Seima- pagrindine socoalizacijos institucija
5 (100%) 1 vote

Seima- pagrindine socoalizacijos institucija

SOCIALIZACIJOS PRASMĖ VAIKYSTĖJE

Jau nuo pat gimimo žmogaus gyvenimui būdingas socialumas. Vos gimusį kūdikį supa žmonės, kurie bendrauja su juo, tenkina pagrindinius jo poreikius. Kūdikiai ir maži vaikai yra priklausomi nuo savo socialinės aplinkos, bet net ir tada jie yra aktyvūs socializacijos dalyviai. Mažyliai daro poveikį savo tėvams, kaip šie turi elgtis, tuo tarpu patys vaikai yra socializuojami. Tuo gyvenimo laikotarpiu, kai vaikas yra bejėgiškiausias, jis daro didžiausią poveikį suaugusiems savo aplinkoje. Jis reikalauja dėmesio verkdamas ir paprastai susilaukia paguodos. Daugiau niekada tas asmuo taip lengvai neišsikovos sau dėmesio.

Sociologinėje literatūroje socializacija apibūdinama kaip sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, kurio metu vaikas tampa socialine būtybe, galinčia prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais gyvenimo periodais.

Vaikystės socializacija vyksta šeimoje. Šeima yra pirmoji vaikų socialinio ugdymo institucija, kuri įtvirtina vaikui pagrindines socialines normas, parengia jį platesniam socialiniam bendravimui su suaugusiais ir bendraamžiais. Šeimos išorinės ir vidinės gyvenimo sąlygos veikia vaiko socialinės integracijos procesus.

Socializacija yra būtinas ir nuo žmogiškojo gyvenimo neatsiejamas procesas. Be socialinių ryšių kūdikis netaps socialiu vaiku, o vaikas nepavirs pilnaverčiu suaugusiu, – teigia, L. Broom, Ch. M. Bonjean ir H. D. Broom (1992). Kūdikiai pilnaverčiais suaugusiais žmonėmis tampa tik socializacijos proceso dėka, kurio metu perduodama kultūra, leidžiama atsiskleisti pačiam individui, t.y. tapti tos visuomenės nariu, suvokti panašumus ir skirtumus lyginant save su kitais visuomenės nariais.

Socializacijos procesas žmogų lydi visą gyvenimą. Šis procesas yra mokymasis. Socialinio mokymosi metu vaikai stebi kitų elgesį ir jį kartoja. Toks elgesys aktualus pirmaisiais gyvenimo metais. Vėliau, ikimokyklinio amžiaus vaikams, būdingas perėjimas prie savarankiško mokymosi. Tai jų pirmieji žingsniai savarankiškumo link. Tokio amžiaus vaikai fiziškai ir intelektualiai tyrinėja pasaulį, kad susiformuotų supratimą apie juos supančius žmones, reiškinius ir t.t. Ikimokyklinio amžiaus vaikai daug žaidžia, tačiau tie žaidimai nėra bereikšmiai. Jų metu vaikai mokosi pažinti pasaulį. Žaidimais ugdoma vaiko vaizduotė, kūrybiniai sugebėjimai. Šie vaikai žaisdami dirba, o dirbdami žaidžia. Tai užsiėmimą daro patrauklų ir nenuobodų. Šeimoje mokomasi bendrauti su žmonėmis, adaptuotis visuomenėje, prisitaikyti prie vyraujančios kultūros, religijos ir papročių, vykdyti tos bendruomenės įstatymus. Žmogus per savo gyvenimą turi perimti kalbą, mokymosi dalykus, įgūdžius, siekius ir vaidmenis. Pirmiausia vaikus mokoma pažinti rašybos, skaitymo ir skaičiavimo įgūdžių. Labai svarbus socializacijos komponentas – elgesio taisyklės. Juk nekontroliuojantis savo elgesio ir negalvojantis apie pasekmes žmogus kelia pavojų ir trikdo visuomenę. Tuo pačiu jis išmoksta įsisavinti vaidmenis – teises, pareigas ir elgesį, susijusius su atitinkama visuomenine padėtimi. Tai yra pagrindiniai socializacijos komponentai, padedantys individui susivokti šiame pasaulyje, mokėti elgtis atitinkamose visuomenės grupėse, susipažinti su vyraujančia kultūra, papročiais ir pan. Šeima yra socializacijos branduolys, po to seka išoriniai veiksniai: televizija, radijas, knygos, taip pat artimieji: seneliai, giminės, auklės, kaimynai, mokytojai, draugai ir daugelis kitų mus supančių žmonių. Tai vadinam socializaciją veikiančiomis jėgomis.

ŠEIMA – SOCIALINĖ INSTITUCIJA

Šeima – mažoji socialinė grupė; susideda iš drauge gyvenančių tėvų ir vaikų, kartais ir kitų giminaičių; pagrįsta santuoka arba kraujo ryšiais; jos nariai tvarko bendrą ūkį, tarpusavio santykius daugiausia grindžia dorovine atsakomybe, savitarpio supratimu ir pagalba. Pilną šeimą sudaro abu tėvai, vaikas ar vaikai. Nepilna šeima esti, kai nėra vieno iš tėvų. Pagrindinė šeimos paskirtis yra vaikų gimdymas, jų auginimas ir auklėjimas. Vieni iš pagrindinių šeimos, kaip socialinės institucijos, uždavinių yra saugoti ir puoselėti šeimos narių ištikimybę ir vieningumą bei auginti ir auklėti vaikus, sudaryti palankias jų brendimo ir vystymosi sąlygas. Norint, kad šeima išliktų tvirta, reikia siekti joje darnos. Tai pagrindinis dalykas, turintis įtakos auklėjamajai šeimos galiai. Tik šeimyninė darna gali lemti sėkmingą vaiko socializaciją (L. Jovaiša, 2001).

Vaiko ugdymas prasideda šeimoje. Šis ugdymas vadinamas neformaliu. Sakoma, kad neformalusis ugdymas yra viso ugdymo didesnioji dalis. Šeimoje padedamas pamatas vaiko asmenybės formavimuisi bei socializacijai. O socialinės įstaigos – vaikų darželiai, mokyklos ir pan. – tik prisideda prie vaiko ugdymo. Ugdymo tikslas ir jo uždaviniai yra bendri abiem atvejais, nes tai sudaro ugdymo proceso esmę. Tiek valstybinių ar privačių ugdymo įstaigoms, tiek šeimoms svarbu yra padėti individo saviraiškai realiomis ir idealiomis vertybėmis išplėtoti prigimties duomenų visumą, kad sugebėtų protingai, kūrybingai ir dorai veikti gyvenime. Vaikui reikia padėti, bet ne vadovauti. Kartais vadovavimas reikalingas, bet vadovauti reikia taip, kad vaikas pats sau keltų tikslus, mąstytų, kaip juos pasiekti ir
imtųsi praktinių veiksmų. Tokiu būdu vaikas ne tik ugdomas, bet ir vis labiau įtraukiamas į socializacijos procesą. Su vaiku reikia bendrauti kaip su sau lygiu žmogumi, parenkant lengviau suprantamus žodžius bei gyvenimiškas situacijas, atsižvelgiant į jo supratimo lygį.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 841 žodžiai iš 2562 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.