and 1995.

Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje (oficialūs duomenys nuo 1924 metų) savižudybių pasitaikydavo retai, kelis kartus rečiau negu Estijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse (1930 metais Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų teko 9 savižudybės, Estijoje ir Vengrijoje – apie 30).

Savižudybių paplitimas Vakarų Europos valstybėse ir buvusiose socialistinėse Rytų Europos valstybėse iš esmės skiriasi. Vakarų Europoje savižudybių rodiklis pastaruosius 30 metų buvo gana stabilus, o Vidurio ir Rytų Europoje nuolat kito. Po Antrojo pasaulinio karo beveik visose šiose valstybėse savižudybių nuolat daugėjo. 1970 metais 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje teko 25, o 1985 metais – jau 35,8 (padidėjo 44,6 procento) savižudybės, ir šis rodiklis beveik nesiskyrė nuo Latvijos ir Estijos. Skirtingai nei kitose Rytų Europos valstybėse, buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose pastarąjį dešimtmetį savižudybių skaičius labai kito: 1986 metais jis staiga ir labai žymiai sumažėjo (Lietuvoje – 25 procentais, visoje Sovietų Sąjungoje – 35 procentais). 1986–1990 metais šie rodikliai išliko stabilūs, o nuo 1991 metų, atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus radikalioms reformoms, ėmė labai sparčiai didėti: 1991–1996 metais – 74 procentais (nuo 26,5 iki 46,4 100 tūkstančių gyventojų), 1998 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 43,8, 1999 metais – 44, 2000 metais – 46,6 ir 2001 metais – 44,1 savižudybės. Kaip minėta, Europos Sąjungos valstybių vidurkis – 25.

Lietuvoje daugiau žmonių nusižudo didžiuosiuose miestuose (53 proc. visų savižudybių), tačiau pagal skaičių 100 tūkstančių gyventojų kaime šis rodiklis dvigubai didesnis negu mieste (atitinkamai 65 ir 31). Pastaruosius 20 metų Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei moterų. 2000 metais nusižudė 1317 vyrų ir 314 moterų, 2001 metais – 1257 vyrai ir 278 moterys. Didžiumoje Europos Sąjungos valstybių šis santykis yra 3:1, prieškario Lietuvoje – maždaug 2,3:1. Didžiausios rizikos grupė Lietuvoje dabar – 40–49 metų kaime gyvenantys vyrai ir 40–49 metų bei vyresnės nei 75 metų moterys, miesto ir kaimo gyventojos. Pastaruosius 10 metų paauglių savižudybių padaugėjo 55,8 proc.

2. Savižudybių priežastys

Galima būtų nurodyti daugybę savižudybių priežasčių. Reikėtų atkreipti dėmesį net į vaikams rodomus animacinius filmus, kuriuose gana gausu įvairių smurto scenų. Nors Lietuvoje ir nėra atlikta išsamių tyrimų kiekvienu konkrečiu atveju, galima nurodyti labai plačią priežasčių gamą. „Labai išsamūs tyrimai buvo atlikti Australijoje ir Amerikoje. Šiose šalyse statistiškai labai patikimai buvo įrodyta, kad pirmiausia vaikams daro didelę įtaką kompiuteriniai žaidimai, kuriuose galima „gauti” daug gyvybių. Taip formuojasi vaikų nuomonė, jog gyvybė nėra jokia absoliuti vertybė …”

Vertinant Lietuvoje atliktus gana lokalius savižudybių priežasčių tyrimus, galima atkreipti dėmesį į pačius būdingiausius reiškinius: „Kauno medicinos universitete buvo atliktas bandžiusių žudytis nepilnamečių mergaičių tyrimas. 12–13 metų amžiaus grupėje vyravo prieštaringi santykiai su motina arba tėvu, taip pat baimės arba kaltės jausmas. 16-mečių grupėje, be tų pačių priežasčių, atsiranda ir santykis su savimi, t.y. nepasitenkinimas savo vieta supančioje aplinkoje ar tuo, kokios jos yra…” Žurnalas “Sveikata”, 2002 m. 8(rugpjūtis) Nr. 559.

Kalbant apie suaugusiuosius, pirmiausia reikia pabrėžti alkoholio problemas: „Net 88 procentai visų nusižudžiusiųjų būna neblaivūs. M.Gorbačiovo laikais kampanija prieš alkoholį akivaizdžiai atsispindi mūsų statistikoje – tuo metu savižudybių skaičius buvo daug mažesnis.”

Tarp
savižudybės priežasčių yra ir ganėtinai keistų. Jei žiniasklaidoje pasirodo informacija apie kokios nors „žvaigždės” savižudybę ar tik bandymą tai padaryti, neišvengiamai atsiranda ir sekėjų…

3. Savižudybių būdai

Daug tiksliau užfiksuojami nužudymai vadinamaisiais „grubiais“ metodais (pasikariant, nušokant nuo aukštų vietų, nusišaunant) negu „švelniais“ (pvz., nusinuodijant). Ypač sunku nustatyti savižudybę, kai nuodijamasi alkoholio ir vaistų mišiniu. Mirtis, ištinkanti perdozavus narkotikus, taip pat dažnai yra savižudybė, bet tai tiksliai nustatyti labai sunku. Kai kurie tyrimai rodo, kad net iki 70 % mirčių dėl heroino perdozavimo vertintos kaip savižudybės.

Lietuvoje tie atvejai, kai žmogus randamas garaže miręs nuo apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis, miręs namuose nuo apdegimo, apsinuodijęs smalkėmis, dažniausiai priskiriami nelaimingiems atsitikimams, bet tai neretai būna savižudybės.

Kai kurios autoavarijos, ypač tos, kuriose nukenčia tik vienas automobilis ir žūsta tik jo vairuotojas, taip pat dažnai yra savižudybės, bet tai įrodyti be galo sunku, – kaip ir tais atvejais, kai žmogus mėgina nusižudyti sumaišydamas alkoholį ir vaistus, o paskui žūsta autoavarijoje.

Lietuvoje kiekvienais metais mažiausiai 80 % nusižudančiųjų pasikaria. 1996 m. taip nusižudė 261 moterys ir 1228 vyrai. Šalyje akivaizdžiai daugėja nusišovimų. Neseniai suicidologai su nuostaba konstatavo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose per pastaruosius keturiolika metų net seno amžiaus (virš 65 metų) moterys savižudybei pasirenka ne nusinuodijimą kaip anksčiau, o šaunamąjį ginklą. Tokia „suizidinio elgesio maskulinizacija“ verčia keisti nusistovėjusią nuomonę, kad moterys visada renkasi „švelnesnius“ savižudybės būdus. Manau, kad tokios tendencijos stiprės ir Lietuvoje, nes vis dažniau savižudybėms vartojami šaunamieji ginklai, taip pradeda daryti ir moterys.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1672 žodžiai iš 5424 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.