Savo asmenybės veiklos motyvacija
5 (100%) 1 vote

Savo asmenybės veiklos motyvacija

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………….

1. ASMENYBĖS VEIKLOS MOTYVACIJOS TEORIJOS………………………………………….

1.1. MOTYVACIJOS PAGRĮSTOS ŽMONIŲ ELGSENA……………………….

1.2. F. HERCBERGO MOTYVACIJOS TEORIJA………………………..

2. ASMENYBĖS VEIKLOS MOTYVACIJA IR ŠALTINIAI……………………………………..

2.1. POREIKIAI……………………………………………………………………………………

2.2. INTERESAI………………………………………………………………………………….

2.3. IDEALAI…………………………………………………………………………………….

2.4. VERTYBĖS…………………………………………………………………………………..

2.5. EMOCIJOS………………………………………………………………………………….

3. SAVO ASMENYBĖS VEIKLOS MOTYVACIJOS ANALIZĖ………………………………..

ĮVADAS

Asmenybė- tai individo savitumas, reikšmingų pastovių jo savybių sistema, nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje.

Motyvacija – elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį skelia įvairūs motyvai; motyvų visuma.

Motyvas – skatinamoji priežastis, vidinys veiksnys, skatinantis kokią nors veiklą.

Šio darbo pagrindiniai tikslai:

1) Išanalizuoti savo asmenybės veiklos motyvaciją;

2) Išsiaiškinti, motyvacijos svarbą žmogui;

Šiems tikslams pasiekti keliami šie uždaviniai:

1) Išanalizuoti teorinę medžiaga apie motyvaciją ir ją pritaikyti savianalizei;

2) Išanalizuoti asmenybės aktyvumo šaltinius, elgesio motyvacijos teorijas;

Siekdama atlikti savarankiško darbo užduoti t.y. išanalizuoti savo asmenybės veiklos motyvaciją, darbą suskirsčiau i dvi dalis:

1) teorinę dalį, kurią analizavau remdamasi įvairių autorių psichologijos knygomis.

2) praktinę dalį, kurią rašiau remdamasi pirmoje dalyje pateikta teorija;

1. MOTYVACIJOS TEORIJA

Motyvacijos teorijas sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:

1) Teorijos, kurios grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena. Jos stengiasi rasti atsakymą, kodėl atsiranda motyvacija ir kas ją sąlygoja.

2)Teorijos, pagrįstos žmonių elgsena, kurią sąlygoja jų lūkesčiai bei savo elgesio pasekmių suvokimas. Jos dar gali būti vadinamos procesinėmis teorijomis. Šios teorijos paaiškina, kaip veikia motyvacija, kaip ji vystosi apsprendžia žmonių elgesį.

1.1. MOTYVACIJOS PAGRĮSTOS ŽMONIŲ ELGSENA

Šios teorijos analizuoja kaip žmogus paskirsto savo pastangas įvairių tikslų įgyvendinimui ir kaip pasirenka konkretų elgesio būdą. Labiausiai žinomos yra lūkesčių ir teisingumo teorijos.

Lūkesčių teorija

Lūkesčiai – tai pageidaujamojo būsimojo įvykių ar faktų rezultatų apibūdinimas. Lūkesčių teorija, analizuodama darbo motyvaciją, pabrėžia trijų tarpusavyje susijusių ryšių svarbą:

Darbo sąnaudos – rezultatas.

Rezultatai – atlygis.

Atlygis – atlygio valentingumas.

Teisingumo teorija

Ji paaiškina, kad žmonės subjektyviai nustato santykį tarp įdėtų pastangų ir atlygio, o po to jį sugretina su kitų žmonių atlygiu.Jeigu darbo sąnaudų ir atlygio už jį palyginimas išreiškia neteisybę, t.y. žmogus mano, kad už tą patį darbą kolega gavo didesnį atlyginimą, tuomet pasireiškia psichologinė įtampa. Pagrindinė teisingumo teorijos išvada: tol, kol darbuotojai nebus tikri, jog darbas yra atlyginamas teisingai, jie stengsis sumažinti darbo produktyvumą. Tačiau teisingumo suvokimas yra subjektyvus: žmogus lygina save su su kitais organizacijos nariais arba kitų organizacijų darbuotojais, vykdančiais analogiškas funkcijas. Kadangi darbuotojų, galvojančių, kad jų darbas atlyginamas neteisingai, darbo našumas sumažėja, tai vadovas privalo jam paaiškinti, kodėl yra skirtumai tarp atlyginimų.

1.2. F. HERCBERGO MOTYVACIJOS TEORIJA

Ji pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu. Teorija paskelbta 1950 m. Veiksnius, kurie gali pašalinti nepasitenkinimą darbu, F. Hercbergas pavadino higieniniais, o veiksnius, turinčius įtakos pasitenkinimui pavadino motyvacijos veiksniais.

Darbo aplinkos veiksniai – tai organizacijos politika, saugumas, statusas, gamybiniai santykiai, darbo užmokestis, darbo sąlygos, kontrolė, administracijos elgesys.

Motyvacijos veiksniai: saviraiška, pažanga, atsakomybė, pripažinimas, sėkmė.

Šių veiksnių požiūriu visus žmonių poreikius galima suskirstyti į dvi grupes:

Tai poreikiai, susiję su bado, troškulio, skausmo numalšinimu bei panašių poreikių patenkinimu. Asmuo gali juos patenkinti, jeigu už darbą gaus atitinkamą pinigų atlyginimą. šių poreikių įgyvendinimas priklauso nuo darbo aplinkos (higieninių) veiksnių.

Dvasiniai poreikiai. Jų patenkinimas sąlygoja asmenybės tobulėjimą. Motyvacijos veiksniai padeda užtikrinti darbo sėkmę ir tuo pačiu metu įgyvendinti dvasinius poreikius.

F. Hercbergo teorija turi daug bendro su A. Maslow teorija. Darbo aplinkos veiksniai atitinka fiziologinius ir saugumo poreikius, o motyvacijos veiksniai palyginami su aukštesniųjų lygių poreikiais. Tačiau A.
Maslow fiziologinius poreikius nagrinėjo kaip žmogaus elgsenos priežastį, jeigu vadovas sudaro sąlygas darbuotojui patenkinti šiuos poreikius, tai šis dirbs geriau. F. Hercbergas, atvirkščiai, teigia, kad darbuotojas nekreips dėmesio tol, kol jų nebuvimas arba pritaikymas bus netinkamas ar neteisingas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 651 žodžiai iš 2087 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.