Seimo rinkimai 2000m
5 (100%) 1 vote

Seimo rinkimai 2000m

2000-ūjų m. Seimo rinkimai ir jų įtaka Lietuvos

partinei sistemai

PLANAS

I ĮŽANGA

II DĖSTOMOJI DALIS:

1) Partinių sistemų skirstymo kriterijai ir jų tipologija.

2) Lietuvos partinės sistemos raida ir jos vystymosi tendencijos iki 2000-ūjų metų Seimo rinkimų.

3) 2000 m. Seimo rinkimai ir jų įtaka lietuvos partinei sistemai.

III IŠVADOS

ĮŽANGA

Rinkimai- tai atstovaujamosios demokratijos įgyvendinimo įrankis, kuris buvo žinomas jau labai seniai. Tokia gyventojų valios išraiškos forma jau buvo naudojamasi senovės Graikijos miestuose- valstybėse. Laikui bėgant ir plečiantis pačioms valstybėms rinkimų procedūra darėsi sudėtingesnė dėl vis didėjančio juose dalyvaujančių žmonių skaičiaus. Rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai yra nepaprastai svarbūs visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado tik XVIII a. pabaigoje- XIX a. pradžioje.

Šiuolaikinėse valstybėse rinkimai vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį. Jų dėka užtikrinamas pagrindinis demokratinio valdymo principas, įtvirtintas ir LR Konstitucijos 2 straipsnyje, kuriame skelbiama, jog suverenitetas priklauso tautai. Rinkimai- tai ne tik valdžios legitimumo garantas, kurio dėka valstybės piliečiai gali teisėtai valdyti savo šalį. Tai ir procesas, kurio metu valstybės piliečiai- rinkėjai iš daugelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki ir kuriems sutinka suteikti teisę valdyti valstybę. Galų gale, rinkimai- tai įrankis partinės sistemos kitimo ir vystymosi tendencijai atskleisti, nes kiekvieni rinkimai atneša kažką naujo, o tai reiškia tam tikrus pasikeitimus valstybės politinėje arenoje, pasireiškiančius partijų tarpusavio santykio bei kitų vienokią ar kitokią partinę sistemą nulemiančių veiksnių pakitimu. Būtent rinkimai ir jų įtaką partinei sistemai, o, tiksliau tariant, 2000 m. Lietuvos Seimo rinkimai ir jų įtaka Lietuvos partinei sistemai bus aptariami šiame referate.

DĖSTOMOJI DALIS

PARTINIŲ SISTEMŲ SKIRSTYMO KRITERIJAI

IR JŲ TIPOLOGIJA

Kad išsiaiškintume kaip 2000 m. Seimo rinkimai įtakojo Lietuvos partinę sistemą, visų pirma turime žinoti kriterijus, pagal kuriuos partinė sistema priskiriama vienam ar kitam tipui. Žinodami kuo daugiau politinių partijų skirstymo kriterijų bei jų tipologijų mes galėsime tiksliau nustatyti Lietuvos partinės sistemos statusą.

Paprastai partinės sistemos yra klasifikuojamos pagal valstybėje veikiančių partijų skaičių. Tai, ko gero, klasikinis ir lengviausiai suvokiamas partijų skirstymo kriterijus, kurį naudojo ir partijų teorijos pradininkas- Maurice Duverger (1)-56 psl. Pagal šį kriterijų galime išskirti trijų tipų partines sistemas:

a) daugiapartinę.

b) dvipartinę.

c) “vienpartinę”.

Trumpai aptariant išvardintas partines sistemas, reikėtų pasakyti, jog lemiamą

reikšmę skirtingų partinių sistemų susiformavimui įvairiose šalyse turi tiek istoriškai susiformavusios politinio gyvenimo tradicijos, tiek naudojama rinkimų sitema. “Vienpartinės sistemos” vadinimas sistema yra tik sąlyginis, nes negali būti sistemos, jei valstybėje egzistuoja tik viena veikianti partija. Sistema gali egzistuoti tik jei yra kelios ar daugiau partijų. Daugiaprtinės sistemos sąlygomis veikia ne mažiau kaip 3-4 panašaus įtakingumo ir dydžio partijos bei aibė mažesnių partijų. Tuo tarpu dvipartinėje sistemoje tarpusavyje konkuruoja dvi stambiausios partijos, laimėdamos didžiają daugumą balsų ir taip nepalikdamos jokių šansų mažesnėms partijoms. Dvipartinė sistema yra daugiau būdinga senoms demokratijoms, tokioms kaip JAV ar Didžioji Britanija, nes tose valstybėse partijos turi pastovų elektoratą kuris mažai tesikeičia per kiekvienus rinkimus.

Multipartizmą(daugiapartinę sistemą), savo ruožtu, galima skirstyti į :

1) trijų, keturių partijų ir polipartizmą, kaip jį skirstė jau minėtas Duverger

2) nuosaikų ir poliarizuotą, kaip tai darė Giovanni sartori, vadovaudamasis ne partinių sistemų klasifikavimo skaičiaus kriterijumi, o sąveikos tarp partijų kriterijumi. Jis teigė, kad “ partinė sistema yra sąveikų sistema, kylanti iš konkurencijos tarp partijų “ (2)-61 psl. Kritikuodamas tradicinį klasifikacijos modelį , G. Sartori pabrėžia, kad skaičiaus kriterijus stokojo skaičiavimo taisyklių nustatant, kurių partijų pagrindu skirti partines sistemas. Joms žymėti jis įveda relevantinės partijos kategoriją. Pirma skaičiavimo taisyklė nurodo, kad partija laikoma relevantine, jei ji, kokia maža bebūtų, įėjo į vyriausybinę koaliciją arba kuri nuolat gauna nemažai vietų parlamente, bet nė karto neįėjo nė į vieną koaliciją. Tai grėsmės partija. Pagal antrą taisyklę atmetamos partijos, nepasižyminčios nei koaliciniu, nei grėsmės potencialu, o relevantinėmis laikomos tos, kurios dalyvauja formuojant vyriausybę arba opozicijos veikloje. Nuosaikaus pliuralizmo sistemoje veikia trys- penkios relevantinės partijos, o kraštutinio- šešios- aštuonios.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 720 žodžiai iš 2229 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.