Savižudybių prevencija Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Savižudybių prevencija Lietuvoje

11213141

TURINYS

ĮVADAS 2

1. SAVIŽUDYBĖS REIŠKINYS BEI SAVIŽUDYBĖS PROBLEMATIKA 3

1.1 Savižudybės samprata 3

1.2 Jaunimo savižudybės 4

1.3 Savižudybių statistika Lietuvoje 5

1.4 Savižudybių prevencijos galimybės 7

2. JAUNIMO NUOMONĖS APIE SAVIŽUDYBES TYRIMAS 8

2.1 Tyrimo metodika 8

2.2 Demografinė – socialinė respondentų imtis 9

2.3 Socialinė apklaustųjų aplinka 10

2.4 Merginų ir vaikinų nuomonė apie eutanaziją ir jos įteisinimą 10

2.5 Materialinės padėties įtaka savižudybei 11

2.6 Neigiami socialinės aplinkos veiksniai 12

2.7 Savižudybės jaunimo tarpe, mąstymas apie tai bei efektyvūs būdai išvengti

savižudybės 13

2.8. Efektyviausi būdai padėti norintiems nusižudyti 15

2.9 Priežastys, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi 15

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

PRIEDAI:

1 priedas. Savižudybių dažnis Lietuvoje 1930–40 ir 1986–2004 metais

100 000 gyventojų 19

2 priedas. Anketos pavyzdys 20

ĮVADAS

Savižudybė – reikšminga mirties priežastis daugelyje šalių, kai kuriais atvejais jų būna daugiau nei mirčių auto avarijose per metus. Dauguma šalių išleidžia didžiulius kiekius lėšų kelių saugumui užtikrinti, bet mažai skiria savižudybių ir būdų joms išvengti tyrimams, o taip pat žmonių mokymui kaip išspręsti savo problemas.

Savižudybė tai – procesas, kurio metu žmogus patiria vis labiau augantį emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį ir nuolat mažėjantį gebėjimą įveikti sunkumus.

Šiais laikais savižudybės tema tapo labai aktuali problema. Tokį sprendimo kelią vis dažniau renkasi jauni.

Tyrimo problema – savižudybių socialinės priežastys.

Šio darbo objektas yra socialiniai reiškiniai, socialinė aplinka kurie įtakoja vaikų ir jaunimo problemų sprendimą, pasirenkant savižudybę kaip išeitį iš susidariusios situacijos.

Mūsų darbo tikslai:

 Apibendrinti pagrindines jaunuolių savižudybių priežastis

 Susisteminti savižudybių prevencijos galimybes Lietuvoje

 Apžvelgti Lietuvos savižudybių statistinius duomenis

 Susisteminti ir apibendrinti respondentų socialinę aplinką

 Ištirti apklaustųjų nuomonę apie eutanaziją

 Apžvelgti labiausiai įtakojančius veiksnius savižudybei

 Nustatyti efektyviausius pagalbos būdus norintiems nusižudyti

 Sužinoti respondentų nuomonę, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi

Uždaviniai – ištirti ir apibendrinti statistinius apklausos duomenis, nustatyti prevencijas bei charakteristikas, kurios labiausiai pažeidžia asmens vidinę būseną.

1. SAVIŽUDYBĖS REIŠKINYS BEI SAVIŽUDYBĖS PROBLEMATIKA

1.1 Savižudybės samprata

Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių.

Visais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, daug diskusijų keliantis reiškinys. Ji sukelia labai įvairias reakcijas, simbolizuoja labai įvairius dalykus: tragediją, šoką, siaubą, įniršį, nesupratimą, paguodą, palengvėjimą, gėdą, pagalbos šauksmą, skausmo išvengimą, bausmę, protestą, teisingumą, teisėtą pasirinkimą, ginklą, politinę poziciją, neviltį, liūdesį, klaidą, nerimą, dramą, įžeidimą, išsisukinėjimą, pribloškimą, neatleidimą ir kt..

Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų. Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją.

Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.

JAV atlikti tyrimai rodo, kad tipiškas, bandantis nusižudyti asmuo yra vietinė baltoji moteris, jaunesnė nei 40 metų amžiaus, neišsiskyrusi arba vieniša. Ji bando nusižudyti stipriais migdomaisiais. Kaip pagrindines bandymo nusižudyti priežastis ji nurodo vedybinio gyvenimo sunkumus arba depresiją.

Tipiškas savižudis vyras – vietinis baltasis, vyresnis nei 40 metų amžiaus, vedęs, kvalifikuotas arba nekvalifikuotas darbininkas. Jis nusižudo nusišaudamas, pasikardamas arba nusinuodydamas anglies monoksidu. Kaip pagrindines nusižudymo priežastis jis nurodo prastą sveikatą, depresiją arba vedybinio gyvenimo sunkumus. (http://www.sociumas.lt)

1.2 Jaunimo savižudybės

Suaugusieji dažniausiai linkę manyti, kad jaunimas nesižudo. Neretai jie mąsto stereotipiškai – jaunystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, todėl sunku patikėti, kad jauni gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį.
Tačiau liūdna statistika sako ką kita: kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50 studentiško amžiaus jaunuolių. Dešimteriopai daugiau – bandžiusių nusižudyti. Savižudybė – viena dažniausių jaunimo mirties priežasčių.

Savižudybė dažniausiai neįvyksta staiga, nors nusižudžiusiojo artimiesiems šis jo veiksmas beveik visada būna netikėtas, šokiruojantis. Konkretus savižudybės veiksmas paprastai įvyksta per 48 valandas, tačiau kartais toks sprendimas gali būti ir labai greitai priimtas, ypač tai būdinga jaunesniems, kurie linkę į impulsyvius veiksmus, todėl šiame amžiuje viskas gali įvykti daug greičiau.

Pagrindinės jaunuolių savižudybių priežastys:

 Patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta ar nesirūpinimas (šeimoje, universitete, kitoje aplinkoje).

 Egzaminų baimė.

 Artimo žmogaus mirtis.

 Draugo ar kito artimo žmogaus savižudybė.

 Tėvų skyrybos.

 Nelaiminga meilė

Neviltis išspręsti problemą: jaunuolis negali jos išspręsti, nes susiklosčiusi situacija, menkas gyvenimiškas patyrimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka apriboja jo pasirinkimą, kiekvienas bandymas ką nors daryti sukelia vis naujas problemas, o tuo pačiu vis mažesnį pasitikėjimą savimi, vis stipresnį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą. Ne kiekvienos skyrybos, tėvų mirtis ar kitos išvardintos priežastys, net jei jos susikaupia kelios, skatina save žalojantį elgesį, vienodai paveikia kiekvieną asmenybę. Didelės reikšmės turi asmenybės savybės, jos santykiai su aplinka. Svarbu, kokios yra jaunuolio nuostatos, tikėjimas, patirtis. Išskirtos rizikos grupės, kurioms priklausantys jauni žmonės gali dažniau išgyventi savižudybės krizę:

 Lytis (dažniau nusižudo vaikinai, merginos dažniau bando žudytis).

 Psichiniai sutrikimai. Šeimos psichinių sutrikimų istorija.

 Nepilna šeima.

 Nedarni šeima.

 Labai griežti tėvai.

 Jaunuolis šeimoje jaučiasi nemylimas, nereikalingas abiem ar vienam tėvų.

 Žmogus patyrė daug stresinių situacijų.

 Anksčiau buvę bandymai nusižudyti (taip pat ir demonstratyvūs).

 Somatinės ligos.

 Išgyvenama depresija.

 Menkas savęs vertinimas.

 Mokymosi negalė ir mokymosi sunkumai

Jaunuolio ketinimą nusižudyti galime pastebėti iš jo elgesio, pasisakymų, emocinės būsenos. (Gailienė, D. Jie neturėjo mirti : Savižudybės Lietuvoje. Vilnius 1998m., p. 96 – 99)

Ypatingai turite būti atidūs staigiems ir ryškiems jauno žmogaus elgesio pasikeitimams, pvz., gyvas, judrus ar net triukšmingas jaunuolis staiga pasidarė tylus, užsidaręs arba, atvirkščiai, buvęs ramus, džiaugsmingas jaunuolis pradėjo elgtis neįprastai aktyviai ar agresyviai, priešiškai, bėga iš namų. Neretai nutrūksta draugystė su bendrakursiais, pablogėja mokymasis, susiaurėja interesų ratas (nustoja sportavęs, meta būrelius), elgiasi nesaugiai (jaunuolio elgesys kelia pavojų jo paties gyvybei). Žmogus gali pradėti išgėrinėti ar gerti daugiau negu visada, rūkyti, griebtis narkotikų, rodyti atsisveikinimo ženklus: grąžina skolintus daiktus, gautas dovanas ir pan.

Pasisakymuose galima išgirsti užuominas apie nenorą gyventi, beviltiškumą, bejėgiškumą, vienišumą (neretai tokias mintis galima rasti rašiniuose, piešiniuose, išgirsti diskusijose), neįprastus atsisveikinimus. Emocinėje būsenoje pasireiškia: nerimas, dirglumas, pyktis, susikaustymas, netikėti emocijų protrūkiai, ryškūs nuotaikos svyravimai, išsiblaškymas, pasyvumas, liūdnumas, prislėgtumas.

Galima pastebėti, kad supančią aplinką, save patį ir savo gyvenimišką situaciją jaunuolis mato ir vertina labai vienpusiškai, siaurai, pvz. ”niekas manęs nesupranta”, ”niekas nepasikeis”, “jie visuomet taip elgsis” ir t.t. Sutrinka miegas ir apetitas.( http://www.savizudybes.lt)

1.3 Savižudybių statistika Lietuvoje

2002 me¬tais sa¬vi¬žu¬dy¬bių skai¬čiu¬mi 100 tūks¬tan¬čių gy¬ven¬to¬jų Lie¬tu¬va pir¬ma¬vo Eu¬ro¬po¬je.

Vi¬siems ke¬ti¬nan¬tiems žu¬dy¬tis bū¬din¬gas są¬mo¬nin¬gas ar ne¬są¬mo¬nin¬gas svy¬ra¬vi¬mas tarp prieš¬ta¬rų – no¬ro gy¬ven¬ti, su¬lauk¬ti pa¬gal¬bos ir no¬ro ne¬gy¬ven¬ti. Žu¬dy¬tis ska¬ti¬na dau¬gy¬bė kri¬zi¬nes si¬tu¬a¬ci¬jas su¬ke¬lian¬čių veiks¬nių. La¬bai svar¬bu to¬kio¬je si¬tu¬a¬ci¬jo¬je at¬si¬dū¬ru¬siam žmo¬gui lai¬ku su¬teik¬ti pa¬gal¬bą.

Sa¬vi¬žu¬dy¬bė – tai vi¬suo¬me¬nės pro¬ble¬ma. Ją spręs¬ti įma¬no¬ma tik įver¬ti¬nus so¬cia¬li¬nes, eko¬no¬mi¬nes, psi¬cho¬lo¬gi¬nes ir me¬di¬ci¬ni¬nes prie¬žas¬tis, le¬mian¬čias in¬di¬vi¬do pa¬si¬ry¬ži¬mą nu¬trauk¬ti sa¬vo gy¬vy¬bę.

PSO duo¬me¬ni¬mis, sa¬vi¬žu¬dy¬bė yra pa¬grin¬di¬nė jau¬nų as¬me¬nų (15–34 me¬tų am¬žiaus) mir¬ties prie¬žas¬tis. 10–19 me¬tų am¬žiaus Lie¬tu¬vos gy¬ven¬to¬jų gru¬pė¬je sa¬vi¬žu¬dy¬bės už¬ima 2–3 vie¬tą tarp mir¬ties prie¬žas¬čių.

Vai¬kai iki 5-erių me¬tų am¬žiaus žu¬do¬si la¬bai re¬tai. Tu¬rin¬tys po¬lin¬kį žu¬dy¬tis jau¬nes¬ni kaip 10 me¬tų moks¬lei¬viai su¬da¬ro tik 2,5 proc. vi¬sų žu¬dy¬tis lin¬ku¬sių vai¬kų.

Vai¬kų sa¬vi¬žu¬dy¬bes daž¬nai ten¬ka ver¬tin¬ti kaip sa¬vi¬tą pro¬tes¬tą. 80 proc. at¬ve¬jų žu¬do¬ma¬si dėl
kon¬flik¬tų šei¬mo¬je. Per pas¬ta¬ruo¬sius 30 me¬tų vai¬kų nuo 5 iki 14 me¬tų am¬žiaus sa¬vi¬žu¬dy¬bių pa¬dau¬gė¬jo 8 kar¬tus. Vi¬du¬ti¬niš¬kai 1 iš 100 ban¬dy¬mų bai¬gia¬si mir¬ti¬mi. Ap¬klau¬sus 14–21 me¬tų am¬žiaus jau¬nuo¬lius pa¬aiš¬kė¬jo, jog apie sa¬vi¬žu¬dy¬bę gal¬vo¬jo 29–60 proc. as¬me¬nų, ke¬ti¬no žu¬dy¬tis 7,5–9 proc. jau¬nuo¬lių, o 7,5 proc. jų mė¬gi¬no tą pa¬da¬ry¬ti. Įvai¬rių ty¬ri¬mų duo¬me¬ni¬mis, ban¬dy¬mų žu¬dy¬tis bū¬na 50–200 kar¬tų dau¬giau nei sa¬vi¬žu¬dy¬bių.

Sa¬vi¬žu¬dy¬bių dau¬gė¬ji¬mą le¬mia įvai¬rūs veiks¬niai. Vis di¬des¬nius rei¬ka¬la¬vi¬mus tiek su¬au¬gu¬sie¬siems, tiek jau¬ni¬mui ke¬lia so¬cia¬li¬niai eko¬no¬mi¬niai vi¬suo¬me¬nės po¬ky¬čiai. Moks¬lei¬viai var¬žo¬si tar¬pu¬sa¬vy¬je dėl ge¬res¬nių pa¬žy¬mių, di¬dė¬ja rei¬ka¬la¬vi¬mai sto¬jan¬tiems į aukš¬tą¬sias mo¬kyk¬las. Ne¬tik¬ru¬mo dėl at¬ei¬ties jaus¬mą ly¬di nuo¬la¬ti¬nė įtam¬pa. Jau¬nam žmo¬gui sun¬ku spręs¬ti ky¬lan¬čias pro¬ble¬mas.

Sa¬vi¬žu¬dy¬bės ti¬ki¬my¬bę di¬di¬na sun¬ki eko¬no¬mi¬nė šei¬mos pa¬dė¬tis, aso¬cia¬lus jos gy¬ve¬ni¬mo bū¬das, gir¬ta¬vi¬mas, prie¬var¬ta ir smur¬tas. Šei¬mos na¬rio sa¬vi¬žu¬dy¬bė sa¬vo¬tiš¬kai pa¬ša¬li¬na mir¬ties ta¬bu, to¬dėl ti¬kė¬ti¬na, jog pa¬na¬šiai pa¬si¬elg¬ti ga¬li ir ki¬ti tos šei¬mos na¬riai.

Dar vie¬na pro¬ble¬ma – tė¬vų dė¬me¬sio sto¬ka. Dau¬gė¬ja iš¬si¬sky¬ru¬sių šei¬mų, vie¬ni¬šų mo¬ti¬nų. Daž¬nai abu tė¬vai dir¬ba ir ma¬žai bū¬na su šei¬ma. 90 proc. ap¬klaus¬tų vai¬kų tei¬gė, kad tė¬vai jų ne¬su¬pran¬ta, juos at¬stu¬mia ar ig¬no¬ruo¬ja, kai jie ieš¬ko tė¬vų pa¬ra¬mos bei užuo¬jau¬tos, jau¬čia¬si ne¬lai¬min¬gi.

Sa¬vižudy¬bes ska¬ti¬na ir smur¬tas. Smur¬to vaiz¬dų itin gau¬su ži¬niask¬lai¬do¬je. Smur¬to ele¬men¬tai tam¬pa įpras¬ti jau¬ni¬mo el¬ge¬siui, dau¬gė¬ja aso¬cia¬lių ir an¬ti¬so¬cia¬lių smur¬ti¬nį el¬ge¬sį pro¬pa¬guo¬jan¬čių gru¬pių, plin¬ta smur¬tas šei¬mo¬je ir mo¬kyk¬lo¬je. Smur¬ti¬niai veiks¬mai ga¬li bū¬ti nu¬kreip¬ti tiek į gy¬vus ob¬jek¬tus, tiek į daik¬tus. Sa¬vi¬žu¬dy¬bės at¬ve¬ju smur¬tau¬ja¬ma prieš pa¬tį sa¬ve.

Vis dau¬giau jau¬ni¬mo var¬to¬ja al¬ko¬ho¬lį, ki¬tas psi¬cho¬ak¬ty¬vi¬ą¬sias me¬džia¬gas. Spren¬di¬mą nu¬si¬žu¬dy¬ti daug grei¬čiau ir leng¬viau pri¬ima ne¬blai¬vūs as¬me¬nys.

Žu¬dy¬tis ga¬li pa¬ska¬tin¬ti ir pa¬žįs¬ta¬mų ar ži¬no¬mų žmo¬nių sa¬vi¬žu¬dy¬bė. To¬kie at¬ve¬jai daž¬nai su pa¬si¬mė¬ga¬vi¬mu iš¬sa¬miai ap¬ra¬šo¬mi mū¬sų spau¬do¬je, ne¬tie¬sio¬giai tap¬da¬mi sek¬ti¬nu pa¬vyz¬džiu. Po ne¬lai¬min¬go at¬si¬ti¬ki¬mo ben¬dra¬am¬žių sa¬vi¬žu¬dy¬bės ri¬zi¬ka pa¬di¬dė¬ja 6–7 pro¬cen¬tais.

Sa¬vi¬žu¬dy¬bės prie¬žas¬ti¬mi ne¬re¬tai bū¬na psi¬chi¬kos li¬gos. Apie mir¬tį ir sa¬vi¬žu¬dy¬bę gal¬vo¬ja dau¬giau kaip pu¬sė ser¬gan¬čių¬jų dep¬re¬si¬ja. (http://www.straipsniai.lt/category.php?cat=130)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2371 žodžiai iš 4722 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.