Sąžiningas bendravimas bendravimo psichologijos
5 (100%) 1 vote

Sąžiningas bendravimas bendravimo psichologijos

Kauno technologijos universitetas

Vadybos ir ekonomikos fakultetas

Psichologijos katedra

Sąžiningas bendravimas

(Bendravimo psichologijos referatas)

Atliko: VB 3/5 gr. studentas

S. Jokubauskas

Priėmė:

Dėst. Zita Vasiliauskaitė

Kaunas, 2003

TURINYS

Įvadas 3

1. Sąžinė ir super – ego. 4

2. Sąžinės iškraipos 4

3. Sąžinė laisvo apsisprendimo aktas. 5

4.Sąžinės fazės 6

5. Sąžinė žmoniškumo branduolys 6

6. Sąžinė- žmogiškosios prigimties širdis 7

7. Kitų nuomonė apie mane ir mano nuomonė apie save 9

Išvados 10

Literatūra 11

Įvadas

|Elgtis sąžiningai – |

|vadinasi, atvirai laikytis |

|asmeninių vertybių, o ne |

|taikytis su aplinkinių |

|reikalavimais. Taip jiems |

|parodėte, kad gerbiate ir |

|save ir kitus. |

Sąžiningas bendravimas – tokia tema referatui pasirinkau atsitiktinai

prisiminęs savo šeimoje nuo pat mažumos girdėtą posakį: ,,Būk sąžiningas,

nemeluok tiesiog būk teisingu žmogumi“, ir visada maniau, kad žmogus tik

sąžiningas ir teisingas gali padaryti tai ko kitas net apgaulės, melo ar

kitu būdu niekada to nepasieks. Tiek teorinėje tiek praktinėje plotmėje

prie sąžinės artinamasi įvairiais keliais. Apie sąžinę kalbama teologiniu,

filosofiniu ar psichologiniu požiūriais. Šiame referate į sąžinę pažiūrėta

psichologinio vystymosi perspektyvoje, panaudojant psichologijos mokslo

pateiktus duomenis. Šiame darbe bus gilinamasi į sąžinę giliau, bandoma

išsiaiškinti kas tai yra? Kas ją lemia? Kodėl mes bendraudami būnam

nesąžiningi, arba siekdami tikslo pamirštame šį žodį? Kokie žmonės

sąžiningi?

Sąžinė ir super – ego

Sąžinė, tarsi koks plačiašaknis medis, užpildo vidinę ir išorinę

žmogaus gyvenimo erdvę. Žmogiškoje egzistencijoje nėra nieko, kas nebūtų,

vienu ar kitu būdu, susiję su sąžinės kamienu. Sąžinė juk yra žmoniškumo

šaltinis.

Jei sąžinė yra tas asmenybės centras, kuriame pergyvenama dorinių

vertybių sankirta, gėrio, blogio ir kaltės jausena, tai pro ją negali

tylomis praeiti ir modernieji psichikos gydytojai. Iš tiesų jie pro sąžinę

tylomis ir nepraeina. O tik ją kitu, taip pat lotyniškos kilmės vardu

vadina. Todėl psichologų ar psichiatrų, ar sociologų raštijoje vietoj

žodžio sąžinė (conscientia) randame žodį super-ego (,,virš aš” , ,,virš

manęs”). Iš tikrųjų dauguma psichikos tyrinėtojų šiuos abu žodžius,

žyminčius moralines galias, sutapatina (S.Freud, L.A. Alexander…). Kiti

tarp jų randa esminį skirtumą (V.Frankl, G. Zilboorg…).

Nusakydami sąžinės ir super-ego skirtumus, nurodėme iš jų

išplaukiančius skirtingus kaltės jausmus. Sąžinė pripažįsta padarius bloga,

gailisi praradus meilę, nerimastauja, išpažįsta, atgailauja, nuostolius

atlygina ir taip atranda sielos ramybę. Sąžinė juk supranta kaltę, žino kuo

ir kaip nusikalto. Tuo tarpu iš super – ego paeinantis kaltės jausmas yra

pasąmoninis. Moralinis jo turinys individui nėra žinomas. Sakytume, tai

pasąmonėje slypįs išpirkimo ir savibaudos poreikis, kuris išvystytas

įkeliant perdėtai priešiškus jausmus į super – ego struktūrą dar jos

raidoje. Tai atsitikus viena individo psichikos dalis ima save bausti. Iš

čia kyla nuolatinė reikmė išpažinti, daryti atgailą, bet susilaukiama ne

palengvėjimo, o tik to paties proceso pakartojimo tokiu būdu ir turime

užburto skrupuliozės rato pradmenis. Bet ,,kuomet individas, turėdamas

žiaurų ir baudžiantį super – ego, pergyvena nerimastį ir baimę, sukeltą

seksualinės ar agresyvios (puolos) stimuliacijos, tuomet jis ir gali

išvystyti skrupulozę. Tokie ar panašūs stimulai ar jų paneigimas gali

atsirasti puberto amžiuje, gyvenimo viduramžyje, kartais senatvėje ar

kituose kritiškuose gyvenimo posūkiuose. O skrupulų stiprumas svyruoja

pagal individo savijautą, jo rūpesčius bei vargus. Jausminėje įtampoje

skrupulai aštrėja, o psichinėje atlaidoje jie silpnėja.

Sąžinės iškraipos

Turėti sąžinę reiškia „pripažinti žmogų – save ir kitus – esant

kūriniui ir gerbti Kūrėją jame ir joje“. Kūrėjas jame ar joje nėra

iškreipiamas, pažeidžiamas ar sunaikinamas. Taip pat ir sąžinė kaip asmens

dvasinis branduolys nėra ne sunaikinama, nei iškreipiama. Tačiau jos, kaip

asmenybės branduolio patirties, išraiška gali būti ir būna iškraipoma.

Metaforiška kalbant, apgadinus muzikos instrumentą arba jo tinkamai

nepagaminus, negausi tos žavios melodijos,
kurią sukūrė muzikos genijus.

Ontologinėje plotmėje sąžinė, kaip ir muzikos kūrinys, pasiliks nepaliesta

nežiūrint, kad neurologinės ar psichologinės priežastys ir suardytų jos

funkcionavimą. Nepaisant pažeidžiamumo ar galimo piktnaudojimo, sąžinės

didybė nesunaikinama. Tiesa, psichologinėje plotmėje yra be galo daug

sąžinės iškraipų. Bet galime išskirti dvi iškraipas: sąžinės ,,trūkumo“

(antisocialinė – psichopatinė asmenybė) ir sąžinės ,,pertekliaus“

(skrupuliatinė asmenybė). Šios dvi iškraipos skirstomos į dvi žmonių grupes

sociopatai ir skrupulatai. Jei sociopatas yra žmogus su per maža sąžine,

tai skrpulatas būtų žmogus su per didele sąžine. Jei pirmasis savo

elgesyje jokio nusižengimo ir neišgyvena kaltės jausmo, tai antrasis visur

savo elgsenoje regi nuodėmę ir jaučia kaltę. Sociopatas yra skrupulingo

asmens antitezė. Tačiau abu yra užgožtos sąžinės padariniai. Abiejų

asmenybės struktūrose, taigi ir sąžinėse, esti didelės etinės spragos. Tik

sociopatinis sindromas vakaruose ima stiprėti, o skrupulatiniai bruožai,

ypač katalikiškoje krikščionijoje po Vatikano II susirinkimo pakeitimų, ima

nykti.

Sąžinė – laisvo apsisprendimo aktas

Galėtume sakyti, kad sąžinė yra dvasinė galia, skirianti gerą nuo

blogo. Šis skyrimas pritaiko moralės principus konkrečioje situacijoje.

Sąžinės atsako į klausimą ,,kaip man deramai ir teisingai pasielgti čia ir

dabar?“ Atsakymas į šį klausimą, tarp kitų dalykų, priklauso nuo pažinimo,

įvertinimo ir pritaikymo. Asmuo privalo žinoti, kas yra teisu ir derama,

įvertinti konkrečias sąlygas, kuriose jis yra, ir toms sąlygoms taikyti

doros principus. Taigi įžvelgimas to, kas čia ir dabar teisinga, už ką

individas yra atsakingas, ir yra sąžinės užduotis. Taip aptarta sąžinė, jau

liečia laisvą apsisprendimo aktą. Šia prasme ji yra subjektyvioji tikrovė.

Tačiau autentiški ir gerai apgalvoti sąžinės sprendimai nėra labai

dažnas dalykas. Daugeliu atveju, gyvenime, moralinis instinktas, kaip

sąžinės sprendimų pagrindas, funkcionuoja beveik savaime. Tada žmogui tampa

lengva elgtis sandėryje su natūraliu moraliniu polinkiu (moraliniu

instinktu). Tačiau kiekvieno žmogaus gyvenime būna situacijų, kuriuos

pareikalauja sprendimų, liečiančių sudėtingas problemas. Tada atrodo, kad

susikerta vienas su kitu moralinio polinkio sandai (vidinis – invidualusis,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1081 žodžiai iš 3579 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.