Seimos auginančios neįgalų vaiką atvejo analizė
5 (100%) 1 vote

Seimos auginančios neįgalų vaiką atvejo analizė

11

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………..2

1. ATVEJO ANALIZĖ………………………………………………………………………………………….3

1.1.Vaiko specialiųjų poreikių apibūdinimas……………………………………………………….3

1.2. Šeimos mikroklimatas ir ekonominė padėtis………………………………………………….3

1.3. Socialinė valstybės parama…………………………………………………………………………3

1.4. Ugdymo institucijos atitikimas pagal vaiko gebėjimus……………………………………4

1.5. Šeimos ryšiai su aplinka, bendravimo ratas……………………………………………………4

2. GALIMI SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI………………………………….5 IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………7

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………..8

ĮVADAS

Šiuo metu labai daug kalbama apie neįgalių žmonių integraciją į visuomenę, tačiau reikia pripažinti, kad mūsų visuomenėje vis dar vyrauja neigiami stereotipai neįgaliųjų žmonių atžvilgiu. Todėl labai svarbu, kad sveikas žmogus išmoktų pažvelgti į neįgalų žmogų, kaip į save patį. Mes visi vienodi ir jau rytoj galime atsidurti šalia tų, kuriuos šiandien paniekiname kaip nevisaverčius vien dėl to, kad jie yra neįgalūs. Neįgaliems žmonėms reikalinga visuomenės parama, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat ypatingas dėmesys reikalingas šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus.

Svarbu, kad patys tėvai apsiprastų su neįgalaus vaiko gimimu. Integracija turi prasidėti šeimoje, sulaukusioje neįgalaus vaikelio. Tačiau, tam, kad įvyktų sėkminga integracija į šeimą, jai turi padėti specialistai, draugijos, draugai. Tikėtina, kad įvykus sėkmingai integracijai į šeimą, vaikas bus sėkmingai integruotas į visuomenę, nes nuo tėvų priklauso, kaip jie pateiks savo vaikelį visuomenei, kaip išugdys jo asmenybę, gebėjimus, kaip išmokys gyventi su negalę.



1. ATVEJO ANALIZĖ

1.1. Vaiko specialiųjų poreikių apibūdinimas

Lukas gimė 2003 m. su įgimta vidutinio sunkumo negale. Jam diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius. Cerebrinis paralyžius – tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. Be cerebrinio paralyžiaus jam diagnozuota širdies liga, polinkis į epilepsiją.

Vaikas moka sėdėti, vaikšto, vedamas už rankų, pradeda pats valgyti, tačiau beveik nekalba. Judėdamas labai greitai pavargsta. Kartu pakenkta ir rankų veikla. Viską daro su kaire ranka, kartais panaudoja ir dešinę, bet labai retai. Lukas sunkiai paima daiktą, kartais bando su juo žaisti. Dažnai būna neramus, dirglus. Jam būdingas baimės ir nesaugumo jausmas. Vaikas bijo pargriūti, stiprių garsų, triukšmo ir kitų stiprių dirgiklių. Lukas greitai pavargsta, jam sunku ilgai dirbti, būti aktyviu.

1.2. Šeimos mikroklimatas ir ekonominė padėtis

Luką ir motiną sieja labai stiprus ryšis. Jų santykiai labai artimi ir šilti. Mama beveik visą savo laiką skiria sūnaus priežiūrai ir ugdymui. Vaikas konsultuojamas gydytoju, ugdomas namuose pagal specialistų rekomendacijas.

Luko tėvas yra miręs. Motina ištekėjo antrą kartą. Vaiko ir patėvio santykiai šilti, bet nelabai artimi. Vyras mažai laiko praleidžia kartu su šeima, nes didesnį laiko dalį praleidžia darbe. Jo atlyginimo pakanka visai šeimai išlaikyti. Ekonominė padėtis gera, todėl žmona gali leisti sau nedirbti ir prižiūrėti sūnų namuose, kas jai labai svarbu. Šeima gauna valstybės paramą.

1.3. Socialinė valstybės parama

Lukui paskirtos šios šalpos išmokos: šalpos pensija, transporto išlaidų tikslinė kompensacija, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija. Kas mėnesį šeimai kompensuojamos sauskelnės. Du kartus į metus vaikui skiriami kelialapiai į sanatoriją. Taip pat kompensuojami kai kurie vaistai.

1.4. Ugdymo institucijos atitikimas pagal vaiko gebėjimus

Vaiką stebi ir gydo vaikų neurologas ir pediatras. Gydytojas nustatęs medicininę ir raidos diagnozes, sudarė gydymo ir reabilitacijos planą. Motinai teikiama informacija apie galimą tolesnę vaiko raidą, esant reikalui, siunčiama konsultuotis pas kitus specialistus. Kas pusę metų vaiką konsultuoja ortopedas. Ortopedo kontrolė būtina ankstyvai deformacijų profilaktikai. Šiuo metu su vaiku intensyviai dirba logopedas. Jis padeda vaikui pažinti pasaulį, moko kalbėti, žaisti.

Nuo šių metų rugsėjo mėn. Lukas pradėjo lankyti ugdymo centrą „Viltis“. Ugdymo centras ”Viltis”- naujo tipo švietimo institucija, teikianti pagrindinį specialųjį išsilavinimą Vilniaus mieste ir rajone gyvenantiems vaikams ir jaunuoliams, turintiems žymius kompleksinius raidos bei žymius judesio padėties sutrikimus. Daugelis
Ugdymo centrą lankančių mokinių neturi verbalinės komunikacijos, nekalba, todėl šie mokiniai mokomi bendrauti naudojant įvairias pagalbinės komunikacijos sistemas: daiktus, nuotraukas, paveikslėlius.

Ugdymo centro mokiniams teikiamos transporto paslaugos, vaikai atvežami ir išvežami iš mokyklos ir į mokyklą.

1.5. Šeimos ryšiai su aplinka, bendravimo ratas

Visą laisvą laiką motina skiria vaiko ugdymui, vežiojimui pas specialistus. Mama stengiasi visais būdais padėti vaikui atskleisti visas jo galimybes, padėti jam tapti savarankišku.

Vasarą vaikas gydėsi Druskininkuose, sanatorijoje „Saulutė“. Sanatorijoje vaikui buvo skiriamas masažas, mankšta, įvairios vonios, purvo procedūros, ergo terapija (mankšta rankoms), logopedas, baseinas, karšti įvyniojimai. Ergo terapeutas – specialistas, kuris padeda formuoti vaiko savarankiškumą, moko vaiką buitinių higieninių įgūdžių, padeda lavinti rankos judesius. Žaidimas – pagrindinis vaiko darbas. Ergo terapeutas parenka vaikui žaislus, taiko jutiminę (sensorinę) simuliaciją, padeda išvengti kūno deformacijų, moko vaiką piešti, rašyti. Po sanatorijos žymiai pagerėjo Luko savijauta. Jis pradėjo daryti pirmus žingsnius savarankiškai, gerai valdyti kairę ranką.

Laisvalaikį šeima bendrauja su kitomis šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus. Kartu jie pasidalina patirtimi, rūpesčiais. Tačiau šeima mažai dalyvauja visuomenės gyvenime. Mama bendrauja tik su panašiomis šeimomis ir medicininių įstaigų specialistais.

2. GALIMI SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI

Minėtas atvejis atskleidžia šeimos pastangas kuo daugiau padėti vaikui. Mama prisiėmusi atsakomybę už vaiko ugdymą ir priežiūrą namuose. Į vaiko ugdymą įtraukta daug specialistų, turinčių tam tikrus įsipareigojimus. Mama ištisai ieško pagalbos, vyksta su vaiku į sanatorijas. Tačiau mama nelinkusi būti aplinkoje kartu su sveikais vaikais. Vaikas lanko specialų darželį, bendraujama su neįgalius vaikus auginančiomis šeimomis, nedalyvaujama renginiuose, viešosiose įstaigose (nemedicininėse). Luko motina tarsi bando apsaugoti vaiką nuo jį supančio pasaulio. Iš susidariusios situacijos galima daryti išvada, kad pagalba reikalinga ne tik vaikui, bet ir jo šeimai, o ypatingai – motinai.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 972 žodžiai iš 1741 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.